Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Ar tikrai neparduodama Lietuvos žemė užsieniečiams?

Ar tikrai neparduodama Lietuvos žemė užsieniečiams?

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius

Remigijus ŠIMAŠIUS

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

Noriu aptarti du aspektus, susijusius su žemės pardavimu užsieniečiams – ar reikia riboti ir ar tai ribojama šiandien, kaip ir kodėl susiklostė dabartinė situacija Lietuvoje.

Iki gegužės pirmosios:  pardavinėjama nepardavinėjama žemė

Viena vertus, užsieniečiai žemės pirkti Lietuvoje tarytum negalėjo. Tačiau žemę pirkti gali juridiniai asmenys, o jų steigėjai, kaip žinia, gali būti užsieniečiai. Pagal Konstitucinį įstatymą jau keleri metai, kai žemę gali įsigyti ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje išgyvenę ir žemės ūkiu besiverčiantys ES šalių piliečiai. Taip pat žemę galima nuomoti neribotam terminui be pilietybės apribojimų. Taipogi formalus apribojimas taikomas tik žemės ūkio ir miško paskirties žemei.

Taigi, jau kiek laiko ,,de facto“ žemę Lietuvoje užsieniečiai galėjo jei ne įsigyti, tai bent jau faktiškai valdyti. Kadangi tai galima atlikti aplinkiniais būdais, o ne tiesiuoju ir paprastuoju būdu, turbūt galima spėti, kad ir naudojasi šia galimybe daugiau ne tiesūs ir paprasti užsieniečiai, o linkę išnaudoti aplinkinius kelius. Ne tie, kurie linkę įstatymų laikytis, o tie, kurie moka prie jų prisitaikyti.

Pačioje Lietuvoje vieni žemės pardavėjai, kurie norėtų pelningai žemę parduoti, turi mažiau galimybių parduoti ją užsieniečiams, nes, kaip minėjau, dalis jų vis dėlto nėra linkę įstatymų ,,apeidinėti“, prisitaikydami prie šių įstatymų ,,kreivumo“. Kiti žemės pardavėjai vis laukia esą išganingos dienos, kai žemę užsieniečiams bus leista parduoti formaliai, ir tada sukilsiančių žemės kainų. Kas gali paneigti, kad dėl to dirvonuoja dalis Lietuvos laukų, greta esantys ūkininkai neįperka žemės, nes jos niekas tiesiog neparduoda ar paprašo nerealios kosminės kainos? Ar tai nebus viena iš priežasčių, dėl kurių dalis gyventojų kaime yra įstrigę neefektyviuose ūkiuose, o kita dalis negali stambinti savo ūkių iki ekonomiškai pelningo dydžio?

Ir apskritai – kas galėtų paneigti, kad visas šis draudimų – apėjimų miškelis yra  palankiausias  stambesniems oligarchams, kurie situacija sumaniai naudojosi?

Visa ši iškreipta teisinė-ekonominė realybė peraugo į politinę. Kažkodėl ilgai ir iki šiol visos politinės jėgos, išskyrus liberalus, manė, kad tokią situaciją reikia pratęsti. O kaipgi atsitiko realybėje?

Po gegužės pirmosios:  žemę užsieniečiams parduoti leidžiama, bet to nenorima pripažinti

Šių metų gegužės pirmąją sueina septyneri metai, kai Lietuva yra ES narė. Stodama į ES Lietuva buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį žemės pardavimui ES piliečiams ir tą laikotarpį įtvirtino Konstituciniame įstatyme. Laikotarpis, primenu, baigėsi gegužės pirmąją.

Artėjant gegužės pirmajai suintensyvėjo Lietuvos pastangos pratęsti pereinamąjį draudimo laikotarpį iki dešimties metų (tokia galimybė numatyta sutartyje). Nepaisant liberalų nepritarimo, atitinkamą poziciją pareiškė Seimo komitetai, o vėliau vargais ne galais antruoju bandymu (po nepavykusio pirmojo) – ir Vyriausybė.

Tuo metu, ankstyvą pavasarį, Žemės ūkio ministerija sėkmingai susiderėjo, kad Komisija leistų Lietuvai pratęsti pereinamąjį laikotarpį.

Kadangi vis dar nemažai diskutuojama, ką reiškia Europos Komisijos sprendimas,  verta tai pakomentuoti.

Komisijos sprendimai yra taikomi tiesiogiai, jei tai išplaukia iš paties sprendimo turinio. Šiuo atveju sprendimas leido Lietuvai pratęsti pereinamąjį draudimo laikotarpį. Lygiai taip pat kaip ir sutarties nuostatos – galiojo tiesiogiai, bet tai nedraudė Lietuvai žemės pardavimo apribojimų atsisakyti dar iki gegužės pirmosios.

Teisės teorijoje yra aiškiai skiriami tokie teisės normos realizavimo būdai, kaip draudimo laikymasis ir naudojimasis suteikiama galimybe. Šiuo atveju normos adresatas akivaizdžiai yra Lietuvos Respublika, kuriai suteikiama galimybė pratęsti pereinamąjį draudimo galiojimą.

