Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė > Atsisveikiname su miškų ūkio ministru profesoriumi Vaidotu Antanaičiu

Atsisveikiname su miškų ūkio ministru profesoriumi Vaidotu Antanaičiu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministro, diplomato, mokslininko Vaidoto Antanaičio mirties.

Pasak Prezidentės, visada prisiminsime iškilią ir šviesią V. Antanaičio asmenybę, neatsiejamą nuo mūsų Nepriklausomybės istorijos, įžengusią į ją kaip Sąjūdžio žmogus, atidavęs daug jėgų, įtvirtinant savarankišką Lietuvos valstybę.

Su mokslininko atidumu profesorius V. Antanaitis visą gyvenimą gilinosi į Lietuvos gamtosaugos, girių reikalus, kelioms miškininkų kartoms tapęs mokytoju ir neginčijamu savo srities autoritetu.

Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą V. Antanaičio šeimai, artimiesiems, draugams, buvusiems kolegoms ir bendražygiams.

Savo knygoje “Gyvenimo liudijimai” Vaidotas Antanaitis rašė: ”Glaudžiausiai esu susijęs su miškininkais. Tarp jų buvau ir dirbau 46 metus…Tačiau prasmingiausias mano gyvenimo laikotarpis praleistas Sąjūdyje ir pirmosiose vyriausybėse. Esu laimingas, kad sulaukiau Atgimimo, Nepriklausomybės. Vien dėl to buvo verta gyventi”.

Atsisveikinimas su velioniu šiandien,  liepos 16 dieną nuo 13 val. Vilniaus laidotuvių rūmuose (Olandų g. 22), 6 salė. Karstas išnešamas antradienį, liepos 17 d. 11 val. Prof. V. Antanaitis bus laidojamas Ringaudų kapinėse (Kauno rajonas).

Vaidotas Antanaitis gimė 1928 08 27 Antanavoje, Panevėžio rajone, mokytojų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, 1941-1945-ais mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1944-1945-ais dalyvavo moksleivių rezistencinėje veikloje.

Gimnazijoje pasklidus antitarybinio pobūdžio atsišaukimams buvo įtartas jų platinimu, tačiau 1945 m. biržely arešto metu pavyko pasislėpti. Netrukus buvo areštuoti tėvas ir motina – nuteisti 10 metų kalėjimo. Giminaičių remiamas 1945-1947-ais Vaidotas Antanaitis mokėsi Kaune, baigė 9-ąją gimnaziją.

1947-1949 studijavo Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakultete. 1949-ais, vengdamas represijų, išvyko į tuometinį Leningradą, kur mokėsi Miškų technikos akademijoje. 1952-ais įgijo miškų ūkio inžinieriaus diplomą. 1952-1954-ais dirbo Leningrado ir Maskvos miškotvarkininkų ekspedicijose, tvarkė Sibiro miškus. 1955-1957-ais studijavo Maskvos miškų technikos instituto aspirantūroje. Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas po keliolikos metų vėl pradėto leisti žurnalo „Mūsų girios“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.

1958-ais apgynė mokslinį darbą žemės ūkio mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti ir buvo paskirtas įmonės „Miško projektas“ vyriausiuoju inžinieriumi – tai neabejotinai buvo didelę įtaką Lietuvos miškotvarkai ir visam miško ūkiui turėjęs sprendimas.

1959-ųjų rudenį Vaidotas Antanaitis pradėjo dirbti vyresniuoju dėstytoju Lietuvos žemės ūkio akademijoje (Miškų ūkio ekonomikos ir organizacijos katedroje), kuri nuo 1960 jam ilgam (tris dešimtmečius) tapo pagrindine darbo vieta. Čia, efektyviai derindamas pedagoginį darbą su moksline veikla, tris dešimtmečius dėstė miškotvarkos discipliną. 1962-ais jam suteikiamas docento vardas.

1969-ais Ukrainos žemės ūkio akademijoje buvo apgintas mokslinis darbas „Teoriniai ir eksperimentiniai Lietuvos TSR miškų prieaugio tyrimai“, už kurį suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro (dabar – habil. dr.) mokslinis laipsnis. 1972-ais suteikiamas profesoriaus vardas, o nuo 1974-ųjų rudens buvo išrinktas Miškotvarkos katedros vedėju. Skaitydamas paskaitas mokėjo išdėstyti mintis nenuobodžiai, patraukliai, buvo mėgstamas studentų, kviečiamas skaityti paskutiniąją studijų paskaitą.

