Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Dešimtmetis teismų sistemos pokyčių nesugebėjo sunaikinti įsisenėjusios korupcijos

Dešimtmetis teismų sistemos pokyčių nesugebėjo sunaikinti įsisenėjusios korupcijos


Didžiausias šios savaitės netikėtumas – vieną rytą sulaikyti 8 teisėjai, 5 advokatai, verslininkai – iš viso 26 asmenys, o priežastis nurodyta – korupcija.

Aistė Valiauskaitė, Aina Mizgirdė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė niekada neslėpė, kad vienas iš svarbiausių jos tikslų – teismų ir teisėsaugos institucijų pertvarka. Už nuopelnus teismų sistemai pernai ji Teisėjų tarybos nutarimu buvo apdovanota 1-ojo laipsnio Pasižymėjimo ženklu.

O šią savaitę D. Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę.

Šią savaitę kilęs teismų korupcijos skandalas, kurio kaina minima apie 400 tūkst. eurų, leidžia įtarti, kad kelis dešimtmečius aukščiausios instancijos teismuose dirbę teisėjai lobo iš prekybos teisingumu. Negana to, dabar teisininkai užsimena seniai nujautę, kad ne visi kolegos bylas laimėdavo skaidriai.

Apie galimą korupciją, pasak Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, jau prieš porą metų pasisakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet tada patys teismai tai ignoravo. Tai, suprantama, didžiulis smūgis korupcijai, bet kartu tai – smūgis šalies teisėsaugai ir Lietuvos reputacijai.

„Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas“, – prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė 2015 m.
Apie teismų reformos būtinybę ji kalbėdavo kone visą dešimtmetį metinėse kalbose Seime. Tik dabar aiškėja, kad kai kurie teisėjai likimą galėjo spręsti už kyšius. Kaip įvardijo pati teisėsauga, ne vykdė teisingumą, o jį pavertė preke.

Teisėsauga skelbė, kad įvairių kardomųjų priemonių, tarp jų dauguma suėmimo, sulaukę teisėjai ir advokatai buvo sukūrę visą sistemą – korupcinę grupuotę, turėjo vieną kuratorių. Kas jis, teisėsauga neatskleidžia.

Vieni galimai gavo 1000, kiti – 100 tūkst. eurų. Į šį ratą ilgamečiai teismų darbuotojai naujokų nepriimdavo.

Pasak buvusio advokato, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininko Stasio Šedbaro, schema galėjo veikti taip: klientams teisininkai rekomenduodavo kam kiek pinigų paduoti, kad bylos baigtis būtų tokia, kokios jie nori.


„Jei advokatai turi ryšius su teisėjais, nusistovi informacija – eikit pas tuos advokatus – tarsi reklama. Akivaizdu, kad advokatui patogu turėti teisėją, kuris pažeidžiamas, neatlieka pareigų“, – sakė S. Šedbaras.

Iš sulaikytų 26 asmenų – teismų sistemos atstovai ir juos galbūt papirkti bandę asmenys. Tokių pasiūlymų, pasak S. Šedbaro, yra sulaukę kone visi advokatai. Tik vieni atsisako nelegaliai papildyti kišenę, kiti – parduoda teisingumą.

„Kai kurie klientai, kurie turi daug pinigų, ateidavo ir sakydavo – aš nenoriu laukti, kol čia per 3 instancijas bus nagrinėjama byla. Na, dovanokit, yra teismo procesai, reikia sulaukti. Matyt, būdavo susitarimų, kai advokatai bandė paveikti terminus, sprendimus“, – pasakojo S. Šedbaras.

Nors žinia trečiadienį teismus užklupo kaip lietus iš giedro dangaus, kad korupcijos lizdų sistemoje gali būti, nuojauta buvo. Daugiausia klausimų teisininkams kėlė kasaciniai skundai, teikiami, kai ginamasis nepatenkintas žemesnės instancijos teismų sprendimais.

