Karolis DIDŽIULIS
Vos įvažiavus nuo Vilniaus į Pabradę akis iš karto užkliūna už modernaus ir šiuolaikiško „SG dujos“ logotipu pažymėto pastato, kuriame įsikūrė pirmoji Baltijos šalyse Vandenilio kuro tyrimų laboratorija, atvėrusi duris alternatyvaus kuro tyrimams 2013 m. rudenį.

Bendrovės „SG dujos Auto“ įkurtame tyrimų centre kiekvieną savaitę darbuojasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto moksliniai darbuotojai ir specialistai. Naudodamiesi modernia tyrimų baze mokslininkai tiria ir nustatinėja tinkamiausias vandenilio kaip kuro priedo įterpimo proporcijas į gamtines dujas, kurios naudojamos transporto priemonėse. Siekiama sukurti ateities kuro pildymo modulius, kuriais naudotis būtų ir saugu, ir paprasta.

Laboratorijos idėja brendo seniai

Kelionė iš Vilniaus į Pabradę neprailgsta, nes UAB „SG dujos“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas – ne tik puikus vairuotojas, bet ir įdomus pašnekovas, o nuoširdus pasakojimas tarsi išduoda, kiek svarbi ši laboratorija šiam žmogui.

Direktorius pasakoja, kad laboratorijos idėja brendo jau seniai. Bendrovė „SG dujos“ dar 2007 metais ėmė kurti ir plėtoti suslėgtų gamtinių dujų kaip kuro automobiliams infrastruktūrą. Laboratorijos vizija pradėjo materializuotis 2012 m., kai „SG dujos Auto“ pasirašė sutartį su VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“. Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m., lapkričio mėn., jam skirta 5,3 mln. litų paramos iš ES struktūrinių fondų. Bendra projekto vertė – 7,6 mln. litų. Projektas vykdomas pagal ES fondų priemonę „Intelektas LT+“.
Vandenilio kuro tyrimų laboratorija įkurta pasitelkus mokslo partnerius – Lietuvos energetikos institutą bei Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Projekto tikslas – tirti vandenilio panaudojimo kuro gamybai Lietuvoje galimybes bei aplinkai draugiško kuro gamybos technologijas, plėtoti pažangius naujausius vandenilio kaip kuro ar kuro priedo pritaikymo kartu su gamtinėmis dujomis metodus. Laboratorijoje tiriamos vandenilio įterpimo į gamtines dujas galimybės, nustatomos tinkamiausios vandenilio proporcijos, kad šis kuras galėtų būti naudojamas gamtinėmis dujomis varomuose automobilių varikliuose, atsižvelgiant į variklių technines charakteristikas.

„Pasauliui vis labiau orientuojantis į ekologiškumą, santykinai švaraus kuro rūšys tampa plačiau vartojamu produktu. Šie procesai yra neišvengiami ir Lietuvoje, ir pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti. Gamtinės dujos pasižymi maža tarša, vandenilis yra dar ekologiškesnis, nes jo degimo produktas yra vandens garai, tačiau jo gamyba kol kas sąlyginai brangi.  Parinkus tinkamas jo proporcijas konkrečioms transporto priemonėms, vandenilis gali puikiai derėti su gamtinėmis dujomis, smarkiai pagerindamas tokio kuro taršos parametrus, tuo pat metu išlaikant konkurencingą kuro kainą. Šiuo metu Europos Sąjunga deda daug pastangų, kad šalys narės žengtų būtinus žingsnius ekologiško kuro plėtrai, skatintų jo naudojimą, todėl tikimės, kad pokyčių bus ir Lietuvoje, atsiras daugiau paskatinimo ir iš valstybės institucijų pusės“, – sako V. Korsakas.

Pasak V. Korsako, pirmiausia laboratorijoje Pabradėje atliekami eksperimentai su hidrometanu – gamtinių dujų ir vandenilio mišiniu, vėliau bus atliekami ir kiti tyrimai. Nuo 2016 m. laboratorijoje planuojama tyrinėti didesnio sodrumo hidrometano mišinius, taip pat tirti vandenilio kaip kuro priedo panaudojimą. „Keliame sau tikslą sukurti eksperimentinius hidrometano gamybos modulius, kuriuos būtų galima lengvai įdiegti degalinių ir viešojo transporto aptarnavimo infrastruktūroje, o vėliau – sukurti reikiamas sąlygas pradėti hidrometano įrangos pramoninę gamybą“, – sako V. Korsakas.

