Beveik pusmetį tyrusi buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama laikinoji komisija baigė darbą. Po audringų diskusijų, įvairiausių kaltinimų neseniai Seimas pritarė jos išvadoms. Ką jos atskleidė ir kodėl joms taip įnirtingai priešinosi buvę valdantieji? Apie tai su Seimo laikinosios komisijos pirmininku Artūru SKARDŽIUMI kalbėjosi žurnalistas Stasys JOKŪBAITIS.

Ką parodė šis tyrimas?

Tyrimas buvo sunkus ir ilgas. Jis atskleidė 2009–2012 m. laikotarpiu, kai Energetikos ministerijai konservatorių Vyriausybėje vadovavo Arvydas Sekmokas, energetikos sektoriuje įsigalėjusį teisinį nihilizmą. Buvusio energetikos ministro įsakymu, daugelis dokumentų buvo įslaptinti, nors turėjo būti vieši ir prieinami visuomenei.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ministras A. Sekmokas turbūt nesitikėjo, jog kada nors viskas išlįs į viešumą. Tyrimas konservatoriams buvo labai netikėtas. Slaptumas ir įstatymų nepaisymas buvo tapęs buvusios valdžios veikos metodu. Paaiškėjo, kad daugelis sutarčių sudaryta taip, jog atėjusi kita valdžia niekaip negalėtų jų pakeisti.

Kokius didžiausius trūkumus ar pažeidimus nustatė Jūsų vadovaujama komisija energetikos sektoriuje?

Tiriant svarbiausių šalies energetikos objektų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Visagino atominės elektrinės ir Suskystintųjų dujų terminalo statybų reikalus, Lietuvos elektrinės veiklą, paaiškėjo daug skandalingų dalykų. Išnagrinėjus atskirų energetikos įmonių viešuosius pirkimus paaiškėjo, kad užsienio konsultantams A. Sekmoko laikai buvo aukso amžius. Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamos įmonės samdydamos konsultantus už įvairias paslaugas iššvaistė  252 mln. litų. Bet ir tai buvo dar ne viskas.

Kokios  buvo taip brangiai pirktos paslaugos? Galbūt jos buvo reikalingos?

Lengva ranka netaupant buvo perkamos įvairios paslaugos – teisinės, konsultacinės, viešųjų ryšių. Vien už teisines paslaugas buvo paklota 94,5 mln. litų. Pasamdytos užsienio firmos, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, kvietėsi šiam darbui vietines mūsų šalies tokių paslaugų įmones ir joms mokėjo trigubai didesniais – 490 eurų siekiančiais – valandiniais įkainiais negu tuo metu buvo rinkos kaina. Kam buvo reikalingas tarpininkas? Ar tai ne lėšų švaistymas, kai visa Lietuva buvo verčiama veržtis diržus?

Kaip paaiškėjo vėliau, dar 28 mln. litų buvo išleisti įvairioms konsultacijoms Lietuvos elektrinėje, įgyvendinant naująjį – kombinuoto ciklo elektros energijos gamybos bloko projektą Elektrėnuose. Didžiąją dalį šių pinigų jau apmokėjo elektros vartotojai, įtraukus į elektros energijos tarifą kaip viešuosius interesus atitinkančią paslaugą.

Kaip tai atsitiko?

Vos tik 2009 m. su ispanų firma buvo sudaryta statybos sutartis, elektrinės valdyba po kelių mėnesių nusprendė be konkurso pasirašyti dar vieną – aptarnavimo – sutartį devyniolikai metų su „GeneralElektric“. Dabar ši sutartis, kurios pagrįstumo  nevertino net Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, elektros energijos vartotojams kainuoja po 20 mln. litų per metus.

Pastačius naująjį – kombinuoto ciklo elektros energijos gamybos bloką, Lietuvos elektrinėje gaminamos elektros kaina, užuot sumažėjusi, dėl apaugusių lyg maurai papildomų kaštų smarkiai šoktelėjo į viršų, nuo to ypač nukentėjo mūsų pramonės konkurencingumas. Jai parduodama elektra pagal brangumą atsidūrė vienoje iš aukščiausių vietų tarp Europos Sąjungos valstybių.

