Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Diena po dienos. Apie paštininkus, kurie mums neša ne tik laišką

Diena po dienos. Apie paštininkus, kurie mums neša ne tik laišką

Viktoras Rinkevičius: „Jeigu ir toliau Lietuvos paštas taip „mylės“ savo darbuotojus, neužtikrins geresnių darbo sąlygų, greitai neturėsime laiškininkų nei miestuose, nei kaimo vietovėse“.

Viktoras RINKEVIČIUS

Seimo narys

Minėdami Pasaulinę pašto dieną, nejučiomis prisimename žmones, kurie kiekvieną dieną aplanko mūsų namus, t. y. paštininkus. Pagalvojame, kaip jie gyvena, kaip jie jaučiasi, ar yra laimingi, patenkinti savo darbu.

Lankydami mūsų namus, bendraudami su žmonėmis, jie neša ne tik laišką, bet ir bendravimą, emociją, kažkokią žinią, o kitiems – paprasčiausią galimybę pasikalbėti, pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais. Todėl labai svarbu jų darbe ir jų pačių savijauta, kad neštų savo klientams teigiamą emociją. Deja…

Didelė darbuotojų kaita tarp laiškininkų bei kitų pašto darbuotojų įrodo, jog įmonė turi problemų, kurios metai iš metų nesikeičia.

Lietuvoje nuolat vyksta diskusijos apie darbdavių ir darbuotojų darbo santykius. Keičiami, tobulinami tai reglamentuojantys teisės aktai. Logiškai mąstant valstybės valdomose įmonėse darbo santykiai, darbo sąlygos turėtų būti pavyzdiniai ar bent jau vidutiniai šalyje.

Tačiau to negalima pasakyti, pasidomėjus Lietuvos pašto darbuotojų, ypač eilinių paštininkų, atlyginimais ir darbo sąlygomis. Ypač kaimo vietovėje, kai reikia per dieną aplankyti keliolika ar keliasdešimt kaimų. Dažnai prastais, dulkėtais, duobėtais keliais. Dažniausiai kaimo paštininkai darbe naudojasi savo senu automobiliu, kad apvažiuotų didžiulę jam priskirtą teritoriją.

O atlyginimas – 0,7 etato ar kiek daugiau. Jam kompensuoja kuro sąnaudas, tačiau už senuko automobilio remontą reikia mokėti iš savo menkučio atlyginimo. Žadėjo Lietuvos paštas nupirkti savo paštininkams naujus automobilius, deja, kai kas, tiesa,  juos gavo, kiti liko su savo senais.

Liepos 19-ąją Lietuvos paštas savo internetiniame portale pasidalino žinia (nuoroda į straipsnį: https://www.post.lt/lt/apie-mus/naujienos/lietuvos-pastas-kelia-darbuotojams-atlyginimus). Straipsnyje rašoma, kad nuo rugpjūčio 1 d. darbuotojams keliami darbo užmokesčiai. Pranešime teigiama, kad iš viso atlyginiams bus padidintas 4362 darbuotojams (viso Lietuvos pašte 2018 m. spalio 9 d. dirbo 5248 darbuotojai).

Lietuvos pašto teigimu, darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. eurų per metus. Tą dieną taip pat pakilo ne tik darbuotojų atlyginimai, bet ir pabrango kai kurių Lietuvos pašto siūlomų paslaugų įkainiai, tačiau paslaugos pabrango labiau nei dirbantiems padidėjo atlyginimai.

Lietuvos paštas garsiai skelbė mažiausiai uždirbantiems darbuotojams atlyginimus kelsiantis 3–20 proc., o atlyginimo didinimo skirtumus lems užimamos pareigybės. Tuo tarpu pirmenybiniu, neregistruotu paštu siunčiama siunta, kurios svoris nuo 50 gramų iki 100 gramų, pabrango 44 proc.

Siunčiant nepirmenybiniu neregistruotu paštu tos pačios siuntos siuntimas kainuoja net 53 proc. daugiau nei iki tol ir t. t. O paštininkui alga padidėjo kiek daugiau nei 30 eurų neatskaičius mokesčių.

Žinant,kiek sparčiai viskas brangsta ir kiek ilgai Lietuvos pašto darbuotojai nesulaukė atlyginimų kėlimo, suma yra nepagrįstai maža. Galbūt kai kurie Lietuvos pašto darbuotojai pajautė ženklesnį atlyginimų kėlimą, tačiau sunkiausią ir vieną svarbiausių darbų Lietuvos pašte atliekantys laiškanešiai, kurie dirba už kuklius atlyginimus, darbo užmokesčio kėlimą mažai pajuto.

Didelė darbuotojų kaita tarp laiškininkų bei kitų pašto darbuotojų įrodo, jog įmonė turi problemų, kurios metai iš metų nesikeičia. Jeigu ir toliau Lietuvos paštas taip „mylės“ savo darbuotojus, neužtikrins geresnių darbo sąlygų, greitai neturėsime laiškininkų nei miestuose, nei kaimo vietovėse.

Parašykite komentarą

Top