Patirtis

Pokalbis su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku

Gerbiamas mere, esate ilgametis Alytaus rajono savivaldybės vadovas, todėl pradėti darbai vieną kadenciją tęsiami ir kitą. Prie savivaldybės vairo esate šeštą kartą. Kokius svarbiausius darbus išskirtumėte?

Labiausiai matomi darbai – tai nutiestas kelias, asfaltuota gatvė, įrengta aikštė, pastatyti treniruokliai, pakeistas stogas ir kiti komunaliniai, infrastruktūros darbai. Ir jie yra tikrai svarbūs. Tačiau labai svarbu spręsti socialines problemas – man išties rūpi kaimo žmonių atskirties mažinimas, vaikų ir vienišų senelių globa, pagalba įklimpusiems į priklausomybes.

Dabar daug diskutuojama dėl to, kokios priemonės kovoje su alkoholizmu veikia, kokios ne, ir Alytaus rajono savivaldybė minima kaip pradininkė, jau turinti įdirbį gelbstint žmones, įklimpusius į alkoholizmo liūną.

Šešerius metus rajone vykdome Priklausomybių mažinimo programą, pagalba suteikta daugiau kaip 300 žmonių, o pavyzdį, kaip kovoti su alkoholizmu, perėmė bent 10 Lietuvos savivaldybių.

Džiaugiamės kiekvienu, kuris tampa stipresnis už alkoholį, tačiau, kad jį įveiktų ir atsilaikytų, dirba visa komanda – socialiniai darbuotojai, seniūnas, bendruomenė, medikai.

Be šių iniciatyvų visuomenėje matomos ir kitos. Papasakokite apie jas.

Alkoholio vartojimas dažnai susijęs su smurtu prieš vaikus. Tai paskatino kurti rajone mobilias grupes, kurios reaguoja į problemas šeimose bet kuriuo paros metu. Jose neatlygintinai dirba seniūnai, bendruomenių pirmininkai, savivaldybės įstaigų vadovai, savivaldybės skyrių vedėjai, specialistai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, medikai, policija.

Pernai aplankyta 2220 šeimų ir asmenų. Toks lankymasis veikia prevenciškai, pastebime, kad linkę smurtauti, vartoti alkoholį asmenys susilaiko.

Praėjo metai, kai Alytaus rajono savivaldybė išsikėlė tikslą, kad nė vienas rajono vaikas neturi augti vaikų globos namuose ir nusprendė iš savivaldybės biudžeto skirti papildomas išmokas – 300 Eur kas mėnesį – globėjams, kurie pasiima globoti Alytaus rajono vaikus. Per metus 28 vaikai pateko į globėjų šeimas. Globos namuose rajono vaikų mažėja: metų pabaigoje buvo 37 vaikai (2015 m. – 50).

Mane džiugina, kad rajono gyventojai tampa bendruomeniški, jiems ne tas pats, kas vyksta už jų tvoros, kad verkia vaikas, moteris, vyras. Susikūrusios bendruomenės tampa mūsų, savivaldybės, pagalbininkėmis sprendžiant socialinius klausimus.

Pernai pradėjome finansuoti asmens higienos paslaugas, tai yra sudarėme galimybes žmonėms, kurie neturi namuose sąlygų praustis ir skalbtis. Šias paslaugas teikia bendruomenės. Keliose bendruomenėse jau veikia pirtys, žmonėms tai ne tik naudinga, bet ir puiki proga pabūti drauge, pabendrauti.

Jau ir Seimas kyla į kovą prieš alkoholizmą. Ką gero šioje srityje įžvelgiate, kam nepritariate?

Seimas tik dabar kyla prieš alkoholizmą, o mes su juo sėkmingai kovojame 6 metus, įgyvendinami Priklausomybių mažinimo programą, kurią vykdo Visuomenės sveikatos biuras. Daug kas mumis netikėjo, bet šiandien tuo abejojančių jau nėra – skambina, klausia, domisi.

Žinau, kad ir kitos šalies savivaldybės perėmė mūsų gerąją patirtį, deja, ne visoms sekasi sėkmingai. Nes tai ilgas ir kantrus darbas. Turinčiam problemų su alkoholiu reikalinga įvairiapusė specialistų pagalba. Pirmiausiai nuolatinis bendravimas su sergančiu žmogumi, medikamentų naudojimas, pagalba integruojantis į visuomenę.

Dauguma negeriančių būdami blaivūs nemoka bendrauti – pirmiausiai jiems reikia išmokti gyventi blaiviai. Čia reikia ir bendruomenės, ir seniūnų, ir socialinių darbuotojų, ir darbdavių paramos.

Gerai, kad Seimas sprendžia šią problemą, bet vien draudimais to nepadarysi. Tai turėtų būti nuoseklus darbas, dar mokyklos suole, šviečiant jaunimą, nekalbama, ką daryti su jau turinčiais šią problemą, kaip jiems padėti. Draudimu jų neišgydysi. O dėl kitų priemonių – parduotuvių darbo laiko, alkoholio ribojimo renginių metu, matau daug teigiamos naudos.

Jūsų savivaldybė puikiai tvarkosi skirstydama socialines išmokas. Kaip jums tai pavyksta?

Rajone ženkliai sumažėjo socialiai remtinų gyventojų, išlaidos socialinei pašalpai per metus sumažėjo 419,9 tūkst. eurų, o per 2014–2016 metus gavėjų sumažėjo net 65 procentais.