Tokį vienintelį galimą sprendimo aiškinimą tik dar labiau patvirtina faktas, jog pačiame Komisijos sprendime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu galėtų būti laipsniškai mažinami apribojimai užsienio piliečiams, o tai ne tik būtų naudinga Lietuvos žemės ūkio rinkai, bet ir prisidėtų prie rinkos parengimo visapusiškam liberalizavimui. Jei sprendimas galiotų automatiškai kaip pereinamojo laikotarpio pratęsimas, ką Lietuva begalėtų mažinti?..

Deja, ši teisinė logika sunkiai priimama, tai atsiskleidė diskusijose Seime ir viešumoje. Kad būtų aišku, kas ir kaip, išdėstysiu chronologiškai.

Gegužės  5 d. Lietuvos notarų rūmai raštu kreipiasi į Teisingumo ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą ir Europos teisės departamentą. Rašte dėstoma, kad, Rūmų nuomone, šiandien apribojimų užsieniečiams įsigyti žemę nėra, prašoma minėtų institucijų nuomonės.

Teisingumo ministerija patvirtina šią nuomonę. ES teisės departamentas – taip pat, papildydamas išsamesniais argumentais. O štai Nacionalinė žemės tarnyba kažkodėl teigia, kad žemės pardavimo apribojimų laikotarpis yra pratęstas. Labai tikiuosi, kad šis atsakymas rodo tik nekompetenciją, o ne politinį pataikūniškumą.

Apie susiklosčiusią situaciją informuoju žemės ūkio ministrą, kurio atsakomybės sritis yra inicijuoti arba neinicijuoti įstatymo pakeitimus, kad būtų pratęstas apribojimas, bei Ministrą pirmininką.

Notarų rūmai, gavę atsakymus, gegužės 27 d. apie situaciją informuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų bei Europos reikalų komitetus.

Birželio 7 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas kreipiasi į Ministrą pirmininką, atkreipdamas dėmesį į tai, kad išsiskyrė institucijų nuomonės, ir prašydamas „išanalizuoti ir spręsti“ iškeltą problemą.

Birželio 16 d. Ministro pirmininko tarnyba atsiunčia Žemės ūkio ministerijai (ji nurodyta pirmoji), Teisingumo ministerijai ir Europos teisės departamentui prašymą išnagrinėti išdėstytą problemą ir ją kartu spręsti.

Galų gale birželio 29 d. vakare apie problemą mane pašnekina LNK ir pademonstruoja sensaciją per žinias, o kitą dieną pasirodo  „Respublikos“ straipsnis, kaip išparduodama tėvynė Lietuva.

Birželio 30 d. užregistruojamas Seimo nutarimo projektas, kurio esmė – žemę draudžiama parduoti užsieniečiams. Įvyksta audringas svarstymas Seime. Galų gale nutarimo teisinė forma pakeičiama į rezoliuciją, ir nors balsavusieji supranta, kad teisine prasme situacija pasikeis tik priėmus Konstitucinį įstatymą, rezoliucija patvirtinama visų, išskyrus liberalų, frakcijų balsais.

Negrįždamas prie esminių klausimų, reikia ar nereikia riboti žemės pardavimą užsieniečiams, šioje situacijoje noriu susumuoti, o tai man yra tikrai aišku teisine prasme:

–          Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje neegzistuoja draudimas pirkti žemę užsieniečiams.

–          Tai buvo žinoma už tai atsakingai Žemės ūkio ministerijai, Ministrui pirmininkui, bent trijų Seimo komitetų vadovams.

–          Politinė valia yra išreikšta nedviprasmiškai – toks draudimas turi egzistuoti, ir netgi teigiama, kad jis egzistuoja. Galima spėti, kad Konstitucinis įstatymas rudenį bus nesunkiai priimtas.

–          Buvo visos galimybės pakeisti Lietuvos įstatymus taip, kad žemės pardavimas užsieniečiams būtų ir toliau ribojamas, ir Seimo rezoliucija tam tikslui pasiekti nėra tinkamas įrankis.

–          Minėta Seimo rezoliucija paskutinę Seimo sesijos dieną verčiantis per galvą priimta ne todėl, kad tik tada paaiškėjo faktai, o todėl, kad dieną prieš tai apie šiuos faktus lyg sutartinai paskelbė dvi žiniasklaidos priemonės.

–          Notarai, kurie tvirtina žemės pardavimų sandorių teisėtumą, yra įstumti į nepavydėtiną padėtį, kai teisė sako vienaip, o Seimo rezoliucija – priešingai.

–          Tiems, kurie ieško kaltų dėl to, kad nėra pakeistas Konstitucinis įstatymas, patogiausia juos rasti savo pažiūrų į žemės pardavimo apribojimą neslepiančio Teisingumo ministro asmenyje, nors būtent jis padarė viską, kad situacija būtų traktuojama pagal teisės principus,  nebūtų manipuliuojama teise,  kad politiniai oponentai šiuo klausimu būtų pakankamai  informuojami apie teisinę situaciją.

Parašykite komentarą

Top