Iš kur išniro papildomi kaštai?

Lietuvos elektrinė, kuriai 2010 m. energetikos ministras skyrė VIAP lėšomis remiamą 2,5 TWh elektros energijos gamybos, būtinos elektros tiekimo saugumui užtikrinti, kvotą, tada pagamino tik – 1,9 TWh,  tačiau  pinigai  buvo sumokėti už visas 2,5 TWh.

Tokią kvotą nusistatė Arvydas Sekmokas, nes jokių kriterijų, kiek iš tiesų reikėtų šioje elektrinėje pagaminti elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, nebuvo parengta. Vartotojai permokėjo elektrinei 52 mln. litų, kuriuos dabar elektrinė per 4 metus privalės grąžinti. Dabartinė socialdemokratų Vyriausybė Lietuvos elektrinės gamybos kvotą sumažino tris kartus iki 0,9 TWh, ir nieko nenutiko su elektros tiekimo saugumu. Tačiau deginat mažiau brangių rusiškų dujų, sutaupyta nemažai lėšų, vartotojams atpiginta elektra.

Komisija nustatė daug pažeidimų UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos valdomose įmonėse, kuriose sukasi milijardai litų…

Čia taip pat dominavo užsienio konsultacinės kampanijos. Dažniausiai jos buvo pasirenkamos iš anksto susitarus ir dažnai pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką. Po to jos už didžiulius įkainius samdydavosi vietos subrangovus. Šioje UAB konsultantams buvo net išmokėtas ir vadinamasis sėkmės mokestis – 2,5 mln. eurų, nors sutartis dėl Visagino atominės elektrinės statybos su strateginiu investuotoju net nebuvo pasirašyta. Apie kokią sėkmę buvo galima kalbėti?

Atėjus į valdžią socialdemokratams, UAB „Visagino atominė elektrinė“ buvo atliktas vidaus auditas, kurio čia nebuvo mažiausiai 3 metus. Jis atskleidė negražių dalykų. Visuose viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė – apie 75,8 mln. litų, nustatyta rimtų pažeidimų – viršyti įgaliojimai, nesuderinti pirkimų poreikiai, pastebėta šališkumo požymių, neišsaugoti pirkimų dokumentai ir kt. Mūsų komisija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą patikrinti vidaus audito išvadas, jos pasitvirtino. Prokuratūroje jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ar uždarant Ignalinos atominės elektrinę taip pat buvo švaistomos lėšos?

Tarptautinis koncernas, kurį sudarė kelios žinomos Europos įmonės, buvo pakeistas į teisinę kompaniją „TaylorWessing LLP“. Vienas motyvų – prireikė anglų teisės žinovų, nes sutartis su rangovu „Nukem“ buvo sudaryta pagal britų teisę. Pagrindinės sutarties su „TaylorWessing LLP“ vertė siekė tik 0,669 mln. litų. Tačiau per trejus metus iš elektrinės uždarymui sukauptų lėšų išgaravo apie 25 mln. litų. Fiksuotas valandinis įkainis siekė net 490 eurų. Tiek buvo mokama net vietos subrangovams. Tačiau tikslai, kurių siekiant buvo samdomi užsienio konsultantai TW, nebuvo pasiekti, net nebuvo pasinaudota jų rekomendacijomis. Šiuo klausimu prokuratūroje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kodėl niekas griežčiau nekontroliavo to, kas tuo metu vyko energetikos sektoriuje?

Matyt, nenorėjo ar nebuvo suinteresuoti. 2010–2011m. buvo pradėta elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Pagal Europos Sąjungos direktyvą buvo numatyta atskirti elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą, įgyvendinti vadinamąjį Trečiąjį energetikos paketą. Pertvarkant energetikos sektorių jo turtas buvo skaidomas, dalinamas ir jungiamas. Pertvarkos projektus rengė ir juos įgyvendino privačios kompanijos, savo veiksmus derindamos tik su ministru A. Sekmoku. Į vadovaujančias pareigas buvo paskirti pertvarką vykdžiusių bendrovių darbuotojai. Tam buvo išleista 8,4 mln. litų. Įmonės buvo pasirinktos be konkurso, joms mokėta iš tuo metu likviduojamo „Leo LT“ lėšų. Likvidatoriumi buvo paskirtas tuometinis energetikos viceministras Romas Švedas. Tačiau pertvarkos projekto Vyriausybė nebuvo nepatvirtinusi. Ar valstybė dėl to patyrė nuostolių, niekas neanalizavo, todėl paprašėme tai padaryti Valstybės kontrolę ir prokuratūrą.

