Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Asociacijos kritika ir valstybės institucijoms, ir Europos Komisijai

Asociacijos kritika ir valstybės institucijoms, ir Europos Komisijai

Nuotraukoje (iš kairės): žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos pirmininkas, Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenko, ilgametis LŽŪBA prezidentas,buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Gintauto Kniukštos nuotrauka.
Nuotraukoje (iš kairės): žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos pirmininkas, Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenko, ilgametis LŽŪBA prezidentas,buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis, asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Karolis DIDŽIULIS

UAB „Šeduvos malūnas“ vyko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narių XXIV-asis suvažiavimas. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) turi 218 narių, iš jų – 126 žemės ūkio bendrovės, 34 akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, 8 kooperatinės bendrovės ir 50 ūkininkų .Vidutinis asociacijos nario deklaruotas plotas – apie 1 000 ha. Asociacijos nariams priklauso daugiau kaip 70 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto bei apie 2/3 galvijų.

Labai gerai parengtą pranešimą suvažiavimo dalyviams pristatė  LŽŪBA prezidentas, buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis. Pernai pasėlius deklaravo 1 000 bendrovių, tačiau aktyviausios 319 bendrovių naudojo 278 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų arba vos 9,7 proc. viso visų Lietuvos ūkio deklaruoto ploto.

Iš pagamintos ir realizuotos augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos gauta daugiau 380 mln. eurų pajamų arba 28 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų. Vienam naudotų naudmenų hektarui teko po 1 367 eurus augalininkystės ir gyvulininkystės pajamų. Tai 3,4 karto daugiau negu kituose ūkiuose.

Suvažiavimo dalyviai pastebėjo, kad žemės ūkio bendrovių vadovai iki šiol jaučia tam tikrą priešiškumą, bandymus riboti plėtrą ir investicijas. „Kodėl niekas neriboja kito verslo, tarkime, prekybos centrų, plėtros, o mums bet kas gali nustatyti, kiek žemės galime turėti“, – klausė vienos didžiausių šalyje Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas.

Bendrovės išliko gerais partneriais ir darbdaviais ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio sektoriams. Pavyzdžiui, 260 mln. eurų jos išleido pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones, paslaugas. 88 mln. eurų bendrovės išleido įsigydamos techniką, statybines medžiagas, įrangą.

Be to, bendrovės buvo „įdarbinusios“ 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti per 4,4 mln. eurų. Deja, mokesčiams ir įmokoms išlaidos per 4 metus padidėjo daugiau kaip 13 proc. Nenuostolingą ūkių veiklą padėjo išlaikyti išmokos už plotus, gyvulius bei kitos kompensacinės išmokos. Jos pernai sudarė vos 11,4 proc. visų pajamų, kai kitų kategorijų ūkiuose ši dalis siekia beveik 30 proc. visų pajamų.

Drastiškai sumažėjo pelnas, tenkantis 1 ha naudotos žemės. Per praėjusius metus jis krito 36,3 proc., o per ketverius metus – net 4,4 karto. Pieno pelningumas per metus sumažėjo 9,7 karto.

Matydami tokius darbinės veiklos rezultatų pokyčius ir nieko konkretaus ateityje, kiekvienas atsakingas vadovas svarsto paprasčiausią klausimą – ar verta dėl tų 65 eurų pelno iš 1 ha prakaituoti ir rizikuoti, „prasukant“ išteklių ir darbo už 1 443 eurus?

„ Lietuva eksportuoja 60 proc. pagaminamų pieno produktų, o kitos valstybės eksportuoja tik iki 10 proc.“, – teigė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Anot jo, jau kitą mėnesį lietuviškiems maisto produktams turėtų atsidaryti Kinijos rinka.

Gegužės mėnesį vidutiniškai bendrovėse kiekvienas pieno kilogramas atnešė 4 eurocentus nuostolio. Vidutinėje bendrovėje per mėnesį – 12 tūkst. eurų nuostolio.

LŽŪBA nariai jaučia tam tikrą stambiųjų ūkių priešinimą su smulkiaisiais ūkiais, tuo tarpu pernai tiesioginių išmokų (be susietųjų) 1 ha stambiesiems teko apie 105 eurus, ūkiams iki 30 ha – po 151 eurą.Šiais metais atitinkamai 112 ir 161eurą.

LŽŪBA siūlo įteisinti, kad bet koks paramos pajamoms palaikyti ribojimas, mažinimas, apmokestinimas būtų taikomas ne pagal ūkio dydį (žemės plotą, gyvulių skaičių), o pagal tai, kiek paramos tenka sąlyginiam darbuotojui.

Bendrovių vadovus išvargino dažnai keičiami teisės aktai. Anot jų, vos ne kiekvienas teisės akto pakeitimas ar papildymas žemdirbio padėties nepalengvina, o tik padaro sudėtingesnę, ūkiškai nenaudingesnę.

