Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Pavasarį, kai ant prekystalio pasirodo švieži lietuviški agurkai ar pomidorai, dažnas pirkėjas net nesvarsto, ką rinktis, nes žino – Lietuvoje užaugintos produkcijos kokybė garantuota. Tačiau, kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus visos šalies rinkos? 
Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves ir vaisius?
Atsakymo pabandėme ieškoti Anykščių rajono ūkininko Audriaus Juškos šiltnamių versle.

Gintaras MINIJA, www.verslaspolitika.lt

Ūkininkauja Audrius Juška kartu su šeima. Jo brolis Valdemaras, taip pat neretai naktimis bluosto nesudedantis dėl iškylančių su šiltnamiais susijusių problemų, juokaudamas sakė, kad viskas prasideda nuo smulkmenų, nuo kasdienių rūpesčių kaip išmaitinti ir aprengti šeimą.

Pirkėjų stalui – aukštos kokybės produkcija

Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį. Ūkis per keliolika metų nuo smulkios įmonės išaugo į stambiausią privatų Anykščių verslą. Iš čia, naudojant pažangiausias technologijas, užauginti agurkai ir pomidorai patenka į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus.

Anot ūkininko, pavasarį šiltnamiuose išauginti agurkai būna sveikiausi. Prieš kenkėjus čia kovoja kiti natūralūs kenkėjai, kurie minta ,,negeraisiais“. Daržovių kokybe šiltnamiuose itin rūpinamasi, kruopščiai ir laiku atliekami laboratoriniai tyrimai.

Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį.

„Praėjusiais metais valstybei sumokėjome pusę milijono eurų mokesčių, dabar per savaitę užauginame 150 tonų agurkų ir pomidorų“, – sako Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška, kurio verslo sėkmės paslaptis labai paprasta – visada būk savo valios šeimininku, mylėk žemę ir žmones.

Penktus metus ūkyje triūsianti Inga Paulavičienė pasakojo, kad darbu itin patenkinta, moterį džiugina, kad vis daugiau anykštėnų sugrįžta į tėviškę iš svečių šalių.

Galima sakyti, kad pastaraisiais metais ūkininkas A. Juška įdiegė ne tik naujausias šilumą taupančias, bet ir geriausias, pasaulyje žinomas daržovių auginimo technologijas, išplėtė šiltnamių plotą.

Ūkininkauja Audrius Juška kartu su šeima. Kokia buvo verslo pradžia? Jo brolis Valdemaras, taip pat neretai naktimis bluosto nesudedantis dėl iškylančių su šiltnamiai susijusių problemų, juokaudamas sakė, kad viskas prasideda nuo smulkmenų, nuo kasdienių rūpesčių kaip išmaitinti ir aprengti šeimą.

Pavasarį šiltnamiuose išauginti agurkai būna sveikiausi.

Šiltnamių ūkis puoselėjamas ir mylimas visos Juškų šeimynos. Netoli Ažuožerių kaimo buvo įkurtas pirmasis 2,5 aro jų šeimos šiltnamis. ,,Vėliau nusipirkau žemę iš giminaičių, šalia kelio Anykščiai–Panevėžys, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, pastačiau pirmuosius 2 hektarų pločio modernius šiltnamius ir dujomis kūrenamą katilinę“, – pasakoja ūkininkas.

Didžiausias rajono privatus darbdavys

Audrius Juška sako, kad sustoti niekada negalima, tačiau pastatyti 1 ha šiuolaikinį stiklinį šiltnamį kainuoja 1 milijoną eurų. Šiltnamiai reikalauja solidžių investicijų, iš vieno hektaro reikia gauti bent 1 milijoną. Pavyzdžiui, kad tokią sumą ūkininkas uždirbtų iš lauko kultūrų, jis turi apdirbti bent 300 ha ploto.

Ūkininkai Audrius ir Valdemaras Juškos toliau žada plėsti savo verslą. Daržovių augintojai daug tikisi iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ir ūkininko Broniaus Markausko, kuris dabar vadovauja Žemės ūkio ministerijai.

Būtina įsidėmėti ir šiuos skaičius: vidutiniškai viename šiltnamių ha dirba apie 13 žmonių, o ūkininkas, valdantis 500 ha, įdarbina du, tris žmones.

Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad šiltnamių verslas tikrai yra perspektyvus, olandai per metus išaugina tris derlius, o suomiai, stodami į ES, net išsikovojo paramą šiltnamiams.

Galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje turime tokio paties techninio lygio šiltnamius, kaip Olandijoje, Lenkijoje ar Skandinavijoje, o Audriaus Juškos ūkis yra didžiausias rajone privatus darbdavys, lenkiantis darbuotojų skaičiumi net įmonę „Anykščių vynas“.

Audriaus Juškos ūkis yra didžiausias rajone privatus darbdavys, lenkiantis darbuotojų skaičiumi net įmonę „Anykščių vynas“.

Šiltnamiams prižiūrėti reikia daug rankų – 1 hektaru šiltnamio rūpinasi apie 14 žmonių, o šiuo metu šiltnamiuose triūsia daugiau kaip 170 žmonių. Penktus metus ūkyje dirbanti Inga Paulavičienė pasakojo, kad darbu itin patenkinta, moterį džiugina, kad vis daugiau anykštėnų sugrįžta į tėviškę iš svečių šalių, o dėl šiltnamių plėtros Anykščiuose daugėja darbo vietų.

Ūkininkų šiltnamius šildo biokuro katilinė

Prieš keletą metų ūkyje buvo iškilmingai atidarytas pažangių technologijų šiltnamių blokas bei biokuro katilinė, kuri būtų pajėgi apšildyti visą Anykščių miestą. Įdomus faktas: katilinę ir šiltnamius tuomet pašventino Anykščių šv. Mato bažnyčios kunigas.

