Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Laikraštis „ŠIANDIEN“: Afrikinio kiaulių maro židinių geografija plečiasi ir Lietuvoje, ir Europoje

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Afrikinio kiaulių maro židinių geografija plečiasi ir Lietuvoje, ir Europoje

Kiaulių maras ypač skaudžiai palietė smulkiuosius kiaulių laikytojus, iš kurių nė vienas nebuvo apdraudęs savo ūkio nuo tokio pavojaus“, – laikraščiui „ŠIANDIEN“ komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

Šių metų vasara daugeliui šalių, kovojančių su afrikiniu kiaulių maru (AKM), pažėrė nemažai iššūkių. Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje.

„Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl kiaulių maro tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniu“, – laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė tarnybos direktorius Darius Remeika.

Veikia  kartu su Vokietijos specialistais

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Vokietijos Frydricho Lioflerio institutu, dalinasi patirtimi afrikinio kiaulių maro viruso tyrinėjimo klausimais. Lietuvoje lankosi šio instituto ekspertė, ji drauge su VMVT specialistais vykdo papildomus tyrimus. Tikimasi, kad šių tyrimų rezultatai padės efektyviau taikyti AKM kontrolės ir likvidavimo priemones tiek šernų populiacijoje, tiek kiaulių laikymo vietose.

VMVT Skubios veiklos skyriaus specialistai kartu su eksperte iš Vokietijos lankėsi Ukmergės, Varėnos, Anykščių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse, šių rajonų medžioklės plotuose kartu su teritorinių VMVT specialistais atrinko nugaišusių šernų mėginius laboratoriniams tyrimams dėl AKM.

„AKM diagnozė Lietuvoje pirmą kartą buvo patvirtinta 2014 m., mes buvome pirmoji Rytų Europos valstybė, į kurią įžengė ši klastinga liga. Šiuo metu AKM nustatytas jau 10 Europos Sąjungos (ES) valstybių. ES specialistams kyla daug klausimų dėl šio viruso plitimo ir perdavimo kelių, paties viruso išgyvenimo trukmės šernų gaišenose ir aplinkoje, veikiant skirtingoms oro sąlygoms. Manome, kad glaudus bendradarbiavimas su vokiečių specialistais padės greičiau rasti atsakymus į rūpimus klausimus“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika.

Pastaruoju metu  AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose nebuvo užregistruota. Šalies laukinėje faunoje liga buvo diagnozuota 3 sumedžiotiems šernams ir 7 jų gaišenoms. Daugiausia -Šiaulių r. sav. Bubių ir Kuršėnų kaimiškoje seniūnijose – 5 gaišenoms.

Nerimas ir Sardinijos saloje

Šalių, kuriose užfiksuoti AKM atvejai, sąrašas šiemet dar pailgėjo – jame ir Italijos Sardinijos sala. Lietuvoje šiemet kiaulių laikymo vietose užregistruota 50 AKM židinių, nuo metų pradžios dėl šios ligos šalyje jau sunaikinta 22,7 tūkst. kiaulių. Rumunijoje šiemet užregistruoti 986 AKM protrūkiai ūkiuose, Lenkijoje – 109, Ukrainoje – 88, Kaliningrado srityje – 19, Moldovoje – 13, Italijoje ir Latvijoje – po 10. Liga pasiekė ir naujas šalis – pirmasis AKM atvejis užregistruotas Bulgarijoje.

Didžiulį pasaulio susirūpinimą sukėlė ir pirmi AKM atvejai kiaulėms, nustatyti Kinijoje. Didžiausią pasaulyje kiaulininkystės sektorių plėtojančios šalies atsakingos institucijos informavo jau apie 21 tokį atvejį jų šalies kiaulių laikymo ūkiuose.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos, Azijos valstybėse plintantis afrikinis kiaulių maras atneša vis daugiau ekonominių nuostolių, riboja eksportą ir stabdo gyvulininkystės plėtrą.