Visi šie ir dar daug kitų principinių reikalavimų išdėstyti suvažiavimo rezoliucijoje. Joje pažymima, kad Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narių atstovų XXIV suvažiavimo dalyviai, išklausę pranešimus ir pasisakymus, pažymėjo, kad ūkiai, turėdami išsaugotą bei atnaujintą palyginti neblogą gamybinį materialųjį ir žmogiškąjį potencialą, panaudoję XXI amžiaus pažangą, veiklos prioritetais laikydami gamybą, naudingą žmonėms, gamtai ir valstybei, pernai, naudodami apie 10 proc. visų ūkių deklaruoto ploto, gavo 28 proc. visų ūkių pajamų iš augalininkystės ir gyvulininkystės.

Vienam naudotam hektarui jos teko po 1367 eurus. Tai 3,4 karto daugiau nei kituose ūkiuose. Bendrovėse dirbo 9,8 tūkst. žmonių. Vienam darbuotojui per metus priskaičiuota 7243 eurai atlyginimo (per mėnesį 603 eurai), plius po 2122 eurus socialinio ir sveikatos draudimo įmokų. Per keturis metus sąnaudos darbo apmokėjimui kartu su įmokomis, skaičiuojant 1 darbuotojui, padidėjo 34,5 proc., nors pajamos iš veiklos sumažėjo 6,8 proc.

Suvažiavimas mano, kad didžiausia grėsmė ūkių stabilumui ir tvarumui yra tai, kad didėjant gamybos apimtims jau ketvirti metai iš eilės mažėja pajamos iš darbo dėl mažėjančių supirkimo kainų, o išlaidos, nors ir taikant vis pažangesnes technologijas, didėja daug sparčiau už išlaidų mažėjimą.

Drąstiškai sumažėjo pelnas, tenkantis 1 ha naudotos žemės. Per praėjusius metus jis krito 36,3 proc., o per ketverius metus – net 4,4 karto. Pieno pelningumas per metus sumažėjo 9,7 karto. Deja, mokesčiams ir įmokoms išlaidos per 4 metus padidėjo daugiau kaip 13 proc.

Nenuostolingą ūkių veiklą padėjo išlaikyti išmokos už plotus, gyvulius bei kitos kompensacinės išmokos. Jos pernai sudarė vos 11,4 proc. visų pajamų, kai kitų kategorijų ūkiuose ši dalis siekia vos ne 30 proc. visų pajamų.

Asociacijos suvažiavimas, dar kartą patvirtindamas, kad bendrovės ir kiti ūkiai ateityje pagrindiniu prioritetu laikys gamybą, naudingą žmonėms, gamtai ir valstybei, iš Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų reikalauja arba siūlo LR Seimo nariams, ypač Kaimo reikalų komiteto nariams, registruotų įstatymų papildymų, pakeitimų, rezoliucijų, kuriose siūloma mažinti, apmokestinti ar apriboti išmokas ar kitokią paramą stambesniems ūkiams bei bendrovėms, baigiantis šio Seimo kadencijai nebesvarstyti, tuo labiau nepriiminėti skubos ar ypatingos skubos tvarka.

Suteikti garantijas susiformavusiems ir pažangiai ūkininkaujantiems, patrauklias ir gerai apmokamas darbo vietas sukūrusiems ūkiams naudoti tą žemę, kurią jau dešimt ir daugiau metų puoselėjo, naudojo, į ją nemažai investavo.

Įteisinti ūkių vertinimo sistemą, kurios pagrindiniai kriterijai būtų ne naudojamos žemės plotas, bet darbo vietos, jų modernumas, galimybės žmonėms gauti pakankamas darbo pajamas, socialines garantijas.

Pripažinti, kad paramos diferencijavimas pagal ūkio dydį (plotą) negali būti smulkių ūkių rėmimo forma. Atsisakyti išmokų už pirmuosius hektarus (iki 30 ha), nevertinant veiklos ir rezultatų, mokėjimo. Pagal dabartinę tvarką, 428 mln. eurų (tai tokia pati suma, kaip ir investicijoms į valdas) minėtoms išmokoms – pats neefektyviausias išmokų panaudojimas.

Kritiškai įvertinti Lietuvos valstybės institucijų veiksmus švelninant ypač blogą pieno gamintojų padėtį po Rusijos embargo įvedimo, imtis skubių priemonių teisinei bazei peržiūrėti, kad ji esant kritiškoms situacijoms ir toliau neliktų pražūtinga ne tik atskiroms ūkio šakoms, bet ir valstybei.

Europos Komisijai siūloma viešai pripažinti savo nesugebėjimą suvaldyti didėjančią biurokratijos plėtrą, o svarstant Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus, numatyti skubius ir realius pokyčius.

