Seimo narys Darius ULICKAS – aktyvus parlamento Aplinkos apsaugos komiteto, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys, patyręs Raseinių krašto politikas. Tarp įdomių jo pasiūlymų, pristatytų svarstyti Seimui – ir naujas būdas, kaip Lietuvoje skatinti prekybą elektromobiliais, ir daugelis kitų.

Kalbinamas ,,Verslo ir politikos“, į mūsų krašto kasdienybę, perspektyvą  politikas  žvelgia su naujomis idėjomis ir taikliais pastebėjimais. Jo įsitikinimu, būtina gerinti sąlygas regionų verslui, plačiau atverti vartus jaunimo idėjoms. O svarbiausias ginklas kovoje su korupcija, anot Seimo nario Dariaus Ulicko, esame mes patys.

Kuris darbas įdomesnis, kūrybingesnis – Seime ar rajono vadovo kėdėje? Kokius svarbiausius žingsnius išskirtumėte apžvelgdamas savo kadenciją parlamente? Kiek teigiamų pokyčių pavyko pasiekti teisės aktų projektais, kuriuos esate pateikęs svarstyti ir įteisinti?

Visi darbai, kuriuos darai įsigilinęs į jų esmę, problematiką, yra įdomūs ir atsakingi. Raseinių rajono savivaldybės meru pradėjau dirbti, kai meras turėjo vykdomąją valdžią, baigiau – kai meras tapo tik tarybos vadovu.

Darbo pradžioje teko didesnė atsakomybė, pareigos buvo atsakingesnės. Darbas savivaldybėje ir Seime neatsiejamas nuo komandinio darbo. Stipri ir vieninga komanda gali daug nuveikti tiek Seime, tiek savivaldybės taryboje, tiek jos administracijoje.

Visų atliktų darbų Seime nesu linkęs  atskirti nuo Darbo partijos frakcijos nuveiktų darbų, frakcija dirba kaip komanda, kiekvienas frakcijos narys papildo vienas kitą. Šitaip pasiekiamas teigiamas rezultatas. Išskirti galima keletą svarbių visai Lietuvai priimtų sprendimų: įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, padidinta minimali alga, pakelti atlyginimai kultūros darbuotojams, pradėtos kompensuoti pensijos senjorams, nedarbingumo pašalpos grąžintos į prieškrizinį lygį, suteikta galimybė moksleiviams pasirinkti neformalųjį ugdymą įvairiose įstaigose ir t. t.

Mūsų Darbo partijos frakcija yra išties aktyvi ir produktyvi teikdama ir priimdama įstatymus bei kitus teisės aktus.

Kokios aktualijos pastaruoju metu sprendžiamos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje?

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kuruoja labai daug veiklos sričių. Daugelis tų sričių yra tiesiogiai susijusios su kasdieniu paprastų Lietuvos žmonių gyvenimu –  atliekų, geriamojo vandens ir nuotekų tinklų tvarkymas, statybų, teritorijų planavimo, miškų priežiūros, saugomų teritorijų, žemės gelmių naudojimo, atsinaujinančių energetikos šaltinių reglamentavimas.

Pavasario sesijoje Aplinkos apsaugos komitetas planuoja svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo naują redakciją, Miškų įstatymo pataisas ir tobulinti kitus įstatymus bei teisės aktus pagal jam priskirtą kompetenciją.

Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos aktualiausi klausimai pavasario sesijoje –  Valstybinio jūrų uosto bei verslinės ir mėgėjiškos žvejybos problemų nagrinėjimas ir optimalių sprendimų paieška.

Jūsų iniciatyva Seimo narių grupė sumanė naują būdą, kaip Lietuvoje skatinti prekybą elektromobiliais. Kodėl tai šiandien svarbu, perspektyvu?

Manau, kad elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai yra kelių transporto ateitis. Elektromobiliai yra šiuolaikiški ir visiškai atitinka Lietuvos vairuotojų,  ypač didžiųjų miestų vairuotojų, reikalavimus. Norėčiau atkreipti dėmesį į minėtų automobilių ekologiškumą bei minimalų skleidžiamą garsą.

Nepaisant elektromobilių privalumų, lietuviai vangiai juos įsigyja. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios tai, yra jų kaina bei greitojo įkrovimo stotelių trūkumas. Vieną iš minėtų problemų ir ketinau išspręsti pateiktu įstatymo projektu, numatančiu taikyti lengvatinį PVM tarifą įsigyjant naujus elektromobilius bei hibridinius automobilius. Manau, kad žmonėms pradėjus aktyviau įsigyti šias transporto priemones, sukrustų ne tik valstybė, bet atsirastų ir privačių iniciatyvų steigiant greitojo įkrovimo stoteles.

Kokiais ginklais Lietuvoje reikėtų kovoti su korupcija?

Lietuvoje ginklų kovoti su korupcijos apraiškomis yra pakankamai. Nepaisant to, ne visi norime tomis priemonėmis naudotis. Dažnai mes užsimerkiame ir stengiamės  nematyti korupcijos, o kartais net ir patys skatiname ir priimame tai kaip tam tikrą normą ar taisyklę. Todėl, mano nuomone, pagrindinis ir svarbiausias ginklas kovoje su korupcija – mes patys.

Kaip galima būtų suaktyvinti šalies ekonomikos plėtrą? Kokių įžvelgiate resursų?

Ekonomikos plėtros aktyvinimas numatytas Darbo partijos ir Vyriausybės programose. Šios programos yra pakankamai sėkmingai įgyvendinamos, tai parodo BVP tolygus augimas ir augimo prognozės.

Resursai – tai nuoseklus MMA bei NPD didinimas, tuo skatinant vidaus vartojimą, palankių verslo sąlygų kūrimas ne tik užsienio, bet ir Lietuvos verslui.

Ką manote apie Europos Sąjungos paramą žemdirbiams – kokių permainų reikėtų šioje srityje?

2014–2020 metų ES paramos programoje yra daug naujų programų, skirtų Lietuvos žemės ūkiui. Sveikintina, kad numatoma ypatingą dėmesį skirti kaimo verslumui didinti. Manau, šios programos suteiks naujų galimybių iniciatyviems Lietuvos kaimų ir mažų miestelių gyventojams.

Kaip vertinate dabartinę regioninės politikos situaciją? Kaip galima būtų pagerinti sąlygas provincijos verslui?

Situacija regionuose palaipsniui gerėja. Po truputį įsivažiuoja daugiabučių namų renovacijos programa, sėkmingai baigta „probleminių“ savivaldybių programa, pradėtos vykdyti naujos „tikslinių“ savivaldybių programos, intensyviai vykdomos viešosios paskirties atnaujinimo programos. Regionų savivaldybės aktyviai dalyvauja ES paramos ir kituose projektuose.

Ypač noriu atkreipti dėmesį į savivaldybių vadovų iniciatyvumą bei aktyvumą sprendžiant ne tiktai viešojo sektoriaus problemas, bet ir sudarant palankias sąlygas vietiniam verslui (lanksti savivaldybės administruojamų mokesčių lengvatų sistema, pagalba verslui tvarkant teritorijų planavimo bei statybų dokumentus).

Esate stovėjęs prie Raseinių rajono savivaldybės vairo, turite sukaupęs šios savivaldybės tarybos nario patirties. Koks iš Seimo matosi dabartinis Raseinių krašto vaizdas? Ko labiausiai trūksta jo žmonėms? Ką daryti, kad miestas būtų turtingesnis?

Nenoriu sutikti, kad Raseinių krašto vaizdą matau iš Seimo. Raseinių rajone lankausi dažnai, bent porą kartų per savaitę, tai neleidžia atitrūkti nuo rajono aktualijų bei problemų.