AKM plinta ir laukinėje faunoje. Lietuvoje AKM nustatytas 1256 vietose, 2804 šernams (2 509 gaišenoms ir 295 sumedžiotiems). Lyginant 2017 ir 2018 metų to paties laikotarpio statistikos duomenis, šiais metais beveik trečdaliu (28 proc.) sumažėjo sumedžiojamų šernų , tuo tarpu gaišenų surasta beveik dvigubai (48 proc.) daugiau, nei pernai.

Nugaišusių šernų pastebimai padaugėjo Akmenės, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių, Ukmergės rajonuose. AKM užkrėstų vietų laukinėje faunoje tarp Europos valstybių daugiausiai užfiksuota Lenkijoje – 1 961, Latvijoje – 559, Estijoje – 198, Rumunijoje – 60, Vengrijoje – 35.

Šie metai išskirtiniai tuo, kad AKM jau pasiekė ir Vakarų Europą – pirmieji AKM užsikrėtę šernai rasti Belgijoje. Pasienio su Liuksemburgu ir Prancūzija regione jau užregistruota 12 AKM užkrėstų vietų.

Ūkininkui – valstybės parama

Pagal žemės ūkio ministro patvirtintas „Pagalbos teikimo kiaulių laikytojams skatinant vykdyti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones“ taisykles, nuo šių metų rugsėjo 3 d. kiaulių laikytojai gali kreiptis į rajonų savivaldybes dėl paramos. Išmokas, siekiančias 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę, mokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įvertinusi pareiškėjų pateiktus dokumentus.

„Deja, afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės mūsų šalyje nemažėja. Viruso paplitimas gamtoje yra labai didelis, todėl bet kokie biologinio saugumo trūkumai ūkyje leidžia virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Šiais metais AKM užsikrėtusių šernų jau nustatyta dvigubai daugiau nei pernai per visus metus, taip pat dvigubai daugiau registruota ir protrūkių ūkiuose. AKM ypač skaudžiai palietė smulkiuosius kiaulių laikytojus, iš kurių nė vienas nebuvo apdraudęs savo ūkio nuo tokio pavojaus.

Tad galimybė pasinaudoti valstybės parama, siekiant sustiprinti biologinio saugumo priemones ūkiuose ar pasirinkti auginti kitas ūkinių gyvūnų rūšis, yra labai naudinga, ypač rajonuose, kurie šiais metais smarkiai nukentėjo nuo AKM“, – laikraščiui „ŠIANDIEN“ komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

Pagal patvirtintas taisykles, valstybės parama kiaulių laikytojams bus suteikiama kiaulių laikytojams, pasirinkusiems vieną iš trijų pasiūlytų galimybių:
– paskerdusiems laikomas kiaules ir įsipareigojusiems jų nelaikyti,
– įsigijusiems priemones, reikalingas biologinio saugumo reikalavimams įgyvendinti,
– paskerdusiems visas kiaules ir vietoj jų įsigijusiems kitų rūšių ūkinių gyvūnų.

Ši valstybės parama bus suteikta pareiškėjams, auginusiems kiaules rajonuose, kuriuose 2018 metais buvo nustatyti AKM židiniai ūkiuose arba atvejai laukinėje faunoje (t. y. rasta ar sumedžiota užsikrėtusių šernų).

„Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl AKM tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu VMVT uždaviniu.
Planuojame, kad nuo šio rudens patikras kiaulių laikymo vietose vykdys išskirtinai tik valstybiniai inspektoriai, o ne privatūs veterinarijos gydytojai, kaip buvo iki šiol. Iš visų kiaulių laikytojų bus reikalaujama didesnės atsakomybės saugant savo gyvūnus.

Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. 2014 metų vasarą Europos Komisija Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.

Todėl raginčiau laikytojus realiai įvertinti ir pasverti savo galimybes įgyvendinti, o svarbiausia kasdienėje buityje labai kruopščiai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, ir apsvarstyti galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama“, – pabrėžia VMVT direktorius.