Vaidotas Antanaitis sėkmingai derino pedagoginį darbą su moksline veikla, pakeldamas miškotvarkos mokslus į šiuo metu sunkiai besuvokiamą lygį. Jo iniciatyva 1962 m. prie katedros įsteigiama aspirantūra, pradėti vykdyti moksliniai tyrimai sutartiniais pagrindais. 1975 metais prie Miškotvarkos katedros buvo įsteigtas mokslinis sektorius, kuriame nuolatos produktyviai dirbo keliolika mokslo darbuotojų. Jo iniciatyva ir pastangomis buvo pastatytas Miškotvarkos katedros pastatas, prie katedros įsteigta Miškų monitoringo laboratorija.

Vaidoto Antanaičio moksliniai interesai buvo labai platūs – aprėpė miškų inventorizaciją matematiniu statistiniu metodu, miško prieaugio tyrimus, miškotvarkos darbų metodologijos tobulinimą, miško kontrolės ir miško ūkio gamybos kontrolės metodų tyrimus, miško monitoringo mokslinių ir metodinių pagrindų kūrimą ir kt. Vaidotas Antanaitis, vienas ar su bendraautoriais, mokslinės veiklos metais paskelbė 17 vadovėlių ir monografijų (viena vokiečių kalba, kita išversta į kinų kalba), daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. Parengė 17 mokslo kandidatų, dabar daktarų.

Nuolatos skaitė paskaitas tuometinėje Vokietijos demokratinėje respublikoje ir Čekoslovakijoje. Vaidotas Antanaitis neužsidarė pedagoginio ir mokslinio darbo rate – net ir dabar regiono miškininkai geru žodžiu mini jo pastangas paskutiniais sovietiniais metais, kad būtų reguliuojamas kanopinių žvėrių skaičius miškuose, mažinama jų daroma žala, kad miškininkai nebūtų nušalinami nuo medžioklės ūkio tvarkymo.

Prasidėjus Tautiniams atgimimui Vaidotas Antanaitis aktyviai įsijungė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, nuo 1988 metų birželio 27 d. tapo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės nariu. 1988-1990-ais – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys. 1989-ais Žemės ūkio akademijos kolektyvo buvo iškeltas kandidatu į TSRS liaudies deputatus. Į rinkimus ėjo su Sąjūdžio programa ir buvo išrinktas. Dirbo Aukščiausios Tarybos Sąjungos Taryboje, buvo Miškų ūkio ir ekologijos pakomitečio pirmininkas, užmezgė ryšius ir daug bendravo su JAV ir Vakarų šalių diplomatais Maskvoje, pasaulio lietuvių bendruomene.

Paskelbus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos aktą apie Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje, Liaudies deputatų 3-ame suvažiavime Maskvoje (1990 03 12) supažindino suvažiavimo dalyvius su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos aktu dėl Nepriklausomybės atkūrimo, paskelbė priimto įstatymo dėl valstybės pavadinimo ir herbo ištraukas, įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Laikinosios Konstitucijos tezę sustabdyti Sąjungos Konstitucijos ir kitų įstatymų veikimą Lietuvoje.

1990 m. kovo 23 buvo paskirtas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministru. Buvo tobulinama ministerijos struktūra ir funkcijos, atsirado senai lauktos naujos uniformos miškininkams, miškų ūkiams grąžintas buvęs pavadinimas – miškų urėdijos.

Pradėta ekonominė reforma, biudžetinio miškų ūkio finansavimo vietoje Vyriausybei pasiūlyta pakoreguoti nenukirsto miško ir pagamintos medienos kainas, o gautas lėšas naudoti apmokėti už miško auginimo, medienos ruošos bei miškų apsaugos darbus, siekti urėdijų veiklos rentabilumo.

1992 m. sausio 21 d. iš miškų ūkio ministro pareigų buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą. Jam buvo suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, paskiriant pirmuoju Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijoje.

Pasitraukęs iš šių pareigų 1993 m. gegužes 14 d. dar kurį laiką dirbo Miškotvarkos katedroje. 1996 – 1998 metais buvo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas. 1997 m. sausio 28 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto taryba už nuopelnus ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus ir mokslininkus, Lietuvos miškų tvarkymo pagrindų sukūrimą ir aktyvią veiklą atkuriant bei stiprinant Lietuvos valstybingumą Vaidotui Antanaičiui suteikė Garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardą.

1998 jam suteiktas Lietuvos garbės miškotvarkininko vardas. 1997-1998 m. buvo Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas. Lietuvos Respublikos prezidento dekretais Vaidotas Antanaitis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Miškininkų bendruomenei prof. V. Antanaitis buvo ir  didelis autoritetas, ir vedlys. Profesorius nuoširdžiai bendravo ir  su laikraščiu „ŠIANDIEN“, ne kartą sakė, kad jis turėtų tapti mūsų tautos naujojo atgimimo leidiniu.

Nuoširdi užuojauta žmonai Rymantei, artimiesiems, bičiuliams, kolegoms, visai miškininkų bendruomenei.

Laikraščio „ŠIANDIEN“ kolektyvas

Parašykite komentarą

Top