Ir vėl kažkam Lietuvoje atrodo, kad verta perbraižyti urėdijų ,,žemėlapį“. Mat kai kam reikia miškų sistemos reformos, nors Vyriausybės programoje parašyta, kad miškų žinybos reforma baigta.

 Veisiejų miškų urėdija, vadovaujama Zeniaus ŽELIONIO, – dar vienas pavyzdys, kad šalies urėdijos dirba pelningai, moka nemažus mokesčius valstybei, ūkininkauja šeimininkiškai ir kūrybingai, turi kuo patraukti miško lankytojus, sprendžia daug socialinių problemų.

Šio sezono miškasodis – kuo jis ypatingas urėdijai?

Miškasodis yra vienas maloniausių ir prestižiškiausių miškininkų darbų. Veisiejų miškų urėdijoje jis startavo 2015 metų kovo 19 dieną. Iš girininkijų pirmieji miškasodį pradėjo Stalų girininkijos darbuotojai, kurių šio sezono planuose – apie  13,9 ha naujų miškų.

Šių metų pavasaris miško sodinimui buvo labai tinkamas, kadangi anksti nutirpus sniegui, atšilus orams, galima buvo pradėti sodinti miškus ir kovo pradžioje. Veisiejų miškų urėdijoje šiais metais numatoma įveisti naujų miškų apie 26,9 ha ir atkurti kirtaviečių apie 134,8 ha.

Daugiausia ruošiasi pasodinti Kapčiamiesčio (23,2 ha), Leipalingio (22,3 ha) ir Krosnos (20,3 ha) girininkijų darbuotojai. Miško įveisimo darbai vyksta Veisiejų girininkijos 11,6 ha ir Krosnos girininkijos 4,99 ha. Miško želdinimo darbus urėdijoje atlieka 6 rangovinės įmonės.

Kaip apsaugote sodmenis nuo kanopinių žvėrių?

Kasmet urėdijoje rengiamas Miškų sveikatingumo priemonių gerinimo planas: pagrindinis dėmesys skiriamas būtent miško želdinių apsaugai nuo kanopinių žvėrių.

Elniniai žvėrys pažeidžia medžius nukandžiodami ūglius ir nulaupydami žievę. Ąžuolo gilės, pušaičių ūgliai ir jaunų medelių žievė yra labai mėgstamas miško faunos pašaras. Šiltuoju metų laikotarpiu jaunųjų ąžuoliukų lapais ir žaliais pušų ūgliais, o žiemą – sumedėjusiais ūgliais intensyviai maitinasi stirnos, elniai, briedžiai. Dėl nuolatinio ūglių nukandžiojimo kai kurios medžių rūšys žūna, želdiniuose vyksta nepageidautina  medžių rūšių kaita, atsiranda metinio medienos prieaugio nuostolių.

Miško želdiniai nuo kanopinių žvėrių apsaugomi individualiomis apsaugos priemonėmis, tvoromis ir repelentais.  Šiais metais numatoma nutepti repelentais apie 507 ha miško želdinių, aptverti tvoromis apie 13 ha želdinių ir apsaugoti juos individualiomis apsaugomis iki 1 ha plote, – tam planuojama panaudoti apie 48 tūkst. eurų.

Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti miškingumas Lietuvoje? Kuo turtingas urėdijos medelynas, kaip atnaujinama pamaina miškams?

Mano nuomone, Lietuvos miškingumas turėtų būti apie 35 proc.

Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio girininkijos  daigynas-medelynas įkurtas 22,6 ha plote. Kasmet jame auginama 4 099 tūkstančiai sodmenų, tarp jų sėjinukų – 3 252 tūkstančiai  (iš jų paprastosios pušies  – 1 698 tūkstančiai;  paprastosios eglės – 886 tūkstančiai). 22 procentus bendro auginamų sodmenų kiekio sudaro lapuočių medžių ir krūmų rūšių sėjinukai-sodinukai.

Vykdant Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programą, sodmenys, auginami iš miško sėklinėse plantacijose surinktų sėklų,  sudaro daugiau kaip 60 procentų auginamų spygliuočių sodmenų kiekio ir 3 procentus lapuočių sodmenų.