2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone dėl ligos sunaikinta 19 tūkst. kiaulių. 2017 m. Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje buvo nustatytas maro protrūkis – dėl to buvo nugaišinta 24,6 tūkst. kiaulių.

Paraiškas ir kitus reikiamus dokumentus ūkinių gyvūnų laikytojai turi pateikti savivaldybėms pagal gyvenamąją vietą, o juridiniai asmenys – pagal buveinės adresą. Dokumentai priimami nuo šių metų rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.

Suburtas tarptautinis konsorciumas

Rugsėjo 27–28 d. Londone įvyko pirmasis projekto „DEFEND“, kuriam įgyvendinti suburto tarptautinio konsorciumo veikloje dalyvauja ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba , posėdis.

Šiame konsorciume dalyvauja mokslininkai, veterinarijos gydytojai-ekspertai, veterinarijos tarnybų ir farmacijos įmonių atstovai iš 21 Europos valstybės, taip pat iš Rusijos, Kanados, Izraelio, Azerbaidžano, Pietų Afrikos ir Australijos.

Įgyvendinat projektą bus siekiama padėti suvaldyti šiuo metu sparčiai plintančių ligų – afrikinio kiaulių maro ir galvijų gumbelinės ligos – epidemijas. Todėl projektui iškelti keturi pagrindiniai tikslai: išsiaiškinti minėtas ligas sukeliančių virusų plitimo kelius, vertinti riziką, taip pat numatyti naujas prevencijos ir kontrolės priemones, sukurti efektyvias vakcinas.

VMVT nuotraukos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pabrėžia, kad Lietuvai labai svarbi galimybė dalyvauti tokio masto ir apimties moksliniame projekte, kuris sutelkė visas tarptautines mokslininkų, kontrolės institucijų, tyrėjų pajėgas kovai su labai konkrečiomis ligomis.

Paraiškas ir kitus reikiamus dokumentus ūkinių gyvūnų laikytojai turi pateikti savivaldybėms pagal gyvenamąją vietą, o juridiniai asmenys – pagal buveinės adresą. Dokumentai priimami nuo šių metų rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos, Azijos valstybėse plintantis afrikinis kiaulių maras (naujausi ligos židiniai fiksuoti Belgijoje ir Kinijoje) įgauna epidemijos lygį, atnešdamas vis daugiau ekonominių nuostolių, ribodamas eksportą ir stabdydamas gyvulininkystės plėtrą. Projekte yra net kelios darbo grupės, turinčios labai konkrečius uždavinius ir tikslus. VMVT dalyvaus darbo grupėje, kuri bus atsakinga už AKM vakcinacijos strategijos sukūrimą. VMVT teiks tyrėjams mėginius, reikalingus viruso genomui sekvenuoti.

Pagal šių tyrimų duomenis, mokslininkai sieks nustatyti viruso genomo ir jo patogeniškumo pokyčius, analizuos, kokią įtaką minėti pokyčiai turi AKM protrūkiams, viruso plitimui, kokios vakcinavimo strategijos ir povakcinacinės schemos turėtų būti taikomos kiaulių laikymo vietose ir laukinėje faunoje – šernams“, – sako D. Remeika.
Pasak VMVT direktoriaus, VMVT šiame projekte bus svarbus partneris, galintis pasidalinti su mokslininkais AKM epidemiologijos, šernų ekologijos ir populiacijos valdymo žiniomis bei praktine AKM protrūkių likvidavimo ir tyrimo patirtimi, suteikti tyrimams labai svarbių, patikimų pirminių tyrimų duomenų.

Projektui vadovaujantis Pirbraito institutas į tarptautinį konsorciumą subūrė iš viso 31 organizaciją. Dvejus metus truksiantis „DEFEND“ projektas Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ laimėjo 5,6 mln. eurų paramą.

 

 

 

Parašykite komentarą

Top