Sukūrus praktinius vandenilio įterpimo į gamtines dujas modelius, šios naujos rūšies kurą pirmiausia išbandys ir naudos Lietuvos autobusų parkams, kurie pastaruoju metu įsigyja vis daugiau ekologiškų gamtinėmis dujomis varomų autobusų.

Mato didelį tyrimų potencialą

UAB „SG dujos“, kuriai vadovauja Virginijus Korsakas,  yra suslėgtų gamtinių dujų kaip kuro rūšies pritaikymo Lietuvos transporte pradininkė ir lyderė, sėkmingai plėtojanti savo veiklą ir reikšmingai prisidedanti prie alternatyvaus kuro Lietuvoje plėtros. Šiandien bendrovė valdo tris iš keturių SGD kompresorinių Lietuvoje – Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose – bei planuoja plėtrą į kitus šalies miestus.

Laboratoriją įsteigusios įmonės „SG dujos Auto“ vadovas Vidas Korsakas neslėpė, kad imtis šioprojekto paskatino tėvas, „SG dujos“generalinis direktorius Virginijus Korsakas. Sėkmingai dirbęs įvairiuose versluose, Vidas sako, kad tai, ką šiandien atlieka laboratorija,  iš tikrųjų yra unikalu – vandenilio ir SGD maišymo eksperimentų pasaulyje dar mažai, nors bandė ir italai, ir norvegai.

Anot jo, rezultatai rodo, kad įmaišius vandenilio į suslėgtas gamtines dujas, gaunamas teigiamas ekologinis efektas. Jau išbandytas ne vienas  mišinys, kuriame vandenilio buvo iki 30 procentų. Matuojama automobilio variklio galia, apsukų skaičius, išmetamųjų dujų sudėtis.

………………………

Laboratorijoje dirba trys mokslininkai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Apie laboratorijoje atliktus tyrimus kalbamės su pagrindiniu mokslinių darbų vadovu, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėju docentu Saugirdu PUKALSKU.

Vandenilio kuro laboratorija jau veikia daugiau nei pusmetį. Kokie pirmieji įspūdžiai ir kaip galėtumėte vertinti pirmuosius pasiektus rezultatus? Kaip toli esate nuo praktinio jų panaudojimo?

Pirmiausia noriu pasidžiaugti galimybe dirbti turint modernią tyrimų bazę, apie kokią anksčiau galėjome tik pasvajoti. Kai pirmą kartą išgirdome apie šią idėją ir gavome pasiūlymą bendradarbiauti, kad ji virstų realybe, prisipažinsiu, žiūrėjau gana skeptiškai, nes esu girdėjęs daug idėjų, tik didžioji dalis jų niekada nevirto rezultatais. Tačiau bandyti verta visada, ir šis projektas parodė, kad galimybių atsiranda. Šiandien galime koncentruotis išskirtinai į mokslinius tyrimus, atlikti eksperimentus, testuoti įvairias transporto priemones. Esame jau atlikę nemažai įvairių testavimų ir jau galime daryti pirmąsias išvadas, tačiau darbai dar tik įsibėgėja. Mes norime sukurti visą sistemą – nuo vandenilio sumaišymo, priemonės pripylimo ir naudojimo. Laboratorija – ekologiško kuro tyrėja – turi didžiules ateities perspektyvas, kone kasdien atsiranda nemažų ekonominių paskatų.

Ką konkrečiai šiuo metu tiriate?

Eksperimentuojame su konkrečiomis transporto priemonėmis, pritaikytomis važiuoti suslėgtomis gamtinėmis dujomis – išbandėme kelių kategorijų transporto priemones – lengvąjį automobilį, mikroautobusą, naujos ir senos kartos miesto autobusus. Testuojame šias priemones įvairiomis variklio darbo sąlygomis ir nustatinėjame, kada ir kokios vandenilio įterpimo proporcijos yra ekonomiškiausios, o kada pasiekiama mažiausia sudegusio kuro išmetamųjų dujų tarša. Egzistuoja labai daug sąlygų, į kurias reikia atsižvelgti, pasiekti, kad naudodamas vandenilį, variklis neperkaistų, kuras nedetonuotų, būtų išlaikomi siekiami taršos rodikliai. Laboratorijoje naudojame čia įrengtus specialius stendus, kurie leidžia mums atlikti daugelį tyrimų, neišvažiavus iš laboratorijos patalpų, laikantis saugumo reikalavimų.

