Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius.

Pastarosiomis savaitėmis nauji AKM židiniai nustatyti ne tik Kėdainių r. sav. Josvainių sen., bet ir Pasvalio r. Daujėnų sen. bei Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. nekomerciniuose ūkiuose. vmvt.lt nuotr.

2017 m. birželis 30 d.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną.

Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės pradėjo negaluoti ir gaišti, kreipėsi į privatų veterinarijos gydytoją.

Gydytojas apie tai informavo Panevėžio VMVT, kurios inspektoriai paėmė ir išsiuntė kiaulių kraujo ir gaišenos mėginius ištirti laboratorijoje. AKM diagnozė patvirtinta visoms keturioms kiaulėms.

Operatyviai į vietą atvykę VMVT pareigūnai konstatavo, kad ūkyje nebuvo taikomos jokios biologinio saugumo priemonės. Ūkis nebuvo aptvertas, neįrengti dezinfekavimo kilimėliai, kiaulių augintojai, eidami į tvartą, nekeitė nei avalynės, nei rūbų, kiaulės buvo šeriamos žalienomis, nušienautomis aplink ūkį. Teritorijoje mėtėsi pašaliniai daiktai, nenaudojami rakandai, nevykdyta graužikų kontrolė.

„Laikytojai elgėsi itin neatsakingai, nes vos už 1,5 km AKM buvo nustatytas šernams, iš aplinkinių miškų masyvų ir toliau gaunami pranešimai apie rastus nuo maro kritusius šernus. Grubus pažeidimas ir tai, kad kiaulės nebuvo deklaruotos. Už VMVT nurodymų ir biologinio saugumo reikalavimų nepaisymą kiaulių savininkui gresia 350 eurų bauda, taip pat jam nebus mokama kompensacija už 4 laikytas kiaules.

Laikytojų laimei, į šias VMVT nustatytas stebėsenos ir priežiūros (3 ir 10 km) zonas nepateko komerciniai ūkiai, nes tokiu atveju ūkininkai turėtų atlyginti ir ekonominius nuostolius, atsirandančius tokiems ūkiams dėl kiaulių judėjimo apribojimo, kas gali siekti keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų“, – komentavo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT dar kartą primena, kad siekiant kiek įmanoma užkirsti kelius marui plisti, kiaulių laikytojai privalo kartą per ketvirtį deklaruoti savo kiaules bei laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Nustačius minėtų reikalavimų nepaisymo atvejus, pirmąjį kartą taikomas įspėjimas, o antrą kartą nurodoma priverstinai paskersti laikomas kiaules.

Ūkiuose, esančiuose VMVT nustatytoje buferinėje AKM zonoje, nustačius biologinio saugumo reikalavimų nepaisymo atvejus, kiaules nurodoma skersti iš karto, netaikant įspėjimų. Į šią zoną įeinančių ūkių gyvulių augintojai, kurie negali įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimų, privalo paskersti savo laikomas kiaules iki š.m. rugsėjo 30 d., jei nori pretenduoti į valstybės mokamą kompensaciją.

Kaimyninių šalių tiesioginiai nuostoliai dėl AKM gerokai didesni: Estijoje ir Latvijoje teko likviduoti po 2 AKM protrūkius dideliuose, komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose. Dėl jų Estijoje sunaikintos 6647 kiaulės, o Latvijoje – 14812 kiaulių. Lenkijoje AKM nustatytas 29 ūkiuose, kuriose iš viso buvo laikoma 1615 kiaulių.

„VMVT nuolat stengiasi aiškinti kiaulių laikytojams apie šios ligos keliamas grėsmes. Savo reikmėms auginantiems kiaules neversliniuose ūkiuose sudarytos sąlygos laikytis minimalių biologinio saugumo reikalavimų, kuriems įgyvendinti nereikia didelių investicijų. Tačiau vis dar pastebimas ūkininkų abejingumas ir sąmoningumo stoka. Perspėjame, kad ligai nenumaldomai plintant, VMVT gali taikyti kraštutines ligos kontrolės priemones – priverstinį visų užkrėstoje teritorijoje esančių kiaulių skerdimą, neatsižvelgiant į ūkių biologinio saugumo lygį“, – tvirtino M.Masiulis.

Vienam Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos ūkininkui neatsakingumas ir aplaidumas jau atnešė didelių nuostolių – jis ne tik neteko galimybės gauti kompensaciją už AKM židinio likvidavimo metu patirtus nuostolius, jam gresia ir 500 EUR bauda, mat 4 ūkyje laikytos kiaulės nebuvo deklaruotos, o pats ūkis neatitiko biologinio saugumo reikalavimų.

„Dėl šio AKM protrūkio dalis Kėdainių ir Kauno rajonų savivaldybių gali patekti į III AKM zoną, kurioje taikomi patys griežčiausi gyvų kiaulių vežimo ir jų produktų realizavimo apribojimai. Todėl gali būti, kad kiti šių rajonų kiaulių laikytojai kreipsis į teismą, kad iš laikytojo, dėl kurio neatsakingumo kilo protrūkis, būtų išieškotos kompensacijos jų patirtiems nuostoliams atlyginti. Vienas toks ieškinys šiuo metu jau nagrinėjamas teisme“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Pastarosiomis savaitėmis nauji AKM židiniai nustatyti ne tik Kėdainių r. sav. Josvainių sen., bet ir Pasvalio r. Daujėnų sen. bei Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. nekomerciniuose ūkiuose. Juose, pasak M. Masiulio, taip pat bus išplėsta III AKM zona. Iš viso nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje užfiksuoti 8 AKM židiniai smulkiuose nekomerciniuose ūkiuose, juose buvo laikomos 26 kiaulės.

