Karlis Didžiulis

Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

Židinių geografija Europoje plečiasi

Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus šios ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje. Į sąrašą šalių, kuriose užfiksuoti afrikinio kiaulių maro atvejai, šiemet pateko ne tik Lietuva, kaimyninės Baltijos šalys, Lenkija, bet ir Čekija, Rumunija. Didžioji dalis židinių Lenkijoje fiksuojami smulkiuose ūkiuose, šiemet dėl AKM protrūkių kaimyninėje valstybėje jau sunaikintos 3 089 kiaulės.

Pirmą kartą istorijoje AKM šiemet buvo užfiksuotas Čekijoje ir Rumunijoje. Pavojinga liga nerimsta ir Baltijos šalyse – Latvijoje šiemet sunaikinta 20 840 kiaulių; laukinėje faunoje Latvijoje nustatytos net 592 AKM užkrėstos vietos. Estijoje šiais metais nustatyti 2 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, laukinėje faunoje Estijoje šiais metais nustatytos 465 AKM užkrėstos vietos, sunaikinta 6 652 kiaulių;

Valstybės lygio problema

Lietuvoje nuo metų pradžios užfiksuotos 504 vietos, kuriose aptikti 827 nugaišę ir sumedžioti 88 AKM užsikrėtę šernai. Tai beveik 200 vietų daugiau negu buvo fiksuota pernai per visus metus.

Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybėje vyko posėdis, skirtas afrikinio kiaulių maro aktualijoms ir situacijai šalyje aptarti.

Akcentuotas šiuo metu specialistams ypač didelį susirūpinimą keliantis grėsmingas ligos plitimas laukinėje faunoje. Posėdyje dalyvavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai pristatė ne tik statistinę situaciją laukinėje faunoje ir kiaulininkystės ūkiuose. Drauge aptartos ir problemos, kylančios valdant AKM situaciją.

„Pristatėme realią situaciją, su kuria kasdien susiduria mūsų teritorinių padalinių darbuotojai. Jie ne tik turi vykti į šerno gaišenos radimo vietą, atrinkti mėginius AKM diagnostikai, užfiksuoti tikslias vietos koordinates. Jiems tenka spręsti šernų gaišenų transportavimo iš miško tankmės, jų utilizavimo, teritorijos dezinfekavimo klausimus. Ši liga atneša didžiulius nuostolius visam Lietuvos ūkiui, tad kovos ir prevencijos priemonės negali būti vien tik mūsų tarnybos rūpestis. Turime užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp skirtingų įstaigų ir tarnybų“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Posėdžio metu buvo aptarta ekstremaliosios situacijos skelbimo galimybė, tačiau pasiūlyta alternatyva sukurti specialią komisiją, kuri būtų atsakinga už atskirų institucijų veiksmų koordinavimą, įgyvendinat ligos židinių likvidavimo darbus ir vykdant prevencinius veiksmus.

Biosaugos priemonės – efektyviausia prevencija

Per pastaruosius metus, kovojant su AKM virusu išbandyta ne viena priemonė – tai ir biologinės saugos reikalavimų sugriežtinimas kiaules laikantiems ūkiams, ir šernų populiacijos reguliavimas, pasitelkiant medžiotojus, ir rekomendacijos bei reikalavimai besilankantiems miškuose.

Įvertinę sukauptą patirtį ir atskirų priemonių efektyvumą VMVT specialistai pripažįsta, kad veiksmingiausia ligos plitimo sustabdymo priemonė – kiaulių, laikomų smulkiuose ūkiuose, išskerdimas, naikinant pasikartojančius ligos židinius ir užkertant kelią tolimesniam plitimui į dar neapimtas AKM teritorijas.

O efektyviausia prevencijos priemonė, saugantis nuo viruso, yra sąžiningas biologinės saugos reikalavimų laikymasis.
Šiemet vienam Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos ūkininkui neatsakingumas ir aplaidumas jau atnešė didelių nuostolių – jis ne tik neteko galimybės gauti kompensaciją už AKM židinio likvidavimo metu patirtus nuostolius, jam gresia ir 500 EUR bauda, mat 4 ūkyje laikytos kiaulės nebuvo deklaruotos, o pats ūkis neatitiko biologinio saugumo reikalavimų.

„Dėl šio AKM protrūkio dalis Kėdainių ir Kauno rajonų savivaldybių gali patekti į III AKM zoną, kurioje taikomi patys griežčiausi gyvų kiaulių vežimo ir jų produktų realizavimo apribojimai. Todėl gali būti, kad kiti šių rajonų kiaulių laikytojai kreipsis į teismą, kad iš laikytojo, dėl kurio neatsakingumo kilo protrūkis, būtų išieškotos kompensacijos jų patirtiems nuostoliams atlyginti. Vienas toks ieškinys šiuo metu jau nagrinėjamas teisme“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Šalčininkų rajono Bogdžiulių kaimo gyventojai dėl veterinarinių ir biologinės saugos reikalavimų nevykdymo, tuo galimai prisidedant prie pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos platinimo, skirta 275 eurų bauda.
Gyventoja nubausta dėl to, kad nedeklaravo laikomų kiaulių, o vienai jų nugaišus, gaišeną išmetė gretimame miške.

