Karolis DIDŽIULIS

„Verslas ir politika“ pasidomėjo sėkmingai plėtojamais konteinerinių traukinių projektais. Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, geležinkelių transportas yra viena ekologiškiausių transporto modų, kuria vežant krovinius sunaudojama iki 10 kartų mažiau degalų nei juos gabenant kelių transportu.

 Akcentai, išryškinti Bukarešto verslo forume

 Lapkričio pabaigoje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių vyriausybių vadovus Rumunijos sostinėje Bukarešte surengtame verslo forume. Tai jau antras tokio formato (Kinija +16) vyriausybių vadovų susitikimas, kuriuo siekiama skatinti jame dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimą ir glaudesnius santykius.

„Mes matome didžiules bendradarbiavimo galimybes susisiekimo srityje, skatiname įvairių transporto koridorių tarp Centrinės ir Rytų Europos šalių kūrimą“, – kalbėjo premjeras A. Butkevičius.

Lietuva turi puikų sėkmingo bendradarbiavimo su Kinija transporto sektoriuje pavyzdį – konteinerinio traukinio „Saulė“ projektą. Vyriausybės vadovas paragino Kinijos kompanijas išplėsti bendradarbiavimą susisiekimo sektoriuje pasinaudojant Klaipėdos uostu kaip krovinių centru. Premjeras A. Butkevičius taip pat kvietė pasinaudoti puikia mūsų šalies geografine padėtimi ir išvystyta transporto bei logistikos sistema.

„Mums visiems labai svarbu plėsti bendradarbiavimą tarp Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių remiantis abipuse pagarba ir nauda. Šis forumas suteikė mums galimybę sustiprinti dvišalius santykius su Kinija, taip pat efektyviau koordinuoti bendras pastangas daugelyje veiklos sričių“, – teigė Lietuvos Ministras Pirmininkas.

Konteineriniai traukiniai – ne tik projektuose

„Verslas ir politika“ išsamiau pasidomėjo apie sėkmingai plėtojamus konteinerinių traukinių projektus. Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, geležinkelių transportas yra viena ekologiškiausių transporto modų, kuria vežant krovinius sunaudojama iki 10 kartų mažiau degalų nei juos gabenant kelių transportu.

Kartu su nuolat tobulinama ES teisine sistema ir subalansuota finansine parama tai sukuria prielaidas palankesnio gamtai geležinkelių transporto verslo plėtrai, geležinkelių transporto su kitomis transporto rūšimis sąveikos techniniams-technologiniams ir organizaciniams mechanizmams tobulinti.

„Džiaugiuosi AB „Lietuvos geležinkeliai“ sėkmingais konteinerinių traukinių plėtros rezultatais. Bendrovė savo esamiems ir potencialiems klientams gali pasiūlyti platų konteinerinių traukinių paslaugų rinkinį, o pervežimų ir aptarnavimo geografija apima ne tik vietinę, bet ir Europos bei Azijos rinkas“, – sakė ministras.

Vienas iš sėkmingiausiai vystomų yra konteinerinio traukinio „Viking train“ projektas, gyvuojantis jau 10 metų. Tai – Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičovsko bei Odesos uostų projektas, geležinkeliais sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras.

Projekto tikslas – kuo geriau išnaudoti IX transeuropinį transporto koridorių ir aktyvinti krovinių judėjimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pasitelkiant geležinkelių teikiamas galimybes bei siekiant įgyvendinti ES transporto politiką.

„Kaip žinome, ES ypač daug dėmesio skiria ekologijai ir rekomenduoja mažinti kelių transporto priemonių srautus. Projektas plečia veiklos geografiją. Pernai gruodį į minėtą projektą įsitraukė Bulgarijos geležinkeliai. Šiemet rugsėjo 11 dieną pasirašytas dvišalis bendradarbiavimo memorandumas su Turkija dėl intermodalinio konteinerinio traukinio „Vikingas“ rinkodaros ir projekto plėtros, vežant krovinius į ir iš Turkijos“, – sakė „Verslui ir politikai“ R. Sinkevičius.

Savo ketinimus prisijungti prie šio projekto jau yra išreiškę Rumunija, Moldova, Azerbaidžanas, Gruzija. Su Rumunijos geležinkeliais (CFR Marfa) buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, o su jų dukterine kompanija „Rofersped“ – ekspedijavimo sutartis. Ši sutartis leidžia planuoti sausumos maršrutą iš Turkijos per Bulgariją į Šiaurės Europos ir Skandinavijos šalis. Taip pat Rumunijos geležinkeliai patvirtino savo pasiruošimą prisidėti prie šio projekto, skiriant reikalingą platformų kiekį.

Sėkmingai veikiančiu projektu tapo ir konteinerinis traukinys „Vilnius Shuttle“. Jo esmė – konteineriai iš Klaipėdos uosto greitai ir saugiai pasiekia Vilnių geležinkeliu ir klientui pristatomi tiesiog „prie durų“. Tiesa, ministras R. Sinkevičius pastebėjo, kad dėl objektyvių priežasčių 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, vežimų buvo sumažėję. Tačiau šiemet projektas smarkiai „atsigavo“: 2011 metais vežė 6.624 TEU, pernai – 3.986 TEU, o per šių metų 9 mėnesius – jau 7.528 TEU.