„Nors su maru kovojame jau kelerius metus, bet auginti kiaules komerciniais tikslais ar savo reikmėms yra įmanoma. Tačiau, kiekvienas ūkininkas privalo objektyviai įvertinti savo galimybes. Griežtai ir atsakingai taikomos biologinio saugumo priemonės ūkyje turi tapti įprasta ūkininkavimo praktika. Tai vienintelė efektyvi priemonė, kuri gali padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo ligos atneštų nuostolių“,- pabrėžia M. Masiulis.

Specialisto teigimu, visame regione liga ypač didelę grėsmę kelia laukinei faunai – š. m. liepos pradžioje buvo užfiksuotas pirmasis AKM židinys Čekijoje. Per pastarąją savaitę šios šalies kompetentinga institucija jau pranešė apie 25 naujus AKM atvejus šernuose. Tyrimas iš kur virusas atkeliavo į regioną tebevyksta.

Lietuvos miškuose AKM taip pat plinta – birželio mėn. AKM nustatytas 14 seniūnijų, kuriose iki šiol teigiamų ligos atvejų nebuvo fiksuojama:

Ukmergės r. sav. Taujėnų sen., Deltuvos sen., Veprių sen., Pivonijos sen. ir Žemaitkiemio sen.;

Panevėžio r. sav. Panevėžio ir Naujamiesčio sen.;

Utenos r. sav. Daugailių sen. ir Sudeikių sen.;

Vilniaus r. sav., Paberžės sen.;

Šalčininkų r. sav. Akmenynės sen.;

Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen.;

Jonavos r. sav. Šveicarijos ir Šilų sen.;

AKM atvejų skaičius šernuose auga visame regione, daugiausiai atvejų per šiuos metus užregistruota Latvijoje, mažiausiai – Lenkijoje.
Estijoje – 384 pranešimai, AKM nustatytas 566 šernams,
Latvijoje – 318 pranešimai, AKM nustatytas 677 šernams,
Lietuvoje – 285 pranešimai, AKM nustatytas 572 šernams,
Lenkijoje – 233 pranešimų, AKM nustatytas 298 šernams,
Čekijos Respublikoje – 25 pranešimai, AKM nustatytas 25 šernams.

2017 m. liepa 12 d.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Kauno apskrityje, Jonavos rajone, Šilų kaime, UAB „Beržų kompleksas” kiaulių fermoje, kurioje š. m. balandžio mėn. duomenimis buvo laikoma 25131 kiaulė, įtariamas afrikinio kiaulių maro protrūkis (AKM).

Skubus tyrimas pradėtas fermoje nugaišus keletui paršavedžių ir paršelių. Vienai iš nugaišusių paršavedžių ir 4 paršeliams Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje nustatytas AKM virusas.

Komplekse įvesti veiklos apribojimai ir pradėtas skubus įtariamo AKM protrūkio tyrimas, atrenkami papildomi mėginiai. Įvertinus šio tyrimo rezultatus bus sprendžiama dėl AKM židinio patvirtinimo.

2011 m. šioje UAB „Beržų kompleksas“ kiaulių fermoje buvo užfiksuotas klasikinio kiaulių maro židinys. Tuo metu likviduojant maro židinį teko nugaišinti ir sunaikinti beveik 16 tūkst. kiaulių.

Ūkininkus prašome stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę bei griežtai laikytis biosaugos priemonių. Kilus bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui informuoti VMVT visa parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

***

Atsižvelgus į skubaus tyrimo rezultatus, UAB „Beržų kompleksas” priklausančioje kiaulių fermoje (Šilų kaimas, Jonavos r.) patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys.

Naujausiais duomenimis, fermoje laikoma 23 464 kiaulės ir tai iki šiol didžiausias AKM židinys Lietuvoje.
Ligos protrūkiui suvaldyti aktyvuotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užkrečiamųjų ligų kontrolės centras ir pradėtos taikyti priemonės, pagal patvirtintą AKM neatidėliotinų priemonių planą. Siekiant, kad liga neišplistų į kitas teritorijas, visos komplekse laikomos kiaulės turės būti nugaišintos, aplink ligos židinį nustatytos 3 km ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose bus tikrinamos visos kiaulių laikymo vietos, atrenkami mėginiai AKM diagnostikai.

Be to, atliekamas epizootinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ar virusas nepateko ir į kitas, „kontaktines“ UAB „Beržų kompleksas“ priklausančias fermas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia visų kaulių laikytojų dėmesį, kad pažeidus bent vieną biologinio saugumo reikalavimų grandį virusas gali patekti į ūkį. Komercinių kiaulininkystės kompleksų administracijos privalo ypač atsakingai organizuoti darbuotojų mokymus dėl biologinio saugumo reikalavimų taikymo ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą.

vmvt.lt , verslaspolitika.lt

 

Parašykite komentarą

Top