Sutaupytas lėšas savivaldybė naudoja kitoms socialinėms reikmėms ir iniciatyvoms, apie kurias girdite visuomenėje. Toks rezultatas liudija bendrą komandinį darbą – socialinių darbuotojų, seniūnų, bendruomenės.

Kaip sekasi sutarti su savivaldybės taryba, siekti bendrų tikslų?

Daug tarybos narių dirba ne vieną kadenciją. Trijų partijų atstovai susitarėme dėl bendro darbo valdančiojoje koalicijoje. Ją sudaro Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, LR liberalų sąjūdžio atstovai.

Dėl sprendimų susitariame, nes visi siekiame to paties, kad Alytaus rajono gyventojai jaustųsi saugūs, kad vystytųsi verslas, būtų steigiamos darbo vietos, kad jaunimas matytų perspektyvą dirbti, gyventi, kurti šeimas šiame krašte.

O kokių darbų dar nepavyko įgyvendinti ?

Vien geros iniciatyvos neužtenka. Būtinai reikia žmonių, kurie palaikytų ir ją įgyvendintų. Džiaugiuosi, kad tokių žmonių šalia manęs yra. Taip pat reikia ir lėšų. Praėjusiais metais Alytaus rajono savivaldybė pripažinta socialiai atsakingiausia savivaldybe ir jai įteiktas garbingas Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“.

Esu įsitikinęs, kad neišsprendus socialinių problemų, neįmanoma sukurti visuomenės gerovės. Socialinės bėdos nėra tik vieno žmogaus ar vienos šeimos problema. Tai – visos visuomenės reikalas.

O dėl darbų – labai norime sutvarkyti Mergalaukio gyvenvietę, Daugus padaryti mažuoju kurortu, o Punią, kuri šiais metais yra mažoji Lietuvos kultūros sostinė, garsią Margio piliakalniu ir nuo jo atsiveriančiu Nemuno vingiu, kurioje yra Šv. Jokūbo kelio stotelė – vienu iš įdomiausių Lietuvos turizmo taškų.

Kuo verčiasi Alytaus rajono žmonės? Kaip savivaldybė jiems padeda?

Esame kaimiškas regionas, todėl su didmiesčių pritraukiamomis investicijomis konkuruoti nėra lengva. Tačiau rajone sėkmingai veikia tiek didesnės, tiek mažesnės įmonės.

Savivaldybė pagal galimybes remia smulkų ir vidutinį verslą, kuriantį darbo vietas kaime. Už vieną įkurtą ir metus išlaikytą darbo vietą mokama 1000 eurų kompensacija.

Kaimo verslui svarbu ir gera infrastruktūra, susisiekimas, todėl savivaldybė, pasidalijus finansinę naštą su verslu tvarko kelius.

Džiugina, kad nedarbas. savivaldybėje nuo praėjusių metų pradžios sumažėjo 2,5 proc. punkto, mažėja ilgalaikių bedarbių. Per metus jų sumažėjo beveik 5 proc.

Dalis rajono gyventojų dirba su verslo liudijimais. 45 individualioms veikloms nustatėme 1 euro mokestį per metus. Per 2016 metus gyventojai įsigijo 929 verslo liudijimus už 35,5 tūkst. Eur, daugiausia tai prekyba, su statybos sektoriumi susijusios veiklos, variklinių transporto priemonių techninė apžiūra ir remontas, apgyvendinimo (kaimo turizmo) paslaugų teikimas, aplinkos tvarkymas.

Esame treti šalyje pagal ūkininkų ūkių registravimą. Jų registruota daugiau kaip 4 tūkst. Vyrauja šeimos ūkiai, populiarėja uogininkystės, bitininkystės ūkiai.

Džiugu, kad jaunimas ūkininkauja, jaunų ūkininkų iki 40 metų turime 15 procentų. Rajono ūkininkai buvo itin aktyvūs, teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti. Jų pateikta per 5 tūkst. 400 – daugiausiai Lietuvoje. Žemdirbiams priskaičiuota apie 6,08 mln. eurų tiesioginių išmokų.

Pakalbėkime apie permainas švietimo srityje Alytaus rajone. Kaip vertiname reformas, kurios kuriamos Vilniuje?

Švietimas viena iš prioritetinių mūsų savivaldybės sričių. Daugiau nei trečdalį biudžeto skiriame švietimui. Mažėjantis mokinių skaičius skatina optimizuoti švietimo įstaigų tinklą ir Alytaus rajone.
Jį pertvarkydami, pirmiausiai žiūrime mokinių interesų, kad jie gautų gerą, kokybišką išsilavinimą ir visų reikalingų specialistų paslaugas, kad galėtų konkuruoti su miesto mokyklomis.

O permainos švietimo srityje: vadovų kadencijos, mokslo metų ilginimas – dar gerai neišdiskutuotos.

Tačiau pakeitimai reikalingi – tuo neabejoju. Pirmiausiai reikia peržiūrėti mokymo programų turinį, kad programos būtų labiau orientuotos į mąstymo, kūrybiškumo, verslumo, analizavimo įgūdžių lavinimą, o ne „kalimą“, kad ugdymo procese būtų labiau panaudojamos informacinės technologijos.

Parengta pagal laikraštį ,,ŠIANDIEN”.