Prof. Algimantas KIRKUTIS

• 

Vydūno sąmoningumas ir išmintis bei jo sukaupta asmeninė patirtis yra labai svarbūs suvokiant šiuolaikinės sveikatos apsaugai iškilusius iššūkius. Prieš šimtą metų tuberkuliozė, tuo metu liaudyje vadinama džiova, buvo nepagydoma liga, nuo kurios mirdavo tūkstančiai žmonių. Ši liga užklupo ir dar visai jauną Vydūną.

Tėvas sūnų buvo nuvežęs net pas garsiausius tuo metu pasaulyje Šveicarijos tuberkuliozės specialistus. Tačiau medikų patarimai ir gydymas nedavė efekto.

Kadangi Vakarų medicinos mokslo sukurti vaistai pasirodė nenaudingi, Vilhelmas nusprendė pasirinkti kitokį gydymą. Jis tuo metu jau buvo pramokęs sanskrito kalbą, o jo tėvo, Tilžės gimnazijos dėstytojo, bibliotekoje buvo sukaupta daug svarbių knygų. Šios knygos ir studijos Krokuvos ir Leipcigo universitetuose jam leido gilintis į senovės Rytų medicinos sukauptą patirtį.

Vakarai orientuojasi į ligos sukeltų išorinių simptomų šalinimą materialių priemonių pagalba, o Rytai atiduoda prioritetą vidinių ligos atsiradimo priežasčių suvokimui ir jų pašalinimui panaudojant organizmo savigydos jėgų (imuninės sistemos) suaktyvinimą dvasinių ir gyvensenos pokyčių pagalba.

Vakarai į pacientą žvelgia, kaip pasyvų gydomojo poveikio objektą, o Rytai – ligonį laiko aktyviu sveikimo proceso dalyviu.

Pasiremdamas senovės Indijos vedose aprašytais gydymo metodais Vydūnas pradėjo keisti savo mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, ėmė daug dėmesio skirti meditavimui ir psichoemocinės būklės subalansavimui. Visa tai jam padėjo taip suaktyvinti savo imuninę sistemą, kad ji sugebėjo įveikti tuberkuliozės sukėlėjus.

• 

Nežiūrint į medikų nuosprendį Vydūnas pasveiko ir nugyveno ilgą prasmingą gyvenimą. Ši patirtis jam leido suprasti, kad galima pasveikti nuo sunkių ligų ir be turinčių dag pašalinių poveikių vaistų.

Todėl vėliau savo kūryboje jis iškėlė Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės problemą. Jis rašė: „Rytams iš Vakarų reikia mokytis veikliau įsisavinti materialų pasaulį, o Vakarams iš Rytų – perimti kontenpliuojantį dvasingumą“.

Lėtinės neinfekcinės ligos kelia grėsmę žmonijos išlikimui

Nepaisant nuolatos tobulėjančių medicinos paslaugų ir vaistų gausos vis daugiau žmonių serga ligomis, kurios atsiranda dėl įdingo gyvenimo būdo, nesveikos mitybos ir neribotai augančio streso lygio. Šios ligos vadinamos lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL).

Sergančiųjų šiomis ligomis skaičiaus augimo tempas toks didelis, kad net Jungtinių Tautų organizacija sušaukė specialią neeilinę Generalinę asamblėją „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“. LNL kelia realią grėsmę žmonijos išlikimui. Jeigu artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 metų šios ligos nusineš 52 milijonus gyvybių per metus.

• 

Nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, jos sukelia didžiulį nedarbingumą ir negalias, bei blogina gyvenimo kokybę ir stabdo žmonijos progresą.

Nepašalinus ligas sukeliančių priežasčių tokia sveikatos politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą. Sveikatos apsaugoje prioritetas turi būti teikiamas sveikatos tausojimui ir sustiprinimui. Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinamas neturi būti paliekamas vien tik visuomeninėms organizacijoms, bet reikią šias funkcijas deleguoti ir valstybinėms struktūroms.

Kas yra Gyvensenos medicina?

Gyvensenos medicina (GM) – nauja moksliniais faktais patvirtinta medicinos sritis, kuri padeda sustiprinti sveikatą ir atsikratyti lėtinių ligų sukeltų simptomų pasukant patologinio proceso eigą savaiminio pasveikimo linkme natūralaus požiūrio į biomedicina pagalba.

Prieš keletą metų grupė pasaulio sveikatos apsaugos lyderių, gyvenančių Šiaurės Amerikoje, atliko visą eilę mokslinių tyrimų. Jie įrodė, kad naudojant šviežią augalinės kilmės maistą, aktyviai judant ir sureguliavus darbo ir poilsio rėžimą galima ženkliai sustiprinti organizmo atsparumą ligoms, o sergant lėtinėmis ligomis pasukti jų eigą savaiminio pasveikimo linkme.

Tai davė pagrindą naujos medicinos srities atsiradimui. Kadangi ji siejama su paciento gyvenimo būdo pokyčiais ją imta vadinti gyvensenos medicina (angl. Lifestyle Medicine).

GM didžiausias dėmesys yra skiriamas mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo bei kitų gyvensenos įgūdžių koregavimui. Šiam tikslui pasiekti GM specialisto suformuojama speciali, individualiai kiekvienam ligoniui programa iš ligonio sveikatos sustiprinimui ir gydymui reikalingų atskirų elementų, paimtų iš klinikinė medicinos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos, papildomosios ir alternatyvios medicinos bei biologijos, sociologijos, ekologijos mokslų.

Tai atliekama siekiant sustiprinti organizmo imuninę sistemą ir tokiu būdu sužadinti organizmo savaiminį pasveikimą.

Sveika gyvensena turi tapti nacijos kultūros dalimi

GM integravimas į mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemą yra labai svarbus žingsnis, kuris glaudžiai susijęs su asmeniniu ir visuomenės požiūrio į medicininę praktiką ir gyvensenos įpročių keitimu. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti kiekvienam individui formuojama sveikatai palankesnė gyvenimo ir darbo aplinka.

Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi. Sveikatos srityje būtinas konstruktyvesnis dialogas su paslaugų ir gamybos pramonės atstovais. Būtina plėtoti sveikatos draudimo sistemą taip, kad jos akcentai pradėtų judėtų nuo medicinines įstaigas teikiančių įmonių draudimo į asmens sveikatos draudimą.

Lietuva turi vertingą potencialą sveikatos tausojančios ir sveikatą stiprinančios veiklos bei gyvensenos medicinos, kaip pelningos pramoninės srities, plėtrai europiniu ir pasauliniu mastu. Tokios veiklos vystymas įgalintų sumažinti kurortų sezoniškumo problematiką, sukurtų daug naujų darbo vietų medicinos ir kitų paslaugų srityse.

Saugių ir efektyvių natūralesnės GM priemonių bei metodų platesnis pritaikymas klinikinėje praktikoje leistų atsisakyti daugelio cheminių ir kitų agresyvių, sukeliančių komplikacijas vaistų bei brangių medicininių chirurginių paslaugų.

Visa tai tik parodo didžio Lietuvių tautos mąstytojo Vydūno įžvalgų svarbą ir naujos, moksliniais faktais pagrįstos, medicinos srities – Gyvensenos medicinos – klinikinio panaudojimo praktines perspektyvas ir visuomeninę naudą.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN.