• 

Ar klimato kaita iš tiesų vyksta? Ar tai aktualu Lietuvai? Juk tai ne mūsų, o ateities kartų iššūkis, tad ar verta dėl to sukti galvą šiandien? Kol visuomenėje vis dar kyla abejonių klimato kaita, mokslininkai ir srities ekspertai skambina pavojaus varpais.

Dar gruodį vykusiame Jungtinių Tautų susitikime COP24 skambėjo kaip niekada aštrios prognozės. Pavojus žmonijai dar niekuomet nebuvo toks didelis – aiškino JT klimato programos vadovė, o organizacijos generalinis sekretorius perspėjo – „mes vis dar darome nepakankamai ir judame nepakankamai greitai“. Anot viešojoje erdvėje aktyviai apie klimato kaitą pasisakančio Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, valstybėms būtina imtis ambicingesnių priemonių, nes to, kas iki šiol buvo daroma, nepakanka.

• 

„Užsikūręs klimato kaitos variklis lekia į priekį greičiau nei kas galėjo tikėtis. Naujoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje teigiama – norint turėti bent šiokią tokią viltį, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 °C, turime iškastinio kuro generuojamą taršą iki 2030 m. sumažinti perpus”, – teigė R. Lapinskas.

Kalbėdamas apie klimato kaitos aktualumą Lietuvai, Remigijus Lapinskas priminė apie Vilnių skandinusias liūtis, kurios ne tik paralyžiavo eismą, sutrikdė įprastą miesto rimtą, bet ir pridarė nemenkos žalos miesto ir gyventojų turtui, tačiau kaip nuo to apsisaugoti?

„Būdų yra, pavyzdžiui, modernizuoti nuotekų tinklus, o miestų gatves ir aikštes kloti vandeniui praleidžia danga, tokiu būdu leidžiant išvengti žalingo vandens poveikio statinių pamatams, šaligatviams ir asfalto dangai”, – atsakė Žaliosios politikos instituto prezidentas ir pridūrė, kad finansų tam yra, tereikia veikti.

Prie pasaulinio judėjimo „Penktadieniai ateičiai” jungiasi ir Lietuva
Jau kelias savaites kiekvieną penktadienio popietę prie Vyriausybės susirinkę aplinkosaugos aktyvistai reikalauja politikų aktyvumo sprendžiant klimato kaitos problemas.

Sąžiningesnės politikos aplinkos atžvilgiu reikalaujantys žalieji nepraleidžia pro akis ir Aplinkos ministro kėdės, kuri buvo tuščia daugiau nei 100 dienų.

„Įkvėpti Gretos Thunberg susirūpinę piliečiai, ypač jaunimas, reguliariai renkasi prie Vyriausybės, kad atkreiptų valdžios dėmesį į klimato kaitos problemą. Viena vertus, sveikintina, kad visuomenės pilietiškumas auga ir vis daugiau jaunimo kelia reikalavimus valdžios atstovams.

Kita vertus, ne moksleiviai, o politikai turėtų inicijuoti šią diskusiją ir kelti tokius klausimus į politinę darbotvarkę. Tačiau kokių diskusijų galime tikėtis, jei Aplinkos ministerijoje ministro kabinetas tuščias. Juk ne kas kitas, o aplinkos ministras visų priešakyje turėtų nešti klimato kaitos vėliavą ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytus tikslus“, – teigė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

• 

Už klimato kaitą sukeliančios anglies dvideginio emisijų išskyrimą labiausiai atsakingi keturi sektoriai – energetika, žemės ūkis, pramonė bei transportas. Tačiau anot ekspertų, išskyrus energetiką, nei viename jų nematoma ryžtingos ir ambicingos politikos.
Išeitis – atsinaujinanti energetika

Nors veiksnių, darančių įtaką klimato kaitos procesams, apstu. Tačiau visų pirma, ją sąlygoja iškastinio kuro vartojimas. „Pagrindinė išeitis – atsinaujinanti energetika. Ir čia Lietuvą galima pasveikinti. Valstybė gana kryptingai žengia žaliosios energetikos vystymo keliu. Patvirtintoje naujoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas yra viena iš strateginių krypčių. Ir to siekiama didinant energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

Didžiausią atsinaujinančios energetikos dalį sudaro biomasės energetika. Lietuvos pasiekimai, vystant biomasės energetiką, jau tampa šalies vizitine kortele. Centrinės šilumos tiekimo sektoriuje dujas pakeitus biokuru, valstybė kasmet sutaupo apie 200 mln. eurų. Nesuklysime biomasės energetikos sektorių pavadindami ekonomikos varikliu. O šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų skaičius siekia maždaug 7500. Būdamas Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentu, keliauju po pasaulį ir Lietuvą pristatau kaip sėkmės pavyzdį”, – teigė R. Lapinskas.

Žaliosios politikos ekspertas tikino, kad reikalingos kompleksinės priemonės. Turime ne tik gaminti švarią energiją, bet ir ją taupyti, tad būtina užtikrinti pastatų energetinį efektyvumą. Kaip tai padaryti? Užtikrinti daugiabučių namų renovaciją.

Tokiu būdu ne tik sutaupysime gyventojų išlaidas šildymui, bet ir atnaujinsime miesto veidą. O modernizuota šilumos gamyba ir elektros tiekimo sistema leis spręsti ne tik šilumos kainos, bet ir vietinės taršos kietosiomis dalelėmis problemą.

Mokslininkai perspėja, liko maždaug 12 metų imtis veiksmų stabdant klimato kaitą ir užkertant kelią jos keliamiems padariniams, tačiau žalieji tikina, kad klimato kaita nėra padėtis be išeities.

Atsinaujinanti energetika, išmaniosios technologijos, pastatų energetinis efektyvumas, žalioji logistika ir transportas – tai sritys, kuriose slypi galimybės vystyti inovacijas, ilgalaikėje perspektyvoje nešančias ekonominę naudą, o ne naštą, bei leidžiančias padidinti visuomenės gerovę, patogumą, ir, žinoma, aplinkos apsaugą.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN