Dėl sumažėjusio daržovių  vartojimo Europoje ir Rusijos sprendimo uždrausti jų importą iš ES šią vasarą kilo didelė sumaištis. Jos padarinių neišvengė nė Lietuva.

Karolis DINEIKA

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių  daržovių augintojai  patyrė didelių nuostolių dėl sukeltos panikos. Vokietijos sveikatos apsaugos tarnybos pripažino, kad daugiau kaip 30 gyvybių pasiglemžusios žarnyno infekcijos šaltinis yra daigintos sėklos.

Europos daržovių rinką krėtęs skandalas dėl E. coli bakterijų patekimo į maisto grandinę turėjo rimtų neigiamų pasekmių  Lietuvos daržovių rinkai. Vidaus rinkoje daržovių vartojimas sumažėjo, o daržovių kainos dėl pertekliaus sumažėjo iki nuostolingo lygio. Didžiulis daržovių perteklius ES susidarė, kai Rusija sustabdė jų importą. Iš ES ten išvežama 25 procentai daržovių.

Žemės ūkio ministerijoje buvo surengtas ne vienas Valstybinės  maistoir veterinarijos  tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Muitinės departamento atstovų pasitarimas −  tartasi, kaip būtų galima nustatyti nelegalius daržovių srautus.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Evaldas Čijauskas „Verslui ir politikai“ sakė, kad  buvo suburtos papildomos mobiliosios patikros grupės, kurios sustiprino įvežamos produkcijos kontrolę šalyje − ypatingas dėmesys skirtas produkcijos kilmės dokumentams.

Buvo tikrinamos  visos didmeninės bazės bei turgūs. Įvežami produktai turėjo atitikti visus kokybės reikalavimus, nes žarnyno infekcijos protrūkis Vokietijoje ir aplinkinėse šalyse pasėjo paniką. Iki šiol E. coli  bakterijų sukelta žarnyno infekcija pasiglemžė 47 žmonių gyvybes.

Iš pradžių manyta, kad bakterijų buvo iš Ispanijos atgabentuose agurkuose, tačiau ši hipotezė nepasitvirtino. Paskui pranešta, kad infekcija galėjo pasklisti iš ūkio Žemutinėje Saksonijoje, tiekusioje pupų daigus.

Kai paaiškėjo, kad dėl infekcijos protrūkio nekalti nei ispanų, nei kitų šalių agurkai, salotos, pomidorai, daržovių augintojai prakalbo apie kompensacijas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui  Evaldui ČIJAUSKUI nerimą kelia falsifikuotų augalų apsaugos produktų problemos. Didžiausia dalis augalų apsaugos falsifikatų yra gaminama Kinijoje.  Šie produktai patenka ir į Europą, jie, deja,  pasiekia ir Lietuvą.

Gerbiamas direktoriau, dar daug neatsakytų klausimų, susijusių su E. coli bakterijomis. Kaip Jūs vertinate jų  padarytus nuostolius tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse?

Kol kas negauname iš Europos Sąjungos atsakymo į klausimą, kas yra sėklos, skirtos daiginti ir naudoti maistui – sėkla ar maistas? Iš kur atsirado E. coli bakterijos? Būtent iš šios rūšies produktų. Iš Egipto atkeliavo daigintos sėklos. Per sąlytį su žeme atėjo ir ši bakterija. Tai yra ne augalui, o žmogui kenkianti bakterija.

Kita vertus, šiandien manęs jau niekas nebestebina. Globalizacija lemia tokius procesus, kad į Lietuvą atkeliauja daug egzotiškų ligų. Štai Kuršių nerijoje aptikome kenksmingąjį grybą – teko uždrausti išvežti miško augalų sodinamąją medžiagą iš Neringos.

Lie­tu­vo­je kaš­to­nus puo­la mik­rod­ru­giai – kaš­to­ni­nės ker­ša­kan­dės. Mūsų šalyje  niekada nebuvo  kaštonų keršakandės, o šiandien absoliučiai visi Lietuvos kaštonai yra pažeisti šio kenkėjo. Jis pa­lau­žė ir gar­siuo­sius Vy­dū­no sodintus kaš­to­nus, au­gan­čius Tel­šių mies­to šir­dy­je – Ka­ted­ros aikš­tė­je. Sudėtinga kovoti su keršakande, nes dauguma kaštonų medžių auga miestuose, o augalų apsaugos produktų naudojimas gyvenamosiose vietovėse yra ribojamas.