Iš kur imate vandenilį tyrimams?

Vandenilį gaminame pačioje laboratorijoje, čia pat jį maišome su dujomis ir pilame į transporto priemonę, tad esame apsirūpinę visomis priemonėmis, kad galėtume koncentruotis į taikomuosius mokslinius tyrimus.

Kas toliau, kaip įsivaizduojate praktinį tokių tyrimų panaudojimą?

Pasaulyje gamtinės dujos yra plačiai naudojamos, Lietuvoje taip pat atsiranda vis daugiau transporto priemonių, naudojančių gamtines dujas. Per pastaruosius metus šalyje atsirado keli šimtai naujų suslėgtomis dujomis varomų autobusų, kurie potencialiai galėtų naudoti ir vandenilį.

Ateityje atsiradus konkretiems užsakovams, galima būtų atlikti išsamius testus ir parinkti geriausias vandenilio įterpimo proporcijas, sukurti modulius ir reikiamą infrastruktūrą, kaip atlikti transporto priemonės pildymo hidrometanu procesą. Manau, kad ateityje galėsime pasiūlyti vandenilio proporcijų „receptą“ daugeliui transporto priemonių, pagal užsakovo pageidavimą parinkti jam tinkamiausią kuro mišinio variantą priklausomai nuo konkrečių užsakovo poreikių – orientuotą į ekologiškumą ar ekonomiškumą, konkurencingumą su kitomis kuro rūšimis.

Daugelis pasaulio valstybių remia ekologiško kuro panaudojimą, tad labai gali būti, tikiuosi, kad Lietuvai ir kitoms šalims ėmus aktyviau skatinti ekologiško kuro panaudojimą, poreikis mūsų atliekamiems tyrimams augs.

………………………

Regi plėtros perspektyvas užsienio rinkose

Laboratorijos įkūrėjai tikisi, kad Lietuvoje sukurtos ir išbandytos technologijos bus paklausios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, plėtojančiose gamtinių dujų automobiliams infrastruktūrą ir besirūpinančiose aplinkos švara.

Laboratorijoje sukūrus eksperimentinius hidrometano gamybos modulius, ketinama pradėti ir hidrometano įrangos pramoninę gamybą.

„Mūsų tikslas – ekologiškų kuro technologijų kūrimas, dabar kalbame apie vandenilį ir dujas, tolesnis žingsnis – grynas vandenilis, svarbu, kad efektas būtų ne tik ekologinis, bet ir ekonominis. Anksčiau atlikti praktiniai eksperimentai rodo, jog sumaišius vandenilį ir gamtines dujas, galima ne tik degalų ekonomija, bet ir CO2 kiekis, išmetamoį aplinką, gali sumažėti net iki 50 proc.“, – sakė „Verslui ir politikai“laboratorijos vadovas Vidas Korsakas.

Anot jo, jei būtų sukurtas hidrometanas, išplėtotas jo gamybos bei pildymo stočių tinklas, šie degalai galėtų būti naudojami ir kitose transporto rūšyse, pavyzdžiui, tarpmiestinio susisiekimo autobusuose ar lengvuosiuose automobiliuose. Įgyvendinus projektą, komerciniai hidrometano gamybos moduliai galėtų eksportuojami į kitų šalių rinkas –Latviją, Estiją, Rusiją, Lenkiją, Vakarų Europos šalis.

Hidrometaną planuojama panaudoti įvairiose  transporto priemonėse. Pasak „SG dujos Auto“ direktoriaus Vido Korsako, hidrometaną galėtų naudoti komunalinio ūkio ir specialiosios paskirties įmonių transportas, taksi parkai, o sukūrus hidrometano pildymo stočių tinklą – ir tarpmiestinio susisiekimo autobusai bei dalis lengvųjų transporto priemonių.