„Minėtas projektas turi ne vieną privalumą: taupomi laiko kaštai, paprastas konteinerių pristatymo iškrovai skirtas ir nesudėtingas sandėlio darbo laiko planavimas, galimybė iškrovai pateikti didelius krovinio kiekius arba išskaidyti pristatymą per kelias dienas“, – sakė ministras.

Šiemet gegužę sukako 10 metų, kai kursuoja konteinerinis traukinys „Baltic-Transit“. Šio projekto tikslas – pigesnis ir greitesnis krovinių gabenimas konteineriuose Vakarų–Rytų kryptimi. Traukinio maršrutą siekiama pratęsti per Kiniją, Indiją, kitas Azijos valstybes. Traukinys skirtas vežti konteinerius į Kazachstaną, Uzbekistaną, taip pat – į Rytų šalis (Iraną, Kiniją), panaudojant Transsibiro magistralės vakarinę dalį.

„Baltic-Transit“ yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas. Prie šio projekto iniciatorių prisijungė Rusijos, Kazachstano ir Uzbekijos geležinkeliai. Konteinerių traukinys „Baltic-Transit“ kursuoja kartą arba du per savaitę. Kroviniai konteineriuose vagonų grupėmis maršrutu Kaliningradas–Klaipėda–Radviliškis per Obelių pasienio punktą vežami į Latviją. Rezeknės stotyje Latvijos geležinkeliai formuoja traukinį į Kazachstaną, Uzbekistaną. Konteinerių vežimas traukiniu „Baltic-Transit“ šiemet per 9 mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, „paaugo“ 21,7 proc.

Maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius šiemet pradėjo kursuoti du nauji modernūs dyzeliniai traukiniai, galintys važiuoti 140 km/h greičiu. Beje, „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo riedmenų atnaujinimo programą, pagal kurią bus įsigyjami prekiniai vagonai, keleiviniai lokomotyvai, dyzeliniai ir dviaukščiai elektriniai traukiniai. Šie traukiniai jau 2015-aisiais, įgyvendinus ruožo Naujoji Vilnia–Kena–Molodečnas elektrifikacijos projektą, kursuos tarp Vilniaus ir Minsko.

Skatindama krovinių vežimą Rytų–Vakarų transporto koridoriumi ir siekdama išnaudoti Lietuvos bei Kinijos pranašumus geležinkelių versle, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Kinijos geležinkelių tarptautinio multimodalinio transporto įmone CRIMT.

Prioritetas – ,,Rail Baltica“

Ekonomikos augimo faktoriai, didėjantys krovinių srautai ir transporto eismo intensyvumas neišvengiamai reikalauja spartesnės transporto infrastruktūros plėtros ir modernizavimo visame Baltijos regione.

Kam didžiausią prioritetą ateityje teiks Susisiekimo ministerija? Pasak ministro Rimanto Sinkevičiaus, vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų yra „Rail Baltica“. Geležinkelio linijomis jis sujungs Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

Realizavus minėtą projektą, bus pašalintos kliūtys Baltijos šalių valstybėms de facto įsilieti į bendrą ES geležinkelių rinką ir tuo skatinti visos ES konkurencingumą, ypač turint mintyje vykstančius globalizacijos procesus, klimato atšilimą bei ES sujungimo su kaimyninėmis valstybėmis politiką.

„Galiu drąsiai teigti, kad europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ aktyviai įgyvendinamas. Pasirašytos sutartys, pagal kurias ruože Marijampolė–Kaunas bus nutiesta ES standartus atitinkanti 1 435 mm pločio geležinkelio linija ir rekonstruota esama 1 520 mm pločio linija. Geležinkelio linijos rekonstrukcijos darbus nuo Lenkijos sienos iki Kauno numatoma baigti 2015 m. pabaigoje,“ – sakė R. Sinkevičius.

Dar vienas svarbus tikslas – projektas „Rail Baltica 2“. Šių metų balandžio 11 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Sutarta toliau bendradarbiauti steigiant projektui „Rail Baltica 2“ – europinės vėžės nutiesimui nuo Kauno iki Talino – bendrą įmonę, taip pat pakviesti Lenkiją ir Suomiją prisidėti prie šios įmonės steigimo.

Beje, rugsėjo 16 dieną Vilniuje vykusiame neformaliame transporto ministrų tarybos susitikime Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministrai pasirašė politinį dokumentą – deklaraciją dėl projekto „Rail Baltica 2“ bendros įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo. Deklaracijos pasirašymas buvo didelis žingsnis į priekį regioniniame bendradarbiavime, įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją.

„Deklaracijoje buvo akcentuota, kad geležinkelio linija turi būti sujungta su Vilniumi, rekonstruojant esamą 1 520 mm geležinkelio vėžę, projektui įgyvendinti skirti apie 85 proc. Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimą, o nauja geležinkelio infrastruktūra priklausys tai valstybei, kurioje ji sukurta“, – sakė R. Sinkevičius „Verslui ir politikai“.

,,Verslas ir politika“, 2013 m. lapkritis/gruodis, Nr. 11/12 (48/49)