 Vis dėlto Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, todėl iš bet kurios ES šalies – Ispanijos, Prancūzijos ar kitos – galimas laisvas prekių judėjimas.  Jeigu augalas yra užaugintas ir sertifikuotas, pavyzdžiui, Prancūzijoje, mes neturime teisės tikrinti. Privalome pasitikėti tos valstybės suteiktu sertifikatu. Tačiau  žinome, kad Lietuvos įmonės ar fiziniai asmenys dažnai įsigyja pigiausias, bet ne pačios geriausios kokybės sėklas ir sodinukus.

Pavyzdys − vėžiu užkrėsta liepų alėja Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje. Išgirstame mums adresuotų kaltinimų, bet medžius palangiškiai patys atsivežė, patys pasisodino, mums  nepateikė patikrinti. O mes tikrinti neturime teisės, nes jie atvežti iš Europos Sąjungos šalies. Atgabenamus iš trečiųjų šalių medžius ar kitą dauginamąją medžiagą tikriname pasienio kontrolės postuose. Pavyzdžiui, iš Azijos vežamus sodinukus  tikriname itin griežtai, nes jie atkeliauja iš padidėjusios rizikos valstybių.

Turbūt girdėjote apie  verslo traukinį su įvairiomis prekėmis iš Kinijos į Lietuvą? Taip gabenant tikrai nėra  galimybių užkirsti kelią kokiai nors egzotiškai ligai, kadangi visko patikrinti  šimtu procentų niekada nepavyks.

Žinoma, stengtis reikia ir privalome. Susitarėme su  Ūkio ministerija, kad sudarydama su kuo nors sutartis, informuotų mus. Kad galėtume  prisiimti atsakomybę, reikia turėti galimybę viską patikrinti. Pavojingos  ligos, tarkime, bakterinė degligė (vaismedžių ir dekoratyvinių augalų) aptinkama tai vienur, tai  kitur, vaistas nuo jų yra tik kirvis ir ugnis.

Kaip Augalininkystės tarnyba sugeba užtikrinti augalų sveikatą Lietuvoje? Antai per daržovių krizę vien Olandijos daržovių sektorius patyrė apie 200 milijonų eurų nuostolį. Žmonės tiesiog nebevalgė daržovių − visoje Europoje apie 24 proc. sumažėjo daržovių vartojimas.

 Lietuvoje  ligos neišplito taip, kaip, pavyzdžiui, Anglijoje rododendrų liga – šakinė fitoftora –   apėmė spygliuočius ir Anglijoje užkrėtė beveik visus maumedžius. Jau pasitaiko ligos atvejų ir  Lenkijoje.

Lietuvoje plinta  Sosnovskio barščiai. Juos naikinti galima fiziškai, t. y. neleisti jiems sunokinti sėklų, nes vienas augalas jų subrandina apie 20 tūkstančių. Taip pat pirmoje augimo fazėje, kol barštis neužauga iki žmogaus ūgio, juos naikina augalų apsaugos produktai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas.  Naudojant šias abi priemones, per dvejus trejus metus galima jį išnaikinti.

Latvijoje  sudarytas netgi šio augalo išplitimo žemėlapis, yra parengta barščių naikinimo  programa, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Per trejus ketverius metus Latvijoje planuojama išnaikinti šį augalą. Tačiau jeigu Lietuvoje nebus imtasi rimtų priemonių, kaimynų pastangos bus bevaisės. Tai it  daugiabučiame name  vieno buto šeimininkai kovotų su tarakonais.

Vasarą teko girdėti ūkininkų nusiskundimų, kad  sunku realizuoti produkciją Rusijoje. Ar Rusijoje išskiriama lietuviška produkcija? Kokia situacija yra šiandien?

 Rusijos Federacija  teigiamai vertina Lietuvos ir Latvijos produkciją, iki šiol didelių sankcijų iš esmės neturėjome. Taigi santykiai yra geri, jie supranta, kad nemažai produkcijos keliauja per Lietuvą tranzitu.Tokie kiekiai jiems yra labai maži, palyginti su tuo, kiek į jų šalį yra įvežama.