Daigyne-medelyne įrengta moderni stacionari laistymo sistema, buitinės patalpos bei nupirkti ir naudojami dirvos ruošimo, pasėlių mulčiavimo, persodinimo, sodmenų priežiūros, iškasimo mechanizmai, kuriuos pasitelkiant išauginama kokybiška sodinamoji medžiaga. Periodiškai atliekami miško daigynų dirvožemio tyrimai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale, Agrocheminių tyrimų laboratorijoje.

Daigynas-medelynas pakankamai aprūpina sodinamąja medžiaga urėdiją. Kasmet urėdijos miškuose  pasodinama 587 tūkstančiai sėjinukų ir 232 tūkstančiai sodinukų. Kadangi daigynas-medelynas įsikūręs miškingiausioje urėdijos teritorijoje, parduodami sodmenys kaimyninių urėdijų ir privačių miškų savininkams.  Kasmet jų miškams atkurti ir naujiems įveisti parduodama apie 273 tūkstančiai sėjinukų ir 100 tūkstančių sodinukų.

Su kokiomis kliūtimis susiduriate realizuodami medieną?

Realizuoti apvaliąją medieną sekasi nelengvai. Per pastaruosius kelerius metus iki 10 procentų mūsų gaminamos medienos nuperka Lenkijos pirkėjai. Juos domina smulki, mažesnės vertės, mūsų šalies pramonėje nedaug naudojama popiermedžių mediena. Visa kita mediena parduodama Lietuvoje. Nuo 2015 m. pradžios medienos rinkoje menkėja paklausa visų rūšių medienos sortimentams,  taigi mažėja kainos. Pirkėjai pradėjo pageidauti šių metų pirmųjų ketvirčių medienos kiekius perkelti į antrąjį pusmetį, pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir panašiai.

Tačiau mes, vykdydami prekybą mediena, privalome vadovautis prekybos mediena taisyklėmis, kuriose tokie atvejai nenumatyti. Taisyklėse nenumatytas nė medienos kainų keitimas per artimiausią pusmetį po apvaliosios medienos sutarčių pasirašymo. Medienos pirkėjai, siūlydami medienos kainas artimiausio pusmečio laikotarpiui, turi prisiimti tam tikrą riziką dėl rinkos kainų mažėjimo. Tačiau kaip bebūtų tokiais atvejais, tam tikros trinties vis tiek atsiranda.

Galime pasidžiaugti tuo, kad prekyba mediena neblogai mums sekėsi praėjusiais 2014 metais, pereinamasis medienos kiekis į šiuos metus buvo mažesnis nei ankstesniais metais. O pasibaigus šių metų pirmajam ketvirčiui belieka pastebėti, kad tik vienas medienos pirkėjas savo sutartį įvykdė nevisiškai. Visos kitos sutartys, nors ir nelengvai, buvo įvykdytos.

Kaip įsibėgėjo biokuro ruoša?

Biokuro ruoša nuslopo nė neįsibėgėjusi. Tai sąlygoja dvi šiltos pastarųjų metų žiemos ir dar didelis kiekis biokuru kūrenti nepritaikytų šilumos katilinių, esančių šalyje. Jei urėdijos siūlo parduoti biokurą aukcionuose net mažindamos kainas, ir biokuras nenuperkamas, vadinasi, tai jau ne miškininkų problema.

Jei nerekonstruotose katilinėse ir toliau sėkmingai deginamas mazutas ir dujos, o paruoštas biokuras nenuperkamas, miškininkams pradeda atrodyti, kad jo nelabai kam ir reikia. Žinoma, tai prioritetinė sritis, bet manome, kad yra neprotinga spausti miškininkus parduoti miško kirtimo atliekas, esant tokiai mažai jų paklausai. Per šių metų pirmąjį ketvirtį iš planuotų parduoti 1 200 m³ miško kirtimo atliekų pavyko parduoti tik 250 m³.

Perspektyva tikrai yra. Žaliavos pakanka ir pakaks, nes tai atsinaujinantys šaltiniai. Reikia tik išmokti įdiegti tai, ką turime Lietuvoje. Veisiejų urėdijos miškuose per metus galėtume paruošti iki 4 tūkst. m³ biokurui tinkančių miško kirtimo atliekų.

Ilgalaikiai miškininkų skauduliai – kaip tai paveikia ūkininkavimo kasdienybę? Ką siūlote keisti miškų valdymo, ūkininkavimo sistemoje?