„Siekiame sukurti optimalios sudėties hidrometano mišinių paruošimo, pripildymo ir efektyvaus panaudojimo kelių transporto priemonėse sistemą, gamtinės dujos yra ekologiškesnės nei benzinas ar dyzelinas. Po truputį aiškėja, kaip vidaus degimo varikliai, dirbantys su suslėgtomis gamtinėmis dujomis, reaguoja į vandenilio atsiradimą didinant jo proporciją mišinyje. Kol kas vandenilio gamyba yra gana brangi, tad  siekiame sukurti mišinį, kuris būtų ir nebrangus, ir ekologiškas“, – sakė  Vidas Korsakas.

„Vandenilio panudojimas  kurui – didelė terpė mokslui, moksliniai institutai dirba visame pasaulyje, tačiau galutinių rezultatų dar nėra. Jeigu Europos Sąjunga apsispręs dėl akcizų mažinimo, mūsų sukurtas produktas duos didžiausios naudos“, – įsitikinęs Virginijus Korsakas.

Atveria kelius ne tik naujiems degalams

Laboratorija atveria kelius ne tik naujiems degalams, bet ir mokslui, naujoms disertacijoms. Pasak Virginijaus Korsako, jį džiugina tai, kad laboratorijoje dirba jauni žmonės, kad čia pasisemti žinių užsuka moksleiviai.  Naujuoju projektu siekiama prisidėti prie inovatyvių aukštųjų technologijų produktų Lietuvoje kūrimo ir pritaikymo praktinėje veikloje, suteikti galimybę atsirasti naujoms aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietoms, paskatinti aukštųjų technologijų paslaugų ir produktų eksportą.
Lietuvoje neretai suslėgtos gamtinės dujos painiojamos su suskystintomis dujomis, kurių galima rasti daugelyje degalinių.

„Tai yra visiškai skirtingi produktai. Transporto priemonėse, kuriose naudojamos naftos dujos, negalima naudoti gamtinių dujų. Dažnai manęs klausia, ar galima įsirengti gamtinių dujų įrangą jau turimame automobilyje? Galima, tačiau tai gana sudėtingas ir brangus procesas, todėl rekomenduočiau pirkti gamykloje įrengtą gamtinėmis dujomis varomą transporto priemonę“, – patarė V.Korsakas.

„Mūsų tikslas – sukurti tokią įrangą, kad vartotojai galėtų naudotis nauja kuro rūšimi, kaip dabar naudoja benziną ar dyzeliną, kad būtų patogu jį gauti, pilti“, – teigė „SG dujos Auto“ direktorius Vidas Korsakas.

Nieko keisti nereikės

,,Didžiausias šių degalų pranašumas būtų tai, kad nereikėtų keisti automobiliuose jau veikiančių sistemų – jei automobilis rieda varomas gamtinių dujų,  jis veiks ir su naujuoju hidrometanu. Būsimuose degaluose bus tik iki keliolikos procentų vandenilio. Vienas mūsų tyrimo tikslų ir bus ieškoti tos ribos, kad nereikėtų nieko keisti dabartiniuose automobiliuose, varomuose gamtinėmis dujomis“, – sakė Vidas Korsakas.

Nauji degalai bus gerokai efektyvesni ir ekologiškesni,  smarkiai sumažės tarša, nes degdamas vandenilis kaip šalutinį produktą išskiria ne teršalus, o vandenį.

„Jei naudotume tik vandenilį, pagamintą iš vandens elektrolizės būdu, būtų brangu, užtat mes norime gaminti mišinį, kuris leistų sumažinti gamybos kaštus ir padidinti efektyvumą“, – paaiškino VGTU Transporto inžinerijos katedros vedėjas  dr.Saugirdas Pukalskas.

Nauji Pabradės miesto veido bruožai

Laboratorijos pastatas Pabradėje išsiskiria savo dizainu, jis tarsi pagyvina šį miestelį, šalia  pastato – didelis metalinis konteineris su vandenilio ir suskystintųjų gamtinių dujų  maišytuvais. Jo sekcijose telpa įvairūs kompresoriai, kompiuteriai, vandenilio elektrolizės aparatas, iš pradžių  išgaunamas vandenilis, tada jis teka į kompresorius, kuriuose vandenilis suslegiamas ir maišomas su suskystintosiomis gamtinėmis dujomis.

