Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Apie tai kalba Lietuva. Kaip turėjome pasielgti?

Apie tai kalba Lietuva. Kaip turėjome pasielgti?

Vašingtonui atrodo, kad Lietuva metė pirštinę. Ir jau ne pirmą kartą.

„Laiko ženklai“„Lietuvos rytas“.lrytas.lt

Lietuva nelauktai paslydo balsuodama dėl Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kurioje neteisėtu vadinamas JAV prezidento D.Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.REKLAMAPritardamas šiam dokumentui Vilnius supykdė savo svarbiausias strategines partneres JAV ir apkartino pastaruoju metu gerėjusius santykius su Izraeliu.

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystė, kuri B. Obamai einant Prezidento pareigas tapo dar stipresnė ir artimesnė, yra vertinama mūsų šalyje.

Žinoma, apsispręsti nebuvo lengva – didžiosios ES šalys dar nuo 1967 metų karo nuosekliai laikosi nuostatos, kad Izraelis okupavo Rytų Jeruzalę, o vėliau neteisėtai ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo sostine.

Briuselis jau keletą dešimtmečių siūlo, kad šis konfliktas būtų sprendžiamas dvišalėse palestiniečių ir žydų derybose.Tačiau užsienio politiką ES narės vykdo savarankiškai ir neprivalo žengti koja kojon su Bendrijos dauguma. Tai ir atskleidė balsavimas dėl JT rezoliucijos.Šiam dokumentui pritarė 128 JT narės, prieš balsavo tik 9 valstybės.

Tačiau net 35 šalys nusprendė laikytis neutraliai ir balsuodamos susilaikė.Iš esmės tai reiškė netiesioginę paramą Vašingtonui – JAV atstovė Jungtinėse Tautose N.Haley ir šių valstybių delegatus atsidėkodama pakvietė į priėmimą.Kartu tokia pozicija leidžia išvengti kaktomušos su arabų pasauliu, neatrodo kaip aklas paklusnumas amerikiečiams.Prieš balsavimą ir D.Trumpas, ir N.Haley leido suprasti, kad nepamirš, kurios valstybės pritarė JT rezoliucijai, ir atsižvelgs į šį faktą, kai joms reikės amerikiečių paramos.

Tačiau net 35 šalys nusprendė laikytis neutraliai ir balsuodamos susilaikė.Iš esmės tai reiškė netiesioginę paramą Vašingtonui.

Vis dėlto netgi svarbiausia JAV strateginė sąjungininkė Didžioji Britanija pritarė JT rezoliucijai, atitinkančiai oficialią Briuselio poziciją.Suprantama, daug labiau nuo JAV politinės bei karinės paramos nei Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija priklausančioms Rytų ir Vidurio Europos šalims būtina puoselėti kuo artimesnius santykius su Vašingtonu, todėl jų diplomatija turi būti lanksti – išlaikanti orumą, nesukelianti Vakarų Europos paniekos ir kartu nepykdanti amerikiečių.Atrodo, tokią išeitį ir rado Lietuvos kaimynės: Latvija, Lenkija, taip pat Čekija, Kroatija ir Rumunija susilaikė balsuojant dėl JT rezoliucijos, o Ukraina iš viso nebalsavo.

Buvo galima tikėtis, kad ir mūsų šalis rinksis šį JAV pagarbaus neutralumo kelią, bet Vilnius nusprendė pritarti D.Trumpo pyktį keliančiai rezoliucijai.Nors Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius aiškina, kad ši rezoliucija nesmerkia JAV ir tik patvirtina nuoseklią JT poziciją, jis negalėjo nesuprasti, kad prezidentas D.Trumpas tai vertina ir kaip asmeninį iššūkį.

Galima kiek nori samprotauti, kad Lietuva nebalsavo prieš JAV interesus, bet Vašingtonui atrodo, kad jam mesta pirštinė. Ir jau ne pirmą kartą.Prezidentė D.Grybauskaitė 2010 metais atmetė JAV vadovo B.Obamos kvietimą Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovams susitikti Prahoje ir turėjo ilgai laukti, kol jai bus bent pravertos durys į Baltuosius rūmus.

Aišku, sunku net įsivaizduoti, kad dabar Vašingtonas staiga nusigręš ir paliks mus vienus akis į akį su Maskva. Strateginiai JAV interesai svarbiau netgi už įtakingiausių politikų asmenines emocijas.

Vis dėlto Baltuosiuose rūmuose pučiantys skersvėjai kuriam laikui gali atvėsinti Vilniaus santykius su Vašingtonu.Tai atsilieps ir ryšiams su Izraeliu. Pastaraisiais metais sparčiai plėtojosi politinis, ekonominis ir karinis bendradarbiavimas su šia šalimi, Izraelio premjeras B.Netanyahu netgi padėkojo Lietuvai už iniciatyvą pakviesti jį į Briuselį pirmą kartą susitikti su ES diplomatijos vadovais.Vilnius iki šiol ir dėl Briuselį itin erzinančios žydų nausėdijų plėtros palestiniečių gyvenamose vietovėse Vakarų Krante laikėsi nuosaikiai, vengė kritikuoti Izraelį.

Toks palankumas šiai valstybei paaiškinamas ir siekiu baigti tautų nesutarimus dėl tragiškos Lietuvos žydų istorijos.Dabar daroma žala ir šiam interesui – Izraelio ambasadorius A.Maimonas viešai išsakė nusivylimą, kad Lietuva nesekė Latvijos bei Lenkijos pavyzdžiu ir pritarė gėdinga jo vadinamai JT rezoliucijai.Dėl tokio šio dokumento vertinimo gal ir galima ginčytis, tačiau lietuviai, tarpukariu savo teises į Vilnių grindę būtent tuo, kad tai istorinė Lietuvos sostinė, gal gali geriau už kitas tautas suprasti ir žydų argumentą, jog Jeruzalė – jų amžinasis miestas.

Izraelio ambasadorius A.Maimonas viešai išsakė nusivylimą, kad Lietuva nesekė Latvijos bei Lenkijos pavyzdžiu ir pritarė gėdinga jo vadinamai JT rezoliucijai.

Kad ir kaip būtų, Lietuvai vargu ar naudinga apkartinti santykius tiek su JAV, tiek ir su Izraeliu.Galima įtarti ir tai, kad prezidentė D.Grybauskaitė, jos antrajai kadencijai jau ritantis link pabaigos, ima dairytis kokio nors aukšto posto Briuselyje ir, nurodydama mūsų šaliai balsuoti solidariai su galingosiomis ES šalimis, tarytum siunčia signalą, kad galėtų gerai atstovauti jų interesams.Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius irgi ateityje esą norėtų padirbėti Briuselyje, todėl taip pat suinteresuotas kuo geresniais santykiais su postus skirstančių didžiųjų ES valstybių politikais.

Tik kokią kainą mokės Lietuva, kai premjeras S.Skvernelis ir valstiečių kontroliuojamas Seimas nedrįsta kišti nosies į prezidentės ir ministro monopolizuotą užsienio politiką?

lrytas.lt

Parašykite komentarą

Top