Pasak M. Masiulio, kiaulių laikytojai turi suvokti, kad tik laikantis reikalavimų bus galima išvengti ligos patekimo į kiaulių ūkius – jei patiesiamas dezinfekcinis barjeras, bet jis nėra užpildomas skysčiu, tuomet tokia priemonė bus neveiksminga.

Taip pat grįžusiems iš miško reikėtų ne su tais pačiais rūbais skubėti į tvartą, bet pirmiausia persirengti. Apsilankius kitoje kiaulių laikymo vietoje ar turėjus kontaktą su šernais, bent 48 valandas neiti į kiaulių laikymo vietą.

Kaip sužinoti, ar ūkininkaujate pavojingoje teritorijoje?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai teigia, kad nuolatinės derybos su EK dėl zonų dydžio leidžia apsaugoti Lietuvos ūkininkus nuo per didelio ir komerciškai nuostolingo veiklos ribojimo.
EK Lietuvos teritoriją yra suskirsčiusi į laisvą teritoriją ir tris zonas pagal AKM paplitimą, biologinės saugos ir prekybos reikalavimus.

I zona – rizikos teritorija, kurioje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai.

II zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų, prekyba gyvomis kiaulėmis, jų produkcija galima tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas šernams ir naminėms kiaulėms. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių, paskerdus kiaules, jų mėsa bei produkcija, pagaminta iš tokios mėsos, lieka tik Lietuvos rinkai, kadangi ženklinama specialiu sveikumo ženklu..

Tikslią informaciją apie tai, kokioje zonoje yra ūkis, jų savininkai gali gauti VMVT internetiniame puslapyje www.vmvt.lt , tokia informacija suteikiama nemokama info linija 8 800 40 403. Šiuo klausimu taip pat galima kreiptis į VMVT teritorinius padalinius, privačius veterinarijos gydytojus.

Europos Komisijos dokumentai leidžia panaikinti tam tikro zonos apribojimus, jeigu metus laiko joje nebuvo AKM židinių. Pavyzdžiui, metus laiko nenustačius AKM židinių kiaulių laikymo vietose, teritorija iš trečiosios zonos gali būti perkeliama į antrosios zonos teritorijų sąrašus.

Anksčiau, po trijų mėnesių, dėl zonos pakeitimo galima kreiptis tuomet, jei teritorijoje nebelieka neatitinkančių biologinio saugumo reikalavimų kiaulių ūkių.

Paprastai to pasiekiama vykdant priverstinį kiaulių skerdimą, už kurį kiaulių laikytojams išmokomos kompensacijos ir leidžiama pasilikti mėsą savo reikmėms, jei joje nenustatoma užkrato.

Kiaulių registracijos duomenis reikia atnaujinti kas ketvirtį

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus (tarp jų ir kiaules) ir tvarkyti jų apskaitą.

Kiaulių laikytojai privalo registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas), bei deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių.
Duomenis apie laikomas kiaules laikytojas gali atnaujinti pats, į Centrinę duomenų bazę suvedant informaciją apie laikomų kiaulių skaičių arba gali kreiptis į VMVT teritorinį skyrių, ar ūkinių gyvūnų ženklinimo paslaugos teikėją pateikdamas užpildytą ir pasirašytą GŽ-1 formą, kurioje pateikta informacija apie laikomą kiaulių skaičių.

Ūkinių gyvūnų laikytojų kontrolę vykdantys teritorinių VMVT inspektoriai, nustatę kiaulių ženklinimo ir registravimo pažeidimų gali teisės aktų nustatyta tvarka taikyti kiaulių laikytojui sankciją.Jeigu buvo nustatyti pažeidimai, kiaulių laikytojai vykdantys žemės ūkio veiklą, gali netekti dalies jam skiriamų išmokų.

Ką privalu žinoti auginat kiaules?

Pagrindiniai reikalavimai kiaulių ūkiams yra dezinfekcijos barjerų įrengimas prieš patenkant į kiaulių laikymo vietas, ūkio aptvėrimas tvora, lankytojų ir transporto priemonių kontrolė bei registracija.

Griežtai draudžiama kiaules laikyti lauke, nepriklausomai nuo metų laiko, taip siekiant išvengti kontakto su šernais.Stambiems kiaulių kompleksams keliami papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, visi dirbantys kiaulių laikymo vietose privalo prieš ir po darbo naudotis dušais, vilkėti tik toje darbo zonoje skirtą avalynę ir rūbus. Jiems yra griežtai draudžiama iš namų atsinešti maisto. Dezinfekuojamos visos į kiaulių fermą atvykstančios ir išvykstančios transporto priemonės.

AKM užkrato zonoje atsidūrę kiaulių laikytojai, nutarę laikomą kiaulę paskersti, apie tai privalo informuoti teritorinį VMVT padalinį arba veterinarijos gydytoją, kuris paims kraujo bei organų (inkstų, limfinių mazgų, blužnies) mėginius AKM tyrimams. Tik gavus neigiamus tyrimų atsakymus AKM atžvilgiu kiaulieną galima naudoti išskirtinai tik savo reikmėms.

Parengta pagal laikraštį ,,ŠIANDIEN”. VMVT nuotr.