Per Lietuvą gabenama  daug produkcijos. Vien Maskvai per parą reikia 40 vilkikų gėlių, kiekviename iš jų talpinama 20 tūkstančių.

Kaip vertinate ant mūsų stalo patenkančią produkciją? Minėjote, kad vasarą sudarėte mobiliąsias grupes kontrabandai stabdyti? Ką pavyko nuveikti? Ar pasisekė nustatyti nelegalių įvežimų?

Ne. Maisto kokybę turi užtikrinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Mes tikriname, kad augaluose  bei augalinės kilmės produktuose nebūtų augalams kenksmingų organizmų. Taip pat atsakome už tai, kad augalų apsaugos produktai ūkiuose būtų naudojami griežtai pagal paskirtį.

Mes dirbome  muitinės mobiliosiose grupėse, į jas skyrėme  savo žmones, kad kartu tikrintų augalininkystės ir  ypač – augalų apsaugos produktus gabenančius   krovinius.  Yra grėsmė jiems atkeliauti ir iš Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu turime sustabdę vieną konteinerį. Labai daug krovinių  atkeliauja iš labai didelio Vokietijos Hamburgo uosto. Netgi vienas konteineris mums yra vos ne pražūtingas.

Šie srautai tik didės, jokių iliuzijų, kad srautai mažėtų, tikrai neturiu. Augalų apsaugos produktų  verslas pagal  pelningumą  rikiuojasi  po narkotikų ir alkoholio. Pabandykime sustabdyti narkotikų verslą… Neįmanoma. Taip ir su augalų apsaugos produktais,  juo labiau, kad kol kas daugelis šalių  sėdi, kaip sakoma, ir kažko laukia.

Pradėkime nuo parduotuvių, kuriose matome trąšas su samanų naikikliais ar panašiai… Tai − herbicidai. O kas yra herbicidas? Tai taip pat – augalų apsaugos produktas. Labai dažnai jie vežami atskirai, kaip komponentai. Ir jų srauto mes negalime sustabdyti, nes tai yra trąša, o trąšos − jau ne Augalininkystės tarnybos, o Ūkio  ministerijos objektas.  Kai krovinys atvyksta į Lietuvą, trąšos keliauja sau, o augalų apsaugos produktai, deja, taip pat sau.

Koks Jūsų požiūris į genetiškai modifikuotų organizmų kontrolę? Ar jų į Lietuvą nepatenka nelegaliais keliais?

Valstybinė augalininkystės tarnyba atsakinga už dauginamosios medžiagos ne maistui ir ne pašarui skirtų GMO importo kontrolę, o taip pat ir pasėlių kontrolę. Augalų apsaugos produktų likučių kontrolė  yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcija. Tačiau juos reikėtų kontroliuoti augimo periodu, o ne tada, kai maistas patenka ant stalo. Tada jau, kaip sakoma, šaukštai  po pietų.

Aš esu beveik įsitikinęs, kad kitais metais, ko gero, GMO atsivers visos sienos. Aš kategoriškai pasisakau prieš juos. Pasaulyje jau daug kas pajuto pasekmes, tai juk iš esmės įvestas žinduolių genas.

Puikiai žinome, kas atsitiko, kai karves buvome pradėję šerti karvių kaulais. Buvo didelis smūgis, kai teko naikinti ištisas karvių fermas. Manau, lįsti į gamtą ir ten daryti savo tvarką tikrai negalime. Kitas dalykas yra selekcija.

Didelę grėsmę žmonių sveikatai kelia nesaikingas augalų apsaugos produktų naudojimas. Jeigu situacija  nekontroliuojama, o ūkininkai nežinotų, kuo tręšia, arba būtų nesąžiningi, galima įsivaizduoti,  kokios pasekmės tikėtinos. Kaip galėtume suvaldyti šią situaciją?

Reikia labai aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kurios labai daug kur dubliuojasi. Pirmiausia − tarp Augalininkystės tarnybos, Aplinkos, Ūkio  ministerijų atskirų institucijų. Augalų apsaugos produktų  likučiams nustatyti galimybę turi Agrochemijos laboratorija, kuri yra pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai.