Ūkininko biokuro katilinė, kuri pajėgi apšildyti visą Anykščių miestą.

Naują biokuro katilinę pastatė bendrovė „AXIS Texnologies“, o šiltnamius – UAB „Schetelig lit“. Tai buvo pirmoji Lietuvoje biokuro katilinė, skirta būtent žemės ūkio reikmėms, ją „Axis Technologies“ ūkininkui pastatė per šešis mėnesius.

9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinius šiltnamius bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendintas ES, A. Juškos bei iš Šiaulių banko skolintomis lėšomis.

Projektui iš viso buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų ES paramos. Anot Audriaus Juškos, projektas unikalus tuo, jog buvo suprojektuota ir ūkyje įdiegta ne tik biokuro katilinė, bet ir 160 m³ akumuliacinės talpos, kurių paskirtis – akumuliuoti šilumos energiją, kai poreikis šiltnamiuose dienos metu sumažėja iki minimumo ir ją panaudoti tuomet, kai poreikis yra didžiausias.

Ūkininkas džiaugėsi, kad apšildyti šiltnamius biokuru, medienos skiedromis, kainuoja apie 30 – 40 proc. pigiau nei gamtinėmis dujomis. Jo nuomone, biokuro katilinė atsipirks per penkerius metus.

Kodėl remiame olandų verslą?

Šiltnaminių daržovių auginimas labai brangus, tačiau lietuviai suvartoja kelis kartus mažiau daržovių nei kitų Europos šalių gyventojai. Ar galime konkuruoti su lenkais, ispanais, olandais, kai ūkininkai moka daug mažiau už elektros energiją, o jų šalyse kur kas mažesnis pridėtinės vertės mokestis?

Šiltnaminių daržovių auginimas labai brangus, tačiau lietuviai suvartoja kelis kartus mažiau daržovių nei kitų Europos šalių gyventojai.

Tarkime, Olandijoje išauginti pomidorai yra dvigubai brangesni, bet olandai veža perteklinę produkciją ir į Lietuvą. Valgome vaškinius pomidorus, nes užsieniečiai įsigudrino net išvesti specialias daržovių veisles, kurios būtų atsparios transportavimui, bet to, kad daržovės ištvertų netrumpą kelionę, jos yra ,,pamaitinamos“ ir specialiomis cheminėmis priemonėmis.

Kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus Lietuvos daržovių rinkos? Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves?

Audrius sako, kad savo rūpesčius ne kartą išsakė Vyriausybės atstovams, Seimo nariams. Neseniai anykštėno ūkininko problemomis domėjosi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis, pas jį buvo užsukęs ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga.

Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves?

Ūkininkui džiugu, kad valdžia supranta gyventojų problemas, bando padėti, nors ir ne visada sėkmingai. Pastangos gauti valstybės dotacijas didėjančioms energijos kainoms padengti, lieka bevaisės.

Ne vienas premjeras yra pripažinęs, kad daržoves auginančių verslininkų problemos yra rimtos, tačiau dėl dotacijų ir pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo reikalai nepajudėjo. Žemės ūkio ministerija ne kartą ieškojo būdų, kaip padėti šiltnamių verslui, nes ES reglamentai riboja tam skiriamą valstybės pagalbą.

Pavyzdžiui, kai ministerijai vadovavo ūkininkas Kazimieras Starkevičius, siūlyta šiltnaminių daržovių auginimą pripažinti viešuoju interesu ir taip skirti dotacijas. Tačiau toks siūlymas nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Tuomet nepavyko susitarti ir su „Lietuvos dujomis“, kad bendrovė taikytų specialią dujų vartojimo ir kainų schemą šiltnamiams.

Ūkininkai Audrius ir Valdemaras Juškos ir toliau žada plėsti savo verslą. Daržovių augintojai daug tikisi iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ir ūkininko Broniaus Markausko, kuris dabar vadovauja Žemės ūkio ministerijai. Reikia tik išmintingų sprendimų, svarbu rasti būdų, kaip pigiau panaudoti elektros energiją šiltnamių apšildymui. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, būtent išlaidos energetiniams ištekliams sudaro apie 60 proc. šiltnamių patiriamų sąnaudų.

Įsidėmėtini skaičiai: vidutiniškai viename šiltnamių ha dirba apie 13 žmonių, o ūkininkas, valdantis 500 ha, įdarbina du, tris žmones.

Tuomet laimėtų visi. Ir politikai, ir daržovių augintojai, ir valstybė, kuriai nauda iš šiltnamių sugrįžtų sumokėtais mokesčiais ir darbo vietomis.

,,Vienas hektaras šiltnamių sukuria 100 kartų didesnę vertę negu lauko kultūros“, – pastebėjo Audrius Juška. Beje, kai Lietuvos šiltnamių ūkiui buvo pasiūlyta kurtis Elektrėnuose, prie Lietuvos elektrinės, kur šiltnamiams galėtų būti tiekiama pigesnė šiluma, tuo iš karto susidomėjo olandai.

,,Jeigu įsigytume pigesnės naktinės elektros, lietuviškus agurkus ir pomidorus galėtume į prekybos tinklus tiekti visus metus. Europos valstybėse ūkininkai šiltnamiams gauna energetikos dotacijas, todėl jų produkcijos savikaina yra mažesnė“, – sako A. Juška.

Pastaraisiais metais ūkininkas A. Juška įdiegė ne tik naujausias šilumą taupančias, bet ir geriausias, pasaulyje žinomas daržovių auginimo technologijas, išplėtė šiltnamių plotą.

Parašykite komentarą

Top