Vidmantas MISEVIČIUS, www.respublika.lt

XIX amžiuje Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė pirmąją lietuvišką Žemės ūkio mokyklą. Profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas, tad nors ir keitusi pavadinimus mokykla gyvavo iki pastarųjų metų, kol 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta.

• 

Šio sprendimo nesustabdė net tai, kad pirmoji Lietuvos žemės ūkio „mokslinyčia“ greitu laiku turėjo minėti 160-ties metų jubiliejų. Rietavas neteko savarankiškai veikusio švietimo ir kultūros centro, o tuometinė Žemaitijos kolegija tapo kitų 2 mokyklų filialu.

Su esama padėtimi nusprendė nesitaikstyti buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir šios mokyklos auklėtinis Gintautas Kniukšta. Jis subūrė visuomenės veikėjų, mokslininkų, verslininkų iniciatyvinę grupę, kuri nusprendė švietimo įstaigą atkurti. Plačiau apie planus G.Kniukšta papasakojo „Vakaro žinioms“.

• 

Kadangi ne visi bus girdėję apie Žemaitijos kolegiją, gal galite ją pristatyti?

1859 m. Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė ,,Ūkininkystės mokslinyčią“ – pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą. Po 1863 m. sukilimo mokykla buvo likviduota. Lietuvai tapus nepriklausoma Rietave įsteigta sodininkystės-daržininkystės mokykla, vėliau tapusi valstybine žemės ūkio mokykla. Pokaryje vietoj žemės ūkio mokyklos įkurtas žemės ūkio technikumas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę technikumas perorganizuotas į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2002 m. – į Žemaitijos kolegiją, neuniversitetinę valstybinę aukštąją mokyklą.

Kaip kolegijai sekėsi pritraukti studentus?

2009 m. kolegijos dieninėse ir nuotolinėse studijose studijavo 2400 studentų, kvalifikaciją kėlė keli šimtai kursantų. Mokykla turėjo 3 fakultetus: Rietavo, Mažeikių (2003-2006 m. Rietavo vadybos fakulteto Mažeikių vadybos studijų skyrius, 2006-2009 m. Mažeikių studijų centras) ir Telšių. 2016 m. joje dar studijavo daugiau kaip 600 studentų.

Žemaitijos kolegija rengė agroverslo technologijų, automobilių ir elektros įrenginių eksploatavimo, buhalterinės apskaitos, geodezijos ir žemėtvarkos, įmonių ir įstaigų administravimo, informacinių sistemų inžinerijos, kultūrinės veiklos, logistikos, turizmo ir laisvalaikio, verslo vadybos, muzikos, šokio pedagogikos, socialinio darbo, želdynų ir dizaino specialistus.

O kas nutiko paskutiniaisiais metais?

Dėl valdžios reikalavimų aukštosioms mokykloms, neatsižvelgiant į tai, kur jos veikia, Žemaitijos kolegija ėmė susidurti su sunkumais.

Pakeitus finansavimo ir studentų priėmimo tvarką, studentų skaičius ėmė mažėti, kilo finansinių ir su tuo susijusių kitų problemų. Galiausiai Žemaitijos kolegija buvo panaikinta.

Ir dabar jūs norite kolegiją atkurti?

Ne kolegiją, o įkurti Rietavo Oginskių mokslo ir inovacijų slėnį. Rietavas turi senas ir gilias profesinio mokymo tradicijas, čia susiformavo kokybiškam profesiniam mokymui reikalinga kultūra.

Pagrindinės atkurtos įstaigos funkcijos būtų organizuoti mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo procesą, vykdyti socialinio verslo inkubatoriaus funkcijas, teikti informacijos, konsultacijų, mokymo ir nuomos paslaugas bei praktinę pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, padėti naujai įsteigtiems verslo subjektams įsikurti, plėtoti veiklą bei prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų konkurencingumą ir veiklos veiksmingumą.

• 

Planuojama, kad Slėnis bendradarbiaus su įvairiomis Lietuvos ir užsienio mokslo bei mokslo populiarinimo organizacijomis, ugdymo įstaigomis, mokslo centrais, steigs bandomąsias inovacijų erdves, mokslo populiarinimo praktinių užsiėmimų laboratorijas, pristatys ir viešins Lietuvos mokslo – verslo bendradarbiavimo laimėjimus, lietuviškų įmonių inovacijas.

Buvusios Žemaitijos kolegijos pastatuose, laboratorijose, auditorijose iš karto galima organizuoti kokybišką profesinį mokymą, o tvarkingame bendrabutyje – apgyvendinti moksleivius ir kursų klausytojus.

Manome, kad visam Žemaitijos regionui būtų labai gerai, jeigu čia būtų įkurtas toks centras, kuriame regiono (ir ne tik) gyventojai galėtų ne tik kelti savo kvalifikaciją, bet ir įgyti naujų specialybių. Jis turėtų veikti vadovaudamasis kitokiais negu įprasta profesinėje mokykloje principais, sėkmingai taikomais Skandinavijos ir kitose valstybėse.

Tai būtų naudinga ir žmonėms, ir išsaugotume per daugelį metų sukauptą techninę bazę, pastatus, darbą turėtų ir šiuo metu čia gyvenantys specialistai.

Siekiai tikrai gražūs, tačiau ko trūksta, norint juos įgyvendinti?

• 

• 

Visiems aišku, kad vien mūsų norų (kad ir kokie jie geri būtų) neužtenka. Kalbamės su verslininkais, Rietavo savivaldybė tariasi su partneriais švedais, turime Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą atkurti pirmąją lietuvišką mokyklą, Rietavo Oginskių mokslo inovacijų slėnio kūrimui pritarė Švietimo, mokslo ir sporto bei Žemės ūkio ministerijos.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, kaip tikitės pritraukti studentų ir kursų klausytojų?

• 

Sutinku, bus nelengva. Jau dabar Vilniaus biurokratai mums kalba apie emigraciją, demografines, mokinių skaičiaus mažėjimo krizes… Bet ar paisė „objektyvių aplinkybių“ Oginskiai, kai per patį carinės Rusijos, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, siautėjimą Rietavą pavertė nacionaliniu Lietuvos inovacijų centru?

Tikiuosi visų Žemaitijos rajonų savivaldybių merų paramos. Manau, jie bus neabejingi kuriamam mokslo ir verslo centrui. Jau dabar sulaukiame įvairių rajonų ūkininkų ir miškininkų palaikymo.

Kaip galvojate spręsti kvalifikuotų pedagogų klausimą?

Jie niekur nedingo, didžioji jų dalis gyvena Rietave.

www.respublika.lt, laikraščio ŠIANDIEN archyvo nuotraukos.