O mes  turime mokėti labai daug pinigų, kurių mums Vyriausybė neduoda, kad galėtume atlikti tyrimus. Todėl juos atliekame labai rezervuotai, vieną kitą, kai tikrai kyla įtarimas arba atvejis yra ekstremalus.

Tokia pat situacija yra su GMO tyrimais, juk tik VMVT Rizikos vertinimo institutas gali padaryti tyrimus dėl GMO augaluose. Vienas toks tyrimas kainuoja apie 500Lt., už kuriuos tai pat mes turime susimokėti…

Labai norėčiau, kad žmonės, matydami, jog kažkas neteisingai elgiasi, iš karto mums paskambintų. Turėtų atsirasti visuomenės nepakantumo blogai besielgiantiems. Lietuviams tai neturėtų būti sunku, nes dažnas džiaugiasi, kai kaimynui yra blogai. Tarkim, augalų žydėjimo metu pamačius purškiant augalų apsaugos produktus, reikėtų nedelsiant pranešti, nes taip keliama didelė grėsmė bitėms. Tokiu atveju baudos yra didelės.

Nepakantumas blogam elgesiui, didelės baudos – toks kompleksas gali pašalinti grėsmes. Šiandien mes galime tik rengti regioninius susitikimus ir kalbėti su žmonėmis, apeliuoti į jų sąžiningumą. Augalų apsaugos produktai,  kaip ir vaistai, turi būti vartojami, kai augalui yra tikrai blogai. Kaip vaistai nuo galvos skausmo, kuriuos geri tik tada, kai skauda galvą. Yra nustatytos normos, skirtos trąšoms ir augalų apsaugos produktams. Jeigu mes tų normų ir taisyklių paisytume, viskas būtų gerai.

Valstybinė augalininkystės tarnyba buvo sukurta sujungus tris institucijas – Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą bei Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Tarnybos nuostatuose skelbiama, kad ji įgyvendina valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką mūsų šalyje. Ar praėję metai įrodė šių tarnybų sujungimo naudą?

Manau, kad taip. Daugelis funkcijų dubliavosi, o  dabar aš niekam negaliu pasakyti, kad tai yra ne mano daržas. Mano įsitikinimu, viena institucija turi būti atsakinga už vieną sferą. Kai buvo trys institucijos, jos už tą patį darbą buvo kartu ir atsakingos,  ir ne.

Mano nuomone, dar reikia atskirti Augalininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos funkcijas. Aplinkos ministerija turėtų  kontroliuoti Augalininkystės tarnybą, o ši  −  atlikti praktines funkcijas. Viena vertus, mums dirbti tarsi yra paprasčiau, rodome pirštu į kitą instituciją ir sakome, kad tai ne mūsų sritis. Tačiau taip neturėtų būti.

Kokias funkcijas Augalininkytės tarnyba turėtų perimti iš Aplinkos ministerijos?

Trąšų kontrolę. Jie prižiūri cheminius preparatus, tačiau trąšos yra naudojamos augalams tręšti. Mes esame suinteresuoti, kad trąšų būtų naudojama tik tiek, kiek augalui reikia. Aplinkos ministerija vadovaujasi savo apskaičiavimais, tačiau visi žinome, kad augalui reikia tiek, kiek iš tiesų reikia.

Taip pat − ir mėšlidžių kontrolė. Reikėtų žiūrėti, ar yra kur dėti mėšlo perteklių, nes augalų pertręšti mėšlu negalima, tai nė kiek ne geriau negu pertręšti mineralinėmis trąšomis.

Buvote sudarę metų veiklos planą. Kaip pavyko jį įgyvendinti? Kaip vadovas vertina Augalininkystės tarnybos darbą?

Kol kas galėčiau parašyti tik šešetą.

Kodėl toks  kuklus vertinimas?

Matau labai didelių spragų. Pirmiausia − sėklos. Mano vizija tokia – gera žemė, gera sėkla ir naujos auginimo technologijos. Tada reikės gerokai mažiau chemijos, trąšų ir įvairių cheminių preparatų. Šiandien neturime teisės tikrinti sėklų kokybės, taip pat nėra galimybių tikrinti dirvožemio, nes Agrochemijos laboratorija priklauso ne