Raseiniškių, kaip ir daugelio  kitų savivaldybių gyventojų,  pagrindinės aktualijos  – kelių ir gatvių būklė, miestų ir miestelių apšvietimas, kultūros centrų situacija.

Džiugu, kad Raseinių rajono savivaldybė yra patvirtinta kaip „tikslinė“ savivaldybė,  jai 2014–2020 metų ES finansavimo periodu bus skirtas papildomas finansavimas. Tai padės išspręsti bent kelias mano minėtas problemas.

Kokiais būdais į Raseinių rajoną galima būtų pritraukti daugiau jaunimo? Kokios jaunimo problemos šiame krašte yra spręstinos?

Raseinių rajone, kaip ir kituose rajonuose, esminė bėda yra ta, kad moksleiviai, baigę mokyklas, išvyksta studijuoti į Lietuvos didžiuosius miestus bei užsienį. Neretai ten jie ir lieka. Tačiau pastaruoju laikotarpiu pastebima tendencija, kad jaunimas grįžta. Yra tikrai nemažai gražių pavyzdžių, kada grįžusieji kuria savo verslą, pradeda dirbti biudžetinėse įstaigose, savivaldybės įmonėse ar net joms vadovauti.

Raseinių krašto jaunimas yra iniciatyvus ir siekiantis savo užsibrėžtų tikslų ne tik Raseinių, bet ir Lietuvos mastu.

Ko neaplankius negalima išvykti iš Raseinių rajono? Kuo šis regionas išskirtinis? Kokios gerovės šiam kraštui jaučiatės sukūręs savo rankomis?

Raseinių kraštas pirmiausia garsus išskirtiniu Šiluvos miesteliu (Lietuvos piligrimystės centru) ir puikiaisiais Dubysos slėniais. Negalima nepaminėti nuostabiai sutvarkyto Molavėnų piliakalnio komplekso, Jukainių pažintinio tako, Ugionių bažnyčios, Ariogalos šaltinėlio. Galima vardinti ir vardinti, tačiau geriausia – tiesiog aplankyti nuostabų Raseinių kraštą.

Kokių pėdsakų Jūsų gyvenimo kelyje paliko metai, praleisti Kėdainių krašte?

Kėdainiuose 1989 m. baigiau Juozo Paukštelio vidurinę mokyklą. Kėdainiai asocijuojasi su Atgimimo pradžia ir, savaime aišku, – su ankstyvosios jaunystės įspūdžiais. Kėdainiai – mano antrasis kraštas.

Jūsų biografijoje vis kartojasi pareigybė ,,direktorius“. Koks vadovas, Jūsų nuomone, yra geras? Kas lemia bendrą sėkmę, sutarimą?

Geras vadovas – ne tas, kuris valdo, o tas, kuris klausosi, išgirsta, daro išvadas ir priima sprendimus. Sėkmę lemia kolektyvo darnumas, kompetencija, bendras tikslo siekimas ir noras tobulėti.

Kaip pristatytumėte savo šeimą, jos bendrus pomėgius? Kas padeda atitrūkti, pailsėti nuo darbo Seime? Kam negaila laiko pasibaigus darbo valandoms, savaitgaliais, per atostogas?

Žmona Rūta – gydytoja-oftalmologė. Sūnus Dominykas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pirmakursis. Kartu mėgstame pažiūrėti gerą filmą, sužaisti vadinamus „protmūšius“, pabūti gamtoje.

Laisvalaikiu mėgstu žaisti krepšinį. Su Seimo krepšinio komanda kartais dalyvaujame turnyruose. Varžomės ne tik krepšinio, bet ir rankinio aikštelėje.

Po darbo valandų man malonumas – gera knyga, žinių laidos, įdomus filmas, taip pat labai mėgstu narplioti kryžiažodžius.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. gruodis/2015 m. sausis, Nr. 12/1 (61/62)