Kokiais žingsniais Europos Sąjungos mastu siekiama geresnės augalų sveikatos, kaip kovojama už teisinę apsaugą augalų veislėms, kas daroma tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo labui, kas keičiasi augalų apsaugos produktų registravimo sistemoje, kodėl reikalingas naujas augalų sveikatos reglamentas, ,,Verslo ir politikos“ skaitytojams atsako ir su šios srities naujovėmis supažindina Sergejus FEDOTOVAS, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius.

Dauginamoji medžiaga Europos Sąjungos kontekste

Augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo ir tiekimo rinkai srityje vienas iš aktualiausių darbų yra pasiruošimas vykdyti Komisijos įgyvendinimo direktyvą 2014/20/ES, kuria nustatomos Sąjungos elitinių ir sertifikuotų sėklinių bulvių klasės, šių klasių sąlygos ir jų pavadinimai, ir 2014/21/ES, kuria nusakomos superelitinių sėklinių bulvių būtinosios sąlygos ir Sąjungos klasės nuo 2016 metų pradžios.

Šiomis direktyvomis Europos Komisija siekia suvienodinti sertifikuojamų kategorijų sėklinių bulvių klasių pavadinimus, kurie galios visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Taip pat – nustatyti sertifikuojamų kategorijų sėklinių bulvių klasių lauko kartų skaičių, auginimo ir tiekimo rinkai sąlygas, siekiant garantuoti, kad ūkio subjektai galėtų įsigyti sveikas ir kokybiškas sertifikuotas sėklines bulves.

Kad būtų užtikrintas augalų dauginamosios medžiagos siuntų fasuočių ženklinimo saugumas ir atsekamumas, kad būtų užkirstas kelias klastojimui, Europos Komisija siekia harmonizuoti ženklinimo sistemą, įvedant reikalavimus etikečių numeravimui.

Kiti aktualūs klausimai, kurie aptariami Europos Komisijos Nuolatinio augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų komiteto Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos ir dauginamosios medžiagos pakomitečio posėdžiuose, yra nelegalus sėklų importas iš ne Europos Sąjungos valstybių, neturinčių ES lygiavertiškumo, taip pat ne ES valstybių lygiavertiškumo nustatymas.

Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad į Europos Sąjungos valstybes nares būtų importuojamos sėklos tik iš ne ES valstybių, kurios pripažintos lygiavertėmis, planuoja tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius ne ES valstybių lygiavertiškumo ES nustatymą.

Augalų veislėms – teisinę apsaugą

Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga (angl. International Union for the Protection of new varieties of Plants – UPOV), kurios narė Lietuva yra nuo 2003 m. gruodžio 10 d.,  rengia elektroninės paraiškos formą, skirtą suteikti augalo veislei teisinę apsaugą, kuria, kai ji bus patvirtinta, galės naudotis Lietuvos ir užsienio selekcininkai, siekiantys teisinės apsaugos augalo veislei Lietuvos Respublikoje.

Bendrijos augalų veislių tarnybai (angl. CommunityPlantVariety Office) Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teikia duomenis apie augalų veislių, dėl kurių pateiktos paraiškos įrašyti jas į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, ar suteikti joms teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, pavadinimus ir kitus duomenis, kurie perkeliami į minėtos tarnybos informacinę sistemą VarietyFinder. Šia sistema naudojasi Europos Sąjungos valstybių narių oficialios institucijos, tikrindamos augalų veislių pavadinimus, taip pat selekcininkai, siūlydami savo sukurtai augalo veislei pavadinimą.

Šiuos duomenis tarnyba teikia du kartus per metus, kai išleidžiamas Informacinis leidinys apie teisinės apsaugos suteikimą augalų veislėms ir jų įrašymą į Nacionalinį augalų veislių sąrašą (kasmet birželio ir sausio mėn.). Šiuo metu ES žemės ūkio augalų rūšių ir daržovių rūšių veislių bendruosius katalogus (toliau – ES bendrieji katalogai) sudaro Europos Komisija.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas) projekte, kurį 2014 m. pavasarį Europos Parlamentas atmetė, buvo numatyta, kad Bendrijos augalų veislių tarnyba ne tik suteiks augalų veislėms teisinę apsaugą Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir sudarys ES bendruosius katalogus.

