Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas.

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas

Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos.

Dar planuojant valstybinių miškų reformą kartu su Sąjūdžio už Lietuvos miškus steigėjais baiminomės, kad kitas žingsnis įvykdžius valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarką bus miškų kirtimų didinimas, kas leistų pateisinti naujojo darinio efektyvumą.

Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.  Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas.

Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės. Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo, kad, pavyzdžiui, šių metų II-ojo pusmečio ilgalaikiuose ir pusmetiniuose aukcionuose buvo parduota 586,43 tūkst. m3 medienos, iš jų 526,34 tūkst. m3 apvaliosios medienos ir 60,08 tūkst. m3 miško kirtimo liekanų.

T. y. miško kirtimų liekanos, naudojamos biokuro gamybai, sudaro apie 10 proc. parduodamos medienos. Be kirtimo liekanų gamybai naudojama malkinė mediena sudaro 12 proc. pardavimų, tačiau biokurui gaminti naudojama tik prasčiausia – III gr. malkinė mediena, sudaranti maždaug pusę visų malkinės medienos pardavimų.

Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiau kirsti būtent pušis, o jos biokuro gamybai nėra reikšmingos. Tad akivaizdu, kad padidinus kirtimų normą, išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka, tačiau visuomenės akivaizdoje už iškirstą mišką atsakomybę bandoma suversti biokuro pramonei.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje (kuriame priimtais sprendimais ir rėmėsi Vyriausybė) buvo pateikta rekomendacija kertamus pušynų plotus padidinti nuo 2333 ha iki 2984 ha, kitaip tariant, anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų normos, o dabar planuojama šį skaičių padidinti iki 25,6 proc., t. y. 4,5 procento.

Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiau kirsti būtent pušis, o jos biokuro gamybai nėra reikšmingos.

Pagrindinis valstybinių miškų valdymo reformos organizatorius – aplinkos viceministras Martynas Norbutas yra lietuvių filologijos bakalauras, semiotikos magistras.. Naujai įsteigtos urėdijos ir jų padalinių darbuotojai į žurnalistų klausimus gali atsakyti tik raštu, jeigu klausimai turi „politinį atspalvį“ būtina kreiptis į viceministrą Norbutą…

Tad akivaizdu, kad padidinus kirtimų normą, išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka, tačiau visuomenės akivaizdoje už iškirstą mišką atsakomybę bandoma suversti biokuro pramonei.

Nors Aplinkos ministerija dėjosi prieštaraujanti kirtimų normos didinimui, tačiau netrukus po to, kai Vyriausybė patvirtino sprendimą, Aplinkos viceministras Martynas Norbutas jau dėstė žiniasklaidai argumentus apie neva Vyriausybės siekį užkirsti kelią šildymo Atsakingai pareiškiu – biokuro poreikis nedarė įtakos miškų kirtimo normos didinimui ir toks pasiteisinimas iš aplinkos viceministro lūpų yra apsimestinis ir neteisingas. kilimui.

Tačiau kaip kitaip pavadinti tokius teiginius, jei ne manipuliacija gyventojų nerimu dėl galimai brangsiančio šildymo?Arba viceministras visiškai nesigaudo, arba iš anksto apgalvotai meluoja, teigdamas, kad miškų kirtimus reikia didinti dėl biokuro. Bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro vos 25–30 proc., tad jo kainos kilimas neturės didelės įtakos šildymo kainoms. Todėl šios spekuliacijos skamba daugiau nei keistai, o tokiais argumentais paremtas Vyriausybės sprendimas neturi pagrindo.

Atsakingai pareiškiu – biokuro poreikis nedarė įtakos miškų kirtimo normos didinimui ir toks pasiteisinimas iš aplinkos viceministro lūpų yra apsimestinis ir neteisingas.

Tad kyla klausimas, kas tai – visiškos nekompetencijos problema ar siekis pasinaudojant situacija užglaistyti kyšančius interesus? O gal ir tai, ir tai?

Tačiau kaip kitaip pavadinti tokius teiginius, jei ne manipuliacija gyventojų nerimu dėl galimai brangsiančio šildymo?Arba viceministras visiškai nesigaudo, arba iš anksto apgalvotai meluoja, teigdamas, kad miškų kirtimus reikia didinti dėl biokuro. Bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro vos 25–30 proc., tad jo kainos kilimas neturės didelės įtakos šildymo kainoms. 

Dar planuojant valstybinių miškų reformą kartu su Sąjūdžio už Lietuvos miškus steigėjais baiminomės, kad kitas žingsnis įvykdžius valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarką bus miškų kirtimų didinimas, kas leistų pateisinti naujojo darinio efektyvumą.

Deja, prognozės išsipildė. Net su kaupu. Tačiau toks sprendimas gali itin skaudžiai atsiliepti Lietuvos miškams. Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrinamas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, miško apsauginių ir socialinių funkcijų bei biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus šalies ar regiono ekonominių reikmių tenkinimas, tačiau dangstantis neracionaliais pasiteisinimais didinama kirtimų norma veda priešinga linkme.

Sudėliojusi į bendrą paveikslą visus šios kadencijos Aplinkos ministerijos „pokštus“ valstybinių miškų sektoriuje visuomenė jau krikštija šią instituciją Miškų naikinimo ministerijos vardu.

Atsakingai pareiškiu – biokuro poreikis nedarė įtakos miškų kirtimo normos didinimui ir toks pasiteisinimas iš aplinkos viceministro lūpų yra apsimestinis ir neteisingas.

Taip gaminamas biokuras.

 

Parašykite komentarą

Top