Trečiasis energetikos paketas liko neįgyvendintas, nes galimai buvo siekta kitų tikslų. Energetikos sektoriaus pertvarkos metu buvo sukurtas dar ketvirtasis – aptarnavimo – blokas. Pirmuosius tris kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ketvirtąjį, kuris teikia paslaugas visai energetikos sistemai, – niekas, todėl vartotojai už šias paslaugas galimai permoka.

Ar visa tai nepanašu į korupciją?

Viskas buvo daroma nesilaikant įstatymų, pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus ir blogiausia – niekam deramai nekontroliuojant. Keistas dar vienas dalykas. Jei energetikos objektas buvo įtraukiamas į nacionalinio saugumo objektų sąrašą, niekas nematė reikalo jį įvertinti ekonominio naudingumo aspektu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lyg ir nusiplauna rankas. Ką politikai nuspręs, kiek kam skirs pinigų, kaip jie bus panaudojami, taip ir bus, nors didžioji dalis išlaidų guls ant vartotojų pečių.

Taip kartais visai be jokio reikalo buvo sukuriama didžiulė infrastruktūra, išleidžiamos milžiniškos lėšos, nors galima buvo tą patį rezultatą pasiekti kur kas mažesniais kaštais. Piktnaudžiavimas ir lėšų švaistymas – netoleruotini. Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymui be jau skirtų lėšų dar reikės 2,3 milijardo eurų. Jei ir toliau taip švaistysime ES skirtas lėšas, atominės elektrinės uždarymui teks naudoti Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšas.

Konservatoriams, kurių buvusios Vyriausybės veiksmai energetikos srityje buvo tiriami, komisijos išvados reiškia kenkimą Lietuvai, o komisijos pirmininkas – mažų mažiausiai Rusijos tarnas. Matyt, ant skaudžios nuospaudos jiems užlipote? Ko jie taip išsigando?

Manau, pabūgo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, už tai, kad nepaisė įstatymų, piktnaudžiavo, švaistė valstybės lėšas. Po Valstybės kontrolės, prokuratūros tyrimų, ar kai kurie pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų, ar nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitokių paskatų, kai kam už tai gali tekti atsakyti. Todėl jie ir stengiasi bet kokia kaina sumenkinti komisijos išvadas, šmeižti komisijos narius, kaltinti juos absurdiškais dalykais. Jei tik kas nors suabejoja konservatorių sprendimais ar juos kritikuoja, tas žmogus iš karto paskelbiamas kone tautos priešu ar Rusijos agentu.

Komisija baigė darbą, Seimas patvirtino jos išvadas. Ar tie atskleisti trūkumai ir pažeidimai taip ir nuguls Seimo kanceliarijos stalčiuose?

Už pinigų švaistymą per krizę, skolinimosi politiką, jau nekalbant apie tai, kodėl nebuvo pasinaudota Tarptautinio valiutos fondo paslaugomis, o skolintasi kelis kartus brangiau, ir dabar turime kasmet sumokėti po du milijardus litų už skolos aptarnavimą, buvę valdantieji, manau, sulauks dar vieno tyrimo. Kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę – energetikos sektorių.

Mes pateikėme siūlymus Vyriausybei, Valstybės kontrolei, prokuratūrai. Prokuratūroje jau pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Be to, Seimas priėmė protokolinį nutarimą – tolesnę Seimo nutarimo įgyvendinimo kontrolę pavesti Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams bei Energetikos komisijai.

Su komisijos visa išvada galima susipažinti LRS tinklalapyje http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=469116; Seimo nutarimo Nr. XII – 817.

 ,,Verslas ir politika“, 2014 m. gegužė, Nr. 5 (54)