Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio

Išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narės aktyviai seka Seimo ir Vyriausybės posėdžių salėse priimamus sprendimus, kurie labai dažnai turi įtakos verslo raidai ir šalies konkurencingumo rodikliams. LPK apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio.

Kaip svarbiausią prioritetą įmonių vadovai įvardino šalies švietimo sistemos pertvarką. Beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) verslo atstovų, dalyvavusių PLI apklausoje, teigė, jog susiduria su didėjančia darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problema. Nors universitetų ir kolegijų studentų skaičius Lietuvoje yra pakankamai didelis, tačiau per mažas profesinių mokyklų prestižas – studentai dažniausiai mieliau siekia išsilavinimo universitetuose ir kolegijose.

Robertas Dargis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, www.lpk.lt
Robertas Dargis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, www.lpk.lt

Taip pat verslo atstovai pasigenda aktyvesnio verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, kuriant tinkamas ir aktualias mokymo programas verslui. Daugelis apklaustųjų akcentavo kompleksinių pokyčių švietimo politikos srityje poreikį.

Antruoju prioritetu verslininkai įvardino santykių su užsienio partneriais stiprinimą ir naujų darbo rinkų paiešką. Šį prioritetą rinkosi penktadalis visų respondentų (20 proc.). Pasikeitus eksporto kryptims ir didėjant neapibrėžtumui Europos Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, daugelis verslo atstovų vis dar neranda jų lūkesčius atitinkančių rinkų ir viliasi, jog išrinkta naujoji valdžia gebės pratęsti sėkmingą bendradarbiavimą su užsienio partneriais.

Tikimasi, kad naujoji valdžia konkretizuos prioritetines eksporto sritis, sudarys galimybes palengvinti eksporto draudimą ir aktyviai dalyvaus formuojant Transatlantinės prekybos sutarties nuostatas bei jas išaiškinant Lietuvoje.

2012 m. atliktame PLI 54 proc. respondentų teigė, jog darbo santykių gerinimas yra pagrindinis prioritetas, į kurio keitimą turėtų atsižvelgti tuomet naujai išrinkti valdžios atstovai. Galima pasidžiaugti, jog šiais metais, nusprendus priimti naująjį Darbo kodeksą, šis prioritetas jau nukrito į ketvirtąją vietą – tik 16,7 proc. respondentų teigia, jog darbo santykiai yra pirminis prioritetas.

Kiti verslo atstovų minėti prioritetai: inovacijų diegimo gerinimas (17,5 proc.) ir finansavimo gerinimas (13,3% proc.). Remiantis „Eurostat“ duomenimis, produktyvios investicijos sudaro 6,7 proc. Lietuvos BVP, pagal šį rodiklį Lietuvai tenka 10 vieta tarp ES valstybių.

Nors socialiniai rodikliai byloja apie mažėjantį nedarbą Lietuvoje, tačiau darbo rinkoje dėl esamo struktūrinio nedarbo susiformavo aukšto ilgalaikio nedarbo tendencija. Augant emigracijai ir negerėjant demografinei padėčiai, kai kuriuose Lietuvos regionuose ima vis labiau trūkti kvalifikuotų ir motyvuotų mokytis darbuotojų. Didėjantis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumas skatina įmones svarstyti apie specialistų paiešką užsienio šalyse.

Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK) apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, beveik du iš trijų darbdavių teigia, jog jaučia darbuotojų trūkumą. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbuotojų.

5-ios iš 10-ies apklaustų įmonių teigė, jog joms trūksta gamybinės įrangos operatorių. 4-ios iš 10-ies įmonių, jog trūkstą įvairių gamybos vadovų ir inžinierių bei įrangos mechanikų-prižiūrėtojų. 3 iš 10-ies įmonių sakė, jog trūksta programuotojų ar kitų IT specialistų, taip pat prekybos vadybininkų.

Daugiau nei pusė (64,2 proc.) apklaustų įmonių atstovų teigė, jog darbuotojų trūkumą būtų linkusios pakeisti specialistais iš užsienio. Tik 19,2 proc. įmonių vadovų įvardino, kad šiuo metu nėra linkę įdarbinti užsieniečių.

Apie 16,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nesvarstė priimti specialistų iš užsienio, nors dalis jų pripažino, jog periodiškai priima darbuotojus iš užsienio, tačiau dėl griežtos įdarbinimo tvarkos nemato galimybės darbuotojų iš užsienio skaičiaus sieti su ilgalaikės plėtros strategija.

Taip pat, įmonių vadovų teigimu, galimybė rasti ir gebėti pritraukti būtinų įmonei specialistų darbui Lietuvoje būtų tik pozityvus impulsas įmonių veiklai.
`
30,8 proc. atstovų teigė, jog susidūrė su situacijomis, kai biurokratiniai ar teisiniai trukdžiai kliudė užsieniečių įdarbinimui. Visos įmonės vienareikšmiškai sutiko, jog procedūros trunka per ilgai, atsakingos institucijos Lietuvoje ne visada geranoriškai bendradarbiauja, dėl perteklinių apribojimų darbuotojai praranda suinteresuotumą dirbti įmonėje ilgesniam nei pusės metų ar metų laikotarpiui.

Dalis įmonių pripažino, jog tenka naudotis kitais būtais įsivežti darbuotojų darbui Lietuvoje. Pavyzdžiui, samdomi dirbti Lenkijoje priimti darbuotojai, taip apeinant Lietuvos migracijos reikalavimus.
`
LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).

Parašykite komentarą

Top