„Pastatas Pabradėje iškilo per labai trumpą laiką, gražiai sutariame su vietos bendruomene, turime jų padėką už gražiai tvarkomą  aplinką “, –  pasakojo  „SG dujos Auto“ direktorius Vidas Korsakas.

,,SG dujos“ plečia veiklą

Planuojama, kad 2020 m. Europos Sąjungoje 20 procentų benzino ir dyzelino turės būti pakeista alternatyviu kuru: gamtinėmis dujomis, biodegalais, vandeniliu bei kitais tradicinio automobilių kuro pakaitalais.

UAB „SG dujos“ sėkmingai vykdo projektą „Gamtinių dujų, kaip alternatyvaus kuro, panaudojimo galimybės Lietuvoje“ ir siūlo bendradarbiauti bei išnaudoti suslėgtų gamtinių dujų (SGD) ekonomiškumą ir ekologiškumą.

Lietuvoje jau važinėja keli šimtai transporto priemonių, kuriose įrengtos SGD sistemos. Nuo 2011 m. valstybei žengus pirmuosius žingsnius skatinti gamtinių dujų kaip alternatyvaus ekologiško kuro panaudojimą, Lietuvoje SGD  infrastruktūros plėtra suintensyvėjo, todėl mūsų šalyje ateityje šiuo kuru varomo transporto važinės kur kas daugiau, ypač tai pasakytina apie keleiviams vežti skirtus miesto ir priemiestinius autobusus, kitą komercinį transportą.

SGD kompresorinės (degalinės) jau veikia keturiuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. SGD varomi maršrutiniai autobusai kursuoja Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose,  Kaune.

Anot V. Korsako, 2010 m. galima pavadinti lūžio metais Lietuvos transporto rinkoje. Ekologiško kuro panaudojimas pirmą kartą pradėtas skatinti valstybės lygmeniu – panaikintas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklio degalai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusuose.

Tai reiškia, kad sumažėjus akcizui šiame transporto segmente, SGD tapo konkurencingos iš naftos gaminamiems produktams.Tai patvirtina ir užsienio šalių patirtis – norint, kad gamtinės dujos sėkmingai įsitvirtintų, būtina valstybinė skatinimo politika.

Šiuo metu įmonė savo veiklą yra sutelkusi trijuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune, padeda šių miestų autobusų parkams atsinaujinti gamtinėmis dujomis varomais autobusais, plėtoja SGD infrastruktūrą.

Bendrovė projektuoja, stato ir eksploatuoja gamtinių dujų kompresorines stotis, kuriose miestų autobusai galėtų greitai ir patogiai prisipildyti kuro talpas bei važiuoti naudodami šį pigų ir ekologišką kurą.

„Tam, kad Lietuvos įmonės imtų realiai mąstyti apie planus naudoti daugiau alternatyvaus kuro, modernizuoti savo automobilių parkus, labai svarbu, kad šio kuro kaina būtų konkurencinga palyginus su tradiciniu kuru, o įmonės, kurios ryžtasi pereiti prie ekologiško kuro, jaustų, kad valstybė palaiko tokias iniciatyvas“, – sakė Virginijus Korsakas.

Anot Virginijaus Korsako, tam, kad gamtinės dujos būtų vis labiau naudojamos kaip alternatyvus kuras, reikia tolesnių krypingų ir tarpusavyje derinamų valstybės institucijų žingsnių, aiškios ekologiško kuro plėtros vizijos ir strategijos. Didelis vaidmuo čia tenka Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijoms, atsakingoms už ES priimtų sprendimų ekologijos srityje įgyvendinimą.

Iki 1995 m. Europos Sąjungos gamtinių dujų automobiliams rinka apsiribojo  tik Italija, tačiau vėliau SGD automobiliams rinka ėmė sparčiai plėstis  Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Austrijoje.  Europoje šiuo metu yra daugiau kaip 1,1 milijono gamtinėmis dujomis varomų automobilių, o pasaulyje – beveik 18 milijonų transporto priemonių.

Reikia aiškaus valstybės politinio apsisprendimo

Dėl gamtinių dujų degalinių plėtros 2020 m. SGD automobilių rinkos dalis visoje ES transporto rinkoje galėtų išaugti iki 5 proc., 2030 – iki 9 proc., o 2050 m. – iki 16 proc.

