Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos siūlymui atnaujinti oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų.

Nuo gegužės 28 d. oro bendrovė „Wizzair“ atnaujins skrydžius iš Vilniaus į Dortmundą, iš Vilniaus ir Kauno – į Einhoveną. „AirBaltic“ pradės skrydžius iš Vilniaus į Berlyną ir Amsterdamą.

• 

Nuo gegužės vidurio buvo atnaujintas susisiekimas su Frankfurtu, taip pat pradėti reguliarūs kasdieniniai skrydžiai (abiem kryptimis) Vilnius–Ryga ir Vilnius–Talinas bei į Norvegijos Karalystės oro uostus.

Užsienio reikalų ministerija yra gavusi prašymų atnaujinti reguliarius skrydžius ir kitomis kryptimis. Teikdama siūlymus Vyriausybei dėl galimybių atnaujinti šiuos skrydžius, ministerija bendradarbiauja su atsakingomis Lietuvos institucijomis ir vertina tokias galimybes atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.

Šiuo metu kitoms skrydžių kryptims leidimai nėra suteikti.
Ketinantiems keliauti rekomenduojame atsakingai įvertinti galimybes įsigyti bilietus į skrydžius, kuriems leidimai dar nesuteikti.

Taip pat rekomenduojame iš anksto išsiaiškinti, kokius reikalavimus ir apribojimus taiko šalys, į kurias ketinama vykti. Informaciją galima rasti keliauk.urm.lt.

Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į PSO paskelbtą koronaviruso pandemiją, į didelį užsikrėtusiųjų skaičių užsienio valstybėse ir tų valstybių taikomus judėjimo bei sienų kirtimo suvaržymus, siekiant suvaldyti viruso plitimą, taip pat į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, vis dar rekomenduoja atidėti keliones ir karantino laikotarpiu nevykti į užsienio valstybes.

Kelionių rekomendacijos kol kas pakeistos tik Latvijai ir Estijai, su kuriomis susitarta panaikinti tam tikrus kelionių pandemijos metu apribojimus.

174 mln. Eur

Tiek valstybės biudžeto lėšų skirta mažinti neigiamas koronaviruso pandemijos ir karantino sukeltas pasekmes žemės ūkio ir maisto sektoriui. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. Eur.

• 

Žemės ūkio ministerijos pagalbos patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos mechanizmas, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, parengtas diskutuojant ir tariantis su socialiniais partneriais, maisto gamybos ir perdirbimo pramonės atstovais.

„Žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam Lietuvos gyventojui, tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė, ir gyvybiškai būtina maisto tiekimo grandinė, todėl jo veiklos užtikrinimas, prie kurio prisidės ir ši parama, yra labai svarbus“, – pabrėžia žemės ūkio ministras A. Palionis.

Iš 174 mln. Eur daugiausia teks pieno sektoriui – net 120 mln. Eur. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams – 18,5 mln. Eur. Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. Eur numatoma už du šių metų mėnesius (balandį – gegužę), o perdirbimo įmonėms – už birželio – lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017-2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. Eur, 12 mln. Eur atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams – 2 mln. Eur.

20 mln. Eur bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.

Dar 8 mln. Eur atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.

Taip pat 8,5 mln. Eur skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 m. sausros. Siekiama, kad pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.
Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.

Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.