Ši tarnyba, ruošdamasi įgyvendinti būsimus uždavinius – minėtų katalogų formavimą, rengia strategiją šiais klausimais. Augalininkystės tarnyba palaiko Bendrijos augalų veislių tarnybos viziją – sąsajas su kitomis informacinėmis sistemomis, sudarant galimybę tiesiogiai atnaujinti ES bendruosius katalogus, įrašius į Nacionalinį augalų veislių sąrašą naujas augalų veisles ar jas išbraukus iš minėto sąrašo. Tai pagreitintų augalų veislių registravimą ES bendruosiuose kataloguose, nereikėtų papildomai siųsti ataskaitų Europos Komisijai dėl duomenų apie augalų veisles ES bendruosiuose kataloguose atnaujinimo, būtų sudarytos sąlygos greičiau registruoti naujas produktyvias augalų veisles, kurių dauginamoji medžiaga greičiau patektų į žemės naudotojų Lietuvos Respublikos Seimui papildžius Pluoštinių kanapių įstatymą, 2016 m. bus pradėti kanapių veislių ūkinio vertingumo tyrimai dviejuose Augalininkystės tarnybos skyriuose, siekiant šias veisles įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Įrašius kanapių veisles į minėtą sąrašą, duomenys bus perduoti Europos Komisijai dėl įrašymo į EK bendrąjį katalogą, ir naujų veislių sėkla galės būti tiekiama visoje ES teritorijoje.

Augalų apsaugos produktų registravimo niuansai

Olandija 2015 m. liepos 13 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje iškėlė iniciatyvą sutelkti pastangas Europos Sąjungos lygiu, kad būtų spartinamas tausus augalų apsaugos produktų naudojimas. Tuo tikslu buvo pasiūlyta sukurti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ekspertų grupę, į ją įtraukti Europos maisto saugos institucijos (toliau – EFSA), valstybių narių ir augalų apsaugos produktų gamintojų atstovus. Ši darbo grupė pradėjo darbą 2015 m. gruodžio 9 d. Mažos rizikos augalų apsaugos produktų laikinos ekspertų grupės posėdyje buvo pabrėžta, kad tausaus augalų apsaugos priemonių naudojimo problema yra aktuali visoms valstybėms narėms.

Ši grupė sudaryta 6 mėnesiams, jos tikslas – nustatyti prioritetines tausaus augalų apsaugos priemonių naudojimo skatinimo sritis, skatinti integruotos kenkėjų kontrolės priemones ir išplėsti ES ūkininkams augalų apsaugos produktų spektrą mažos rizikos produktais. Numatoma apibendrinti jau esamus ir naujus veiksmus, paruošti dokumentą, nustatantį trumpalaikius ir ilgalaikius tausaus augalų apsaugos priemonių naudojimo planus, atsakinguosius už dokumento įgyvendinimą ir pagrindinę atsakingą organizaciją.

Mažos rizikos augalų apsaugos produktų laikinosios ekspertų darbo grupės išvados bus pateiktos Europos Tarybai, kad tausaus augalų apsaugos priemonių spartinimo problema būtų nagrinėjama politiniu lygiu.

2015 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų direktoratas pateikė galutiniam svarstymui Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui bei „Nežymaus poveikio darbo grupės“ ekspertams techninių gairių projektą „Techninės gairės – pagal Reglamento Nr. 1107/2009 II Priedo 3.6.3.- 3.6.5. ir 3.8.2 punktus ir parodančios augalų apsaugos produktuose esančių veikliųjų medžiagų nežymų poveikį siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis“. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1107/2009 minėtais punktais, veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis patvirtinami tik tuo atveju, jeigu jie nepriskiriami 1A ar 1B kategorijos kancerogenams arba 1A ar 1B kategorijos toksiškoms reprodukcijai medžiagoms, arba neturi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančių šių medžiagų poveikis žmonėms siūlomomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis. Šio dokumento rengimas darbo grupėje tęsėsi trejus metus.

Dokumento tikslas – pateikti terminų interpretavimo gaires ir metodus, užtikrinančius ir parodančius, kad „augalų apsaugos produkte esančių veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus“.

Šiuo metu Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas inicijuoja naujos darbo grupės sudarymą siekiant parengti dokumentą, kuriuo remiantis būtų sudaromas koformuliantų sąrašas, kurių buvimas augalų apsaugos produktų sudėtyje yra nepriimtinas. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, koformuliantas nepatvirtinamas naudojimui augalų apsaugos produktuose, jeigu nustatoma, kad jo naudojimas, laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai. Tokiu atveju jie turėtų būti įtraukiami į Reglamento III priedą.

Šiuo metu toks koformuliantų sąrašas nėra patvirtintas, ir iki 2016 m. birželio 14 d. valstybė narė į III priedą neįtrauktiems koformuliantams gali taikyti nacionalines nuostatas.

Akcentas – rizika žmonėms, gyvūnams ir aplinkai

Paraiškoms, pateiktoms registruoti augalų apsaugos produktus, nuo 2016 m. sausio 1d. bus taikomos naujosios EFSA Gairės dėl poveikio vertinimo operatoriui, darbuotojui, gyventojui ir pašaliečiui atliekant augalų apsaugos produktų rizikos vertinimą“.

Įsigaliojus šioms gairėms, vertinant augalų apsaugos produktų poveikį operatoriui, darbuotojui, gyventojui ir pašaliečiui, bus pradėta naudoti naujoji EFSA skaičiuoklė. Būtina atkreipti dėmesį, kad šios gairės profesionaliesiems naudotojams įveda naują „darbo rūbų“ terminą, kurie nėra priskiriami asmeninėms apsaugos priemonėms. Darbo rūbai turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus: tai iš medvilninio audinio (tankumas >300 g/m2) arba medvilninio / poliesterio audinio (tankumas >200 g/m2) specialiai tam pagamintas kombinezonas arba ilgos kelnės su švarku ilgomis rankovėmis.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 1107/2009, rizikos įvertinimo procedūrų harmonizavimas yra būtina prielaida siekiant užtikrinti vienodą žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį registravimo procedūrų metu Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant abipusį pripažinimą. Remiantis šiomis gairėmis, yra toliau siekiama suderinti augalų apsaugos produktų registravimo kriterijus, procedūras ir sąlygas, atsižvelgiant į žmonių sveikatos apsaugos principus.

Šios rizikos vertinimo procedūrų harmonizavimas yra būtinas ir remiantis naujaisiais augalų apsaugos produktų duomenų reikalavimais, t. y. Komisijos reglamentu Nr. 284/2013, kuris nustato poveikio įvertinimo operatoriams, darbuotojams, gyventojams ir pašaliečiams reikalavimus. Europos Komisijos Aplinkos direktoratas koordinuoja ir vykdo ES strategiją dėl cheminių medžiagų, ardančių endokrininę sistemą (toliau – ED), ir jau nuo 2010 metų kartu su Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų direktoratu siekia patvirtinti kriterijus ED reglamentavimui.

Pastaraisiais 2014–2015 metais buvo atliekamas tokių kriterijų socioekonominės įtakos vertinimas.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5. punktu, veiklioji medžiaga, apsauginė medžiaga ar sinergiklis bus patvirtinami tik tuo atveju, jei jie neturės endokrininei sistemai kenkiančių savybių.

Nuo 2015 m. sausio mėnesio augalų apsaugos produktų rizikos vertinimui vandens organizmams (žuvims, varliagyviams, bestuburiams, dumbliams ir vandens augalams, kurie gyvena tvenkiniuose, grioviuose ir upeliuose, šalia laukų, purškiamų augalų apsaugos produktais) naudojamas naujas EFSA gairių dokumentas.

Šis dokumentas parengtas siekiant įtraukti naujausias mokslo žinias. Gairių dokumente dėl rizikos vertinimo vandens organizmams pateiktos schemos padeda registruojant augalų apsaugos produktus užtikrinti, kad būtų apsaugoti vandens organizmai.

Europos Sąjungos Reglamento 1107/2009 50 straipsnis numato, kad valstybės narės, vertindamos paraišką įregistruoti augalų apsaugos produktą, kurio veikliosios medžiagos yra įtrauktos į keistinų veikliųjų medžiagų sąrašą, privalo atlikti lyginamąjį vertinimą. Lyginamojo vertinimo tikslas yra neregistruoti augalų apsaugos produktų su keistinomis veikliosiomis medžiagomis, kurioms valstybėje narėje yra alternatyvų, pasižyminčių gerokai mažesne rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau tuo pačiu metu užtikrinti, kad tos alternatyvos yra ne mažiau efektyvios, nemažėja kenksmingųjų organizmų kontrolės metodų ir cheminių medžiagų įvairovė, kuri didintų atsparumo išsivystymo riziką, neturi reikšmingų ekonominių bei praktinių trūkumų.

Kadangi tai visai nauja prievolė valstybėms narėms, ir tokios patirties beveik nėra, Tarnybos specialistai dalyvauja diskusijose su kitų šalių specialistais, kur nagrinėjamos problemos, su kuriomis teks susidurti vertinant augalų apsaugos produktus su keistinomis veikliosiomis medžiagomis.

Aktuali problema atliekant veiksmingumo vertinimą visoje Europos Sąjungoje – augalų apsaugos produktų normos išraiška trijų dimensijų augaluose, t. y. soduose, uogynuose, vertikaliai auginamiems augalams šiltnamiuose. Priklausomai nuo sodinimo sistemos, augalų dydžio, procentine koncentracija ir tirpalo kiekiu hektarui išreikšta norma gali sąlygoti nepriimtinus likučių kiekius purškiamuose augaluose, neveiksmingą kenksmingųjų organizmų kontrolę bei nereikalingą veikliųjų medžiagų patekimą į aplinką. Siekiant to išvengti, valstybės narės ieško susitarimų dėl vieningų duomenų reikalavimų registruojant augalų apsaugos produktus trijų dimensijų augaluose ir vieningo požiūrio atliekant augalų apsaugos produktų vertinimą. Tai užtikrintų galimybę keistis duomenimis ir sumažintų mokslinių tyrimų poreikį.

Dar vienas aktualus klausimas – atsparumas augalų apsaugos produktų veikliosioms medžiagoms. Augalų apsaugos produktų veiksmingumo sumažėjimas ar visiškas netekimas dėl atsparių kenksmingųjų organizmų paplitimo šalyje gali turėti labai dideles ekonomines pasekmes ūkininkams, augalų apsaugos produktų gamintojams, o dėl papildomų augalų apsaugos produktų naudojimo – ir neigiamas pasekmes aplinkai. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės nuolat renka duomenis ir stebi atsparumo vystymosi tendencijas, nagrinėja atsparumo prevencinių priemonių ir valdymo strategijų veiksmingumą ir efektyvų perdavimą tiesioginiam naudotojui ūkininkui.

Kam reikalingas naujas augalų sveikatos reglamentas

2013 m. gegužės 6 dieną Europos Komisija pateikė 5 dokumentų (reglamentų paketą) pasiūlymą dėl augalų sveikatos įstatymo, sėklų ir dauginamosios medžiagos, gyvūnų sveikatos įstatymo, oficialios kontrolės augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų sektoriuose paketą (toliau – paketas).

Jame atsižvelgiama į raginimą supaprastinti teisės aktus ir užtikrinti pažangesnį reglamentavimą gyvūnų ir augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir oficialios kontrolės srityse, šitaip sumažinant veiklos vykdytojų administracinę naštą ir supaprastinant reglamentavimo aplinką. Naujojo augalų sveikatos reglamento esmė yra sustiprinti kenkėjų ir ligų patekimo bei paplitimo ES prevenciją ir apibrėžti ES prioritetus, patvirtinant rizikos vertinimo ir analizės sistemą bei kenksminguosius organizmus suskirstant pagal svarbą ES lygmeniu visose 28 valstybėse narėse.

Taip pat – nustatyti geresnes ir ankstyvas kenksmingųjų organizmų atsiradimo, natūralaus išplitimo kontrolės priemones, taip pat finansines kompensacijas augintojams, kurie sunaikino ir nukentėjo nuo karantininių kenksmingųjų organizmų. Minėtu reglamentu siekiama modernizuoti ir patobulinti augalų ir augalinių produktų judėjimo ES viduje sistemą, sumažinant administracinę naštą, sukuriant vienodas veiklos sąlygas, harmonizuojant augalo paso reikalavimus, taip įgyvendinant skaidresnį augalų judėjimą vidaus rinkoje, tačiau paliekant galimybę naudotis išimtimis smulkiesiems augintojams, kurie parduoda augalus vietinėje rinkoje, suderinti ir sustiprinti sąveiką tarp augalų sveikatos sistemos ir augalų dauginamosios medžiagos sistemos, taip pašalinant nereikalingą dubliavimą ir dėl to atsirandančią nereikalingą administracinę ir veiklos vykdytojų naštą.

Svarbu paminėti, jog reikia numatyti papildomų finansinių išteklių stiprinti augalų sveikatingumo sistemą, kad būtų pagerintas kontrolės priemonių veiksmingumas, įgyvendinta tvirta diagnostinė ir mokslinė pažanga, bei atlikti pakeitimus ES teisinėje bazėje, kad augalų sveikatos reguliavimo sistema būtų modernizuota, supaprastinta ir aiškiau išdėstyta, tuo siekiant vieningų sistemos tikslų ir išvengiant klaidingų ir nevienodų teisės aktų aiškinimų, nes Augalų sveikatos direktyvą sudaro 1977 m. paskelbtas tekstas ir 34 metus teikti daliniai pakeitimai bei patvirtintos papildomos kontrolės direktyvos, susijusios su tam tikrų kenksmingųjų organizmų valdymu.

Augalų sveikatos reglamentas (Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento – dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių) buvo pradėtas svarstyti Airijos pirmininkavimo metu, vėliau Lietuvos pirmininkavimo metu intensyvios diskusijos vyko Tarybos darbo grupėje. Šio paketo svarstymas taip pat tęsėsi ir Graikijos, Italijos, Latvijos pirmininkavimo metu. 2015 metais Liuksemburgo pirmininkavimui teko didžiausias krūvis – Europos Taryboje suderintą tekstą analizuoti ir ieškoti kompromisų trišaliuose susitikimuose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu. Šiuo metu vyksta vieni iš paskutiniųjų trišalių susitikimų, kurių rezultatas bus reglamento patvirtinimas 2016 metų pradžioje. Patvirtinus reglamentą šalys narės turės 3 metus (36 mėnesius) parengti ir patvirtinti reikalingus teisės aktus, kurie padėtų įgyvendinti reglamento nuostatas.