Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Apie tai, kas svarbiausia

Apie tai, kas svarbiausia

Dalia TEIŠERSKYTĖ

Dalia Teišerskytė. Olgos Posaškovos nuotr.
Dalia Teišerskytė. Olgos Posaškovos nuotr.

,,Kultūra yra žmogiškumo prado įsigalėjimas mums žinomame pasaulyje.

Žmogaus uždavinys tegali būti didinti žmoniškumo reikšmę gyvenimui arba, kitaip sakant, kelti kultūros turtų vertingumą.“ (Vydūnas)

Pavasaris visada ateina netikėtai. Kaip koks peršalimas pasėdėjus po kondicionierium. Kaip žibutė – per didžiules pastangas išlindusi iš po skarda virtusio lapo… Šiais metais jis atėjo labai anksti. Tiesiog neįtikėtina buvo matyti trumpasijones mergaites, trumparankovius tamsiaodžius kovo pabaigoje. Jie irgi dygsta it kokios žibutės – kasdien vis daugiau. Gerai tai ar blogai – parodys laikas. Jeigu vėl nepradėsime visus matuoti ta pačia kreiva lietuviška valdiška liniuote, gal ir turėsime gerų bičiulių, darbuotojų, gal net vyrų ar žentų… Kokie gražūs bus vaikai… Gal net lietuviškai kalbės…

Lietuva gyvena Bibliotekų ir rinkimų metais. Kuri tų naujienų prasmingesnė? Man – pirmoji. Man (kaip tų metų iniciatorei) itin malonu važiuoti per Lietuvą, lankytis bibliotekose, mokyklose, bendruomenėse, tenka laimė matyti pačius gražiausius Lietuvos žmones. Tuos, ant kurių rankų vis dar supasi gerokai paliegusi Lietuvos kultūra. Dažnai – ir Lietuvos švietimas, ir moralė, ir (apskritai) visa ateitis.

Gal reikėtų tai ateičiai nusilenkti? Tik ar besilenkiant nesuskils stuburas? Jau taip atpratome nusilenkti vienas kitam, pasidalinti ne tik skausmu, bet ir džiaugsmu, ir knyga, ir gal net ridikėlių sėklomis… Vis klausiame vieni kitų, ką daryti, kas kaltas, kaip gelbėtis? Visuose susitikimuose į tuos klausimus atsakau vienodai – KIEKVIENAS turime nustoti vogti ir meluoti. Taip, tai sunku. Daugelis įprato gyventi iš pašalpų, pirkti kontrabandines cigaretes, neaiškios kilmės prekes turguose ir tarpuvartėse, imti vokeliuose atlyginimus… Manęs klausia: ,,O kaip gyventi, jeigu atlyginimai maži?“

O jie ir maži todėl, kad visi tie prekeiviai ir vertelgos nemoka mokesčių, valstybė negauna lėšų į biudžetą… Kiek dar ,,išsinešiojama“ į savo aruodus! Savo vaikeliams, anūkėliams, žmonoms ir meilužėms…

Kiek valdininkų visur knibžda, ir dažnas – savas…

Vaikų nebegimdome, o tie, kuriuos turėjome, važiuoja į svetingesnes šalis…

Kodėl?

Grįžtu prie savo arkliuko, savo sėkmės varianto – prie KULTŪROS. Oponentai barasi: valgyti nėra ką, o tu – apie kultūrą… Taigi ir nėra todėl, kad gyvenimo ištakose su gynybine kuoka nestovi Kultūra. Ir tai nebūtinai turi būti aukštoji kultūra – opera,  simfoniniai orkestrai ar prestižinės knygos. Viskas kur kas paprasčiau. Pirmiausia – kultūra šeimoje. Pagarba, ramybė, užuojauta, tarpusavio parama, bendra atsakomybė už vaikų auklėjimą…

Ir,  jeigu nuo pat kūdikystės vaikas girdės ne keiksmažodžius, o gerą muziką, jeigu matys ne butelį ant stalo, o pilnas lentynas knygų,  jeigu iš televizorių ekranų sklis ne amžini barniai ir prakeiksmai, o ramiai praneštos žinios, jų profesionali analizė, geri filmai ir koncertai,  jeigu nedergsime vienas kito, – vaikas nebenorės nei keiktis, nei meluoti, nei apgaudinėti. Tada ir įsivyraus taip išsvajota Kultūra – batsiuvys gerai taisys batus, gydytojas pamirš kyšius, mokytojas neis streikuoti, nes gerai uždirbs, nebeliks globos namų vaikams, valdininkai taps tarnautojais, Seimo nariai nusileis nuo valdžios Olimpo ir atsigręš į žmogų…

Kiekvienas kultūringai ir našiai dirbs savo darbą, išnyks giminaičių ir draugų įdarbinimai.

Bet taip bus tik tada,  jei VISI kas rytą prieš veidrodį kartosime tą paprastą kaip ,,Sveika, Marija“ mantrą: NEVOGSIU IR NEMELUOSIU…

Tai privalo kartoti absoliučiai visi – pradedant valstybės vadovais ir baigiant kiemsargiais…

,,Žmogaus pasaulio vienijanti struktūrizuojanti galia ir yra kultūra.“ (Viktorija Daujotytė)

Šią savaitę Seime vyko kelios konferencijos – lyg tyčia atsigręžusios į šiuolaikinę žiniasklaidą ir kultūrą. Buvo labai daug kalbama apie pastarųjų svarbą valstybės augimui ir klestėjimui. Man ypač svarbios pasirodė dvi: ,,Ar kultūra tampa valstybės prioritetu?“ ir ,,Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“. Buvo su dideliu susirūpinimu ir net matomu skausmu kalbama apie krašto dvasinį nykimą, populizmą ir nihilizmą. Kalbėta apie atsakomybės stoką, besaikį ir bevertį lėšų švaistymą (ne kultūrai), apie kultūringos asmenybės tobulėjimą per visuminį ugdymą. Ar tai padės? Vargu…

Taip, deja, abejoju… Nes atkreipti dėmesį į valstybės pagrindus yra nelengva… Bet tai yra neapsakomai svarbi užduotis kiekvienam mūsų.

,,Mes turime teisę tobulinti nuostabius atradimus tik Kultūros vardan.

Kultūra – tai taikaus darbo daina, pažangos laidas, platūs vartai, vedantys vienybėn.“ (N. Rerichas)

Taip, pasiramstydami vedlių išmintimi, ir judėkime Kultūros link.

Parašykite komentarą

Top