„Kartais būna taip, kad parašai tą patį kasacinį skundą – viena kolegė nepriima, kita priima. Vienas advokatas pateikia – nepriima, kitas pateikia – priima. Galų gale, kas dirba seniai, žino, kad pasitaiko tokių teismo sprendimų, kurių negali paaiškinti“, – kalbėjo advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Šiuo klausimu jau anksčiau domėjosi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Vitalijui Gailiui regionų advokatai skundėsi, kad kasacinis skundas esąs tik elitinių didžiųjų miestų advokatų privilegija. Dėl to jis iniciavo STT antikorupcinį vertinimą. Sprendimas – korupcijos rizika yra, bet pats teismas į tai nereagavo.

„Atrenkant kasacinius skundus, vieno teisėjo, teikėjo kontaktas galėjo lemti, ar byloje yra ši situacija. Sprendžiant iš to, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai, galėtume tikėti. Beje, į šią STT pastabą teismas nereagavo, sakydamas, kad sistema veikia sklandžiai. Ar tik tie teisėjai ir nebuvo prie tos nuomonės parinkimo“, – svarstė V. Gailius.


Išaiškėjus galimai korupcijai, politikai ėmė piktintis, kad teisėsaugos sistema blogai veikia, teismų reforma nepasiteisino. Atostogaujantis premjeras „Facebooke“ rašė, kad teismų gražus išorės fasadas yra su ydomis viduje.

„Garsios kalbos apie teismų reformą gali užgožti nemalonius faktus, bet nuo jų niekur nedingsi. Su tokiomis teismų sistemos spragomis susidurdavę žmonės ne tik nusivildavo teisingumu, bet ir jiems buvo padaroma didelė žala,“ – teigė Saulius Skvernelis.

Į skandalą įsipainioję teisėjai ne tik ilgai dirbo teismų sistemoje, bet nekeitė ir posto. Pavyzdžiui, kaltinimų sulaukęs Egidijus Laužikas Aukščiausiajame Teisme, Civilinių bylų skyriuje dirba 20 metų. Tiek pat savo postuose užsibuvo ir visi trys Apeliacinio teismo teisėjai.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys Tomas Janeliūnas sako, kad pokyčiai į teismus pasibeldė jau prieš 10 metų, bet tai dar seniau įsišaknijusių santykių išrauti nesugebėjo.

„Teisėjai negali pasirinkti, kokias bylas vesti, interesų konfliktai stebimi, bet seni įsišakniję santykiai, kurie gali būti atskleisti tik specialiomis priemonėmis, kas ir padaryta, aišku, rodo, kad net ir formalios taisyklės neužkerta kelio piktnaudžiauti ir gal netgi daryti nusikaltimus“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narė Rima Urbonaitė sako, kad visos sistemos vėl keisti tikrai nereikia, tačiau glaudesnis bendradarbiavimas su pačiais teismais nepakenktų.

Pasakyti, ką daro politikai, kad visa sistema bloga, ir nepateikti nė vieno argumento, o kuo ji bloga – parodo, kad politikai išnaudoja skandalą politiniam kapitalui kaupti“, – sakė R. Urbonaitė.

Korupcijos skandale įvardijami teisėjai ir advokatai dirbo su rezonansinėmis bylomis. Pavyzdžiui, advokatas Romualdas Mikliušas gynė Raimundą Kurlianskį „MG Baltic“ galimos politinės korupcijos byloje.
Kurios bylos tikrai susijusios su skandalu, teisėsauga neskelbia. Paviešino tik vieną – Vijūnėlės istoriją.

Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui pareigūnai pateikė įtarimus prekyba poveikiu bei papirkimu. Prokurorai sako, kad kalba eina apie kyšius dėl Vijūnėlės dvaro.


Teisėsauga pareiškė, kad teks peržiūrėti bylas, su kuriomis dirbo skandale įvardijami teisėjai. Tačiau patys advokatai ir teisėjai tikina, kad niekas šimtų bylų, kurios bus susikaupusios per kelis dešimtmečius darbo, pakelti iš archyvų neketina.

Esą svarstyti iš naujo teks tik vieną kitą bylą.

Niekas neabejoja, kad šis skandalas – smūgis sistemai, bet kiek jis stiprus, ko gero, paaiškės tada, kai teisėjai sės į teisiamųjų suolą ir savo likimą atiduos į kolegų rankas.

Parašykite komentarą

Top