Pripažinti, kad padėties pieno sektoriuje stabilizuoti nepavyko. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., Rusijai įvedus embargą maisto produktams, nebuvo sukurtas nuolat veikiantis netekčių kompensavimo mechanizmas pieno sektoriaus grandinėje „nuo lauko iki stalo“: pieno gamintojas-perdirbėjas-prekybininkas ir valstybė.

Bendrovės – modernūs pieno ūkiai – dirba nuostolingai. Skirta parama, pritaikius de minimis principą, stambių ūkių padėties nepagerino. Šiuo metu labiausiai reikalinga išskirtinė tikslinė parama. Europos Komisija ir Žemės ūkio ministerija turi kritiškai įvertinti savo sprendimus dėl de minimis principo netaikymo tokiose situacijose iš esmės, o ne gaišti laiką bandant susitarti dėl jo didinimo nuo 15 iki 30 tūkst. eurų.

Seimui ir Vyriausybei tobulinant „Pieno“ įstatymą, įtraukti nuostatas, užtikrinančias nesąžiningų veiksmų užkardinimą pieno grandinės dalyvių tarpe. Konkurencijos tarybos vaidmenį, ginant žemdirbių interesus pieno sektoriaus grandinėje, suvažiavimas vertina kaip labai neefektyvų.

Vis dažniau Europos Sąjungos institucijose keliant klausimą dėl ES BŽŪP „suremontavimo“ Seimas ir Vyriausybė turi imtis konkretaus darbo, telkti šalies valstybės institucijų bei savivaldos organizacijų pastangas, kad laiku būtų išsiaiškinta ir susitarta, kokios „suremontuotos“ ES BŽŪP žemdirbiai nori.

Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos turi sutartinai dalyvauti rengiant naujus aplinkosauginius reikalavimus, kad įgyvendinant 2015 m. pasirašytą „Paryžiaus susitarimą“ neatsitiktų taip, kaip nutiko su azoto ir fosforo išmetamu kiekiu į Baltijos jūrą. Peržiūrėti Vandenų srities plėtros 2016-2021 m. programos priemones, sankcijų didinimą juridiniams asmenims ir kt.

Žemės ūkio ministerija privalo skirti daugiau dėmesio, gindama žemdirbius nuo primetamų perteklinių reikalavimų žemės ūkiui.

Finansų ministerija, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba turi artimiausiu metu peržiūrėti reikalavimus žemės ūkio bendrovėms ir kitiems juridiniams žemės ūkio asmenims įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą bei LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymą, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos įdiegimą pagal šių įmonių galimybes ir susidarysiančius didžiulius naujos naštos skirtumus tarp bendrovių ir ūkininkų, kuriems tai nebus privaloma.

Įvertinti tai, kad skaidrumo nebus, jei iš 10 proc. reikalaus smulkmeniškai, o iš 90 proc. – beveik nieko. Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas turi įvertinti KPP „Techninė pagalba“ lėšų panaudojimo galimybes, daugiau jų nukreipiant žemdirbių savivaldos organizacijoms pažangiai patirčiai jų internetinėse svetainėse skleisti, rengiant ir išleidžiant leidinius, analitines apžvalgas.

Statistikos departamentui pagerinti informacijos apie žemės ūkio veiklą duomenų pateikimo operatyvumą ir jų išsamumą.

Suvažiavimas vienu iš svarbių Asociacijos administracijos darbų laiko Europos Sąjungos Teisingumo Teisme laimėtą bylą prieš Europos Komisiją dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų moduliacijos. Suvažiavimas teigiamai vertina šios Vyriausybės sprendimą, palaikant Asociacijos iniciatyvą, įsijungti į teisminį procesą dėl sumažintų išmokų už 2013 m. Žinodamas, kad teisminiai procesai užtrunka, suvažiavimas tikisi, kad po Seimo rinkimų bus garantuotas išmokų grąžinimo proceso tęstinumas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narių atstovų XXIV suvažiavimas nutarė pritarti Asociacijos prezidiumo ir administracijos veiklos ataskaitai, patvirtinti Revizijos komisijos ataskaitą ir finansinę atskaitomybę už 2015 metus.

Taip pat nutarta remti LR žemės ūkio rūmų veiklos ir jų finansavimo pertvarką, siekiant, kad LR žemės ūkio rūmai geriau gintų savo narių interesus, o nesutarus su LR žemės ūkio rūmų vadovybe dėl Žemės ūkio rūmų veiklos pertvarkos, toliau kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga tęsti pradėtą darbą dėl žemės ir maisto ūkio tarybos ar konfederacijos steigimo.

Asociacijos 25-mečio proga 2017 m. vasarą surengti forumą tema „Stambaus ir tvaraus ekonomiškai ir socialiai atsakingo ūkio perspektyvos Lietuvos ir Europos žemės ūkio sektoriuje bei kaimo vietovėse“.

Naująjį LŽŪBA prezidentą Petrą Puskunigį sveikino premjeras Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras.

 

 

Parašykite komentarą

Top