Galbūt didžiausias skaudulys, kuris labiausiai žeidžia žmones, veikia psichologiškai, yra nepastovumas. Nežinomybė, nuolatinis stresas, vadinamas gražiu optimizavimo vardu, reforma. Urėdijose ir girininkijose darbuotojų – minimumas, jie jau sunkiai besuspėja paskui plūstančius popierių bei biurokratinių reikalavimų srautus.

Po karo buvo labai dideli miškų arba miškų pramonės ūkiai, o pamačius, kad neįmanoma tinkamai ūkininkauti, 1957 m. buvo smulkinami tiek miškų ūkiai, tiek girininkijos. Nepasiteisino ir vėliau sukurti gamybiniai miškų ūkių susivienijimai, kurie buvo panaikinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Taigi ar verta kartoti klaidas? Tuo labiau, kad urėdijos dirba pelningai, moka mokesčius bei sprendžia daug socialinių problemų, ypač kaimiškose vietovėse. Mūsų nuomone, dabar yra optimalu,  juolab, kad ir Vyriausybės programoje parašyta, jog miškų žinybos reforma baigta.  Be to, reforma neišvengiamai pareikalautų mažinti darbo vietas rajonuose, o tai prieštarauja Vyriausybės nuostatoms kurti darbo vietas regionuose.

Veisiejų miškų urėdija turi sukaupusi karčios patirties šiuo klausimu, kadangi 1998 metais urėdija taip pat buvo bandoma naikinti pateikiant įvairius skaičiavimus. Vienas iš jų buvo toks, kad urėdija yra ekonomiškai labai silpna ir po 3–4 mėnesių žlugsianti finansiškai. Tačiau praėjo 16 metų, o urėdija kaip dirbo, taip ir dirba pelningai, rentabiliai vykdydama visas jai iškeltas užduotis.

Taigi nelabai tikiu įvairiais skaičiavimais dėl urėdijų nesugebėjimo dirbti pelningai, juolab, kad praėjusi krizė parodė, jog miškininkų bendruomenė sugeba susitelkti ir ramiai, be jokių emocijų išspręsti visas iškilusias problemas.

Kaip naujam sezonui parengti, atnaujinti  rekreaciniai objektai? Kas turėtų sudominti miško lankytojus?

Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama valstybinės reikšmės miškų pritaikymui visaverčiam lankymuisi ir turiningam poilsiui gamtoje, todėl miškų urėdijoje yra įrengti 88 rekreaciniai objektai: 5 pažintiniai-specializuoti takai, 53 atokvėpio vietos, 21 poilsiavietė, 2 stovyklavietės bei kiti objektai. Kiekvieną pavasarį minėti rekreaciniai objektai atnaujinami: sutvarkomos pavėsinės, regyklos, išvalomos laužavietės, pastatomi informaciniai ženklai.

Miško lankytojus turėtų sudominti pažintiniai takai, įrengti Krosnos, Seirijų, Veisiejų ir Kapčiamiesčio girininkijose. Ypatingas dėmesys skiriamas Veisiejų girininkijoje įrengtam skulptūrų parkui ,,Vaikystės sodas“, kuris kiekvienais metais papildomas naujais eksponatais.

Šiais metais numatoma parengti projektą, skirtą sutvarkyti Kapčiamiesčio girininkijoje esančiai viešojo naudojimo miško poilsiavietei prie Ilgio ežero pakrantės, siekiama įrengti ir pritaikyti miško vietovę lankytojų poreikiams. Miškų pritaikymui poilsiui numatome išleisti apie 33 tūkst. eurų – tai miškininkų dovana mylintiems gamtą.

Kiek savo laisvalaikio praleidžiate miškuose? Kokia urėdijos kertelė Jums artimiausia ir kodėl?

Pasigirti, kad daug laiko praleidžiu miške, negalėčiau. Trukdo didelis užimtumas ir laiko trūkumas, kad leisčiau sau tokią prabangą. Mano pati mėgiamiausia vieta urėdijoje yra 2007 m. pradėtas kurti skulptūrų parkas „Vaikystės sodas“, kuris labai mėgstamas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio turistų.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. balandis, Nr. 4 (65)