Anot Virginijaus Korsako, tam, kad atsirastų papildoma motyvacija naudoti ekologišku kuru varomus automobilius, turėtų atsirasti ir lengvatų jiems įsigyti, nebūtų taikomi papildomi mokesčiai gamtines dujas naudojančiam visuomeniniam transportui ir buitines atliekas surenkančiam transportui, dirbančiam miesto centre, būtų paruoštos projektavimo normos ir metodinė medžiaga projektuoti, statyti ir eksploatuoti SGD kompresorines.

Labai svarbu, kad būtų parengta ir patvirtinta šio ekologiško kuro plėtros programa, kurioje būtų aiškiai išreikštas valstybės politinis apsisprendimas skatinti tuos, kurie nusprendžia pakeisti tradicinį kurą gamtinėmis dujomis. Viena iš galimų skatinimo formų – lengvatos, kurios suteiktų galimybę pigiau pasistatyti ekologiškus lengvuosius automobilius.

Čekijoje – jau per 7 tūkst. SGD automobilių

Galimų sėkmingos plėtros pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Čekijos pavyzdys byloja, kad valstybei kryptingai skatinant ekologiško kuro plėtrą, Čekijoje šiuo metu važinėja per septynis tūkstančius SGD automobilių. Dėl šių automobilių ekonomiškumo juos naudoja Čekijos paštas, priešgaisrinė tarnyba, taksi bendrovės.

Kaip rodo Čekijos patirtis,  sudarius galimybes konkurencingai kuro kainai atsirasti, kina tapo pagrindiniu argumentu įmonėms pirkti SGD automobilius. Palyginti su tradiciniais degalais, nauda yra akivaizdi  – sutaupoma net iki 50 proc. sąnaudų kurui. Pagal gamtinėmis dujomis varomų automobilių skaičių pirmauja Čekijos paštas. SGD vartojimas Čekijoje 2013 metais padidėjo 44 procentais. SGD privalumas Čekijoje – minimalus akcizo mokestis. Akcizas nustatytas iki 2020 m.

Gamtinės dujos turi dar vieną svarbų privalumą prieš kitas kuro rūšis – jų beveik neįmanoma pavogti iš bako. Ekspertas apskaičiavo, kad dėl kuro vagysčių įmonės praranda nuo 3–5 proc. degalų, kurie yra pilami į kuro bakus.

Europos Parlamentas patvirtino direktyvą

Šiandien visas pasaulis ieško būdų, kaip sumažinti klimato taršą ir pagerinti miestų ekologinę būklę, naudojant mažiau tradicinio automobilinio kuro, pagaminto iš naftos – benzino, suskystintųjų naftos dujų (SND), dyzelino, jį pakeičiant ekologišku ir aplinką labiau tausojančiu kuru.

Europos Parlamentas galutinai patvirtino naujas taisykles, kuriomis siekiama kurti alternatyvaus kuro infrastruktūrą visoje Europoje ir plėtoti bendras technologines specifikacijas, įskaitant suslėgtų ir suskystintųjų gamtinių dujų degalų papildymo vietas.

Dokumentu reikalaujama iš valstybių narių nustatyti tikslus, kad infrastruktūra būtų tinkama labiausiai paplitusiems alternatyviems degalams. Suslėgtų gamtinių dujų ir elektros įkrovimo infrastruktūrai, kuriai susitarimas numato adekvatų degalų papildymą miestuose ir tankiai apgyvendintose teritorijose, nustatomas 2020 m. terminas, o suslėgtų ir suskystintųjų  dujų degalinių pagrindiniam tinklui prie Transeuropinio transporto tinklo terminas buvo perkeltas į 2025 metus.

Nacionaliniai stočių statybos tikslai turi būti nustatyti tik suslėgtų gamtinių dujų, suskystintųjų gamtinių dujų ir elektros degalinių tinklams, tuo tarpu daugiau lankstumo valstybėms narėms suteikiama vandenilio degalinių tinklo plėtotei. Suslėgtos gamtinės dujos ir suskystintosios gamtinės dujos vaidins pagrindinį vaidmenį Europos degalų strategijoje.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. liepa/rugpjūtis, Nr. 7/8 (56/57)