Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui “ŠIANDIEN” sakė, kad šis sektorius sukuria apie pusantro tūkstančio darbo vietų fermose, dar 2,5 tūkstančio žmonių reikia aptarnauti šį verslą.

Kol kas šios Seimo daugumos regionų politika dūžta į šipulius. Lapkričio 14- ąją sukanka du metai, kai dirba šios kadencijos paralamentas, tačiau  nepadarytų  darbų sąrašas netrumpėja: mokestinė našta gyventojams ir verslui nemažėjo, iš esmės palankesnių sąlygų naujoms investicijoms ir naujoms darbo vietoms nesukurta, pratęsta nuolatinio politikų kišimosi į teisėsaugos darbą tradicija.

Vykdomos neparengtos, chaotiškos refomos, kurios priešina visuomenę, žmonės netenka darbo, dažnas renkasi emigraciją. Dabar grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui “ŠIANDIEN” sakė, kad šis sektorius sukuria apie pusantro tūkstančio darbo vietų fermose, dar 2,5 tūkstančio žmonių reikia aptarnauti šį verslą t.y. pašarų, įrangos gamintojų, statybininkų, pervežėjų ir t.t.

„Europos valstybės dažniausiai renkasi tarp dviejų krypčių, t. y. visiško draudimo, tokį kelią pasirinko Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Čekija, kita kryptis, kaip pasirinkta Šveicarijoje, kur priimti aukšti reikalavimai gyvūnų gerovės, po tų reikalavimų įgyvendinimo gyvūnų dėl kailių auginti nebeapsimoka“, – per spaudos konferenciją Seime sakė įvairiomis iniciatyvomis išgarsėjęs parlamentaras Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta 2017 m. siekė apie 50 mln eurų, o prieš kelerius metus rinkos pakilimo metu siekė net 150 mln. Tuo tarpu Seimo narys L.Kasčiūnas tvirtino, kad kailinių žvėrelių augintojams reikėtų numatyti kompensavimo mechanizmus.

Šiandien jiems mokamas didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas, tačiau kai kurie politikai teigia, kad kailinių žvėrelių fermų draudimas padarys Lietuvą labiau civilizuota.

Vilmorus” apklausa: “Ar tai – verslas, duodantis ekonominę naudą visuomenei?” 49,8 proc. apklaustųjų atsakė: „Taip“.

Kvietė atvykti asmeniškai

“Rugsėjo 27 d. al kviečiame Jus dalyvauti atvirų durų dienoje viename iš trijų kanadines audines auginančių ūkių. Tikimės, kad renginys bus puiki proga susitikti su ūkininkais, vietos bendruomenėmis ir žiniasklaida, savo akimis pamatyti kailinių žvėrelių auginimą, aptarti darbo vietų kaime kūrimo svarbą, gyvūnų gerovės klausimus.”

Tokį kvietimą kiekvienam Seimo nariui išsiuntinėjo Česlovas Tallat-Kelpša, kvietė ir asmeniškai, tačiau į renginį neatvyko nė vienas Seimo narys. Anot pirmininko, dauguma jų nežino tikrosios padėties ūkiuose, nežino, o teigia, kad juose dirba laikini darbuotojai, manipuliuoja įvairiais skaičiais, kalba netiesą, klaidina visuomenę.

Dirbti grįžta ir emigrantai

Vilkija.

Kasmet dirbti kailių ūkiuose arba kurti nuosavas fermas grįžta emigrantų šeimos, patirties įgijusios Danijos ar Norvegijos ūkiuose. 1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailių fermų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 130, o kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln 2016 m., pernai siekė 1,5 mln).

Tai – bene vienintelė stabiliai auganti gyvulininkystės šaka Lietuvoje, vidutinis atlyginimas joje gerokai viršija šalies vidurkį. Lietuviai užima apie 2,5 pasaulio arba 5 proc. Europos kailių rinkos.

Palyginimui, pavyzdžiui, Suomijoje veikia apie 900 kailinių žvėrelių fermų. Lietuvoje išauginamų kailių kokybė laikoma viena iš geriausių Europoje. Nuo 2000 m. natūralaus kailio paklausa išaugo beveik trigubai.

Praėjusiais metais Milano mados savaitės metu kailis naudotas net 85 proc. kolekcijų, Paryžiaus – 65 proc., Niujorko – 58 proc. Kaip ekologiška medžiaga ji populiarėja namų tekstilės gamyboje.

Platus pirkėjų ratas

Vilkijos ūkis.

Šiuo metu Europoje pagaminama maždaug 58 proc. viso pasaulio kailių, didžioji jų dalis skirta eksportui. Žvėrelių auginimas itin išplėtotas Danijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje.

Vilmorus“ apklausa: „Kaip Jūs vertinate kailinių žvėrelių auginimą fermose?“ Teigiamai – 30,5 proc. Neutraliai – 35,7 proc. Neigiamai 20,1 proc

Pagrindinės rinkos – Kinijoje ir Rusijoje, tačiau paklausa ženkliai išaugo JAV, kasmet vis daugiau kailio nuperka Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėja, Japonija, Turkija, Brazilija, Kazachstanas.

Pasak specialistų, Lietuvoje sąlygos auginti kailinius žvėrelius yra ypač tinkamos dėl klimato ir tamsaus paros laiko ilgumo. Suomijos Vyriausybė kartu su užsienio ekspertais atlikusi išsamias studijas parengė šalies ateities strategiją, kurioje įvardijo šimtą verslo rūšių, turinčių didžiausią ekonominį potencialą.

Viena iš jų – kailinių žvėrelių auginimas. Lietuvoje žvėrelių šėrimui sunaudojamos 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias tektų utilizuoti.

Mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tad išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas.

Nuo 2015 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujos kailinių gyvūnų laikymo taisyklės – kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje. Lyginant su kitais žemynais, Europoje kailinių žvėrelių gerovė yra aukščiausia.

Visi šiuo metu veikiantys Lietuvos ir Europos ūkiai tikrinami pagal pažangiausią pasaulyje “WelFur” gyvūnų gerovės vertinimo sistemą. Juos po išsamių mokslinių tyrimų sukūrė septyni Europos universitetai, o fermų tikrinimus atlieka tarptautinė audito kompanija.

Nuo 2019 m. kailių aukcionai pardavinės tik “WelFur” sertifikuotų ūkių produkciją. “WelFur“ yra gerokai daugiau standartų apimantis nei Lietuvos įstatymai reikalauja iš kailinių žvėrelių augintojų.

Parengta pagal laikrašį „ŠIANDIEN“.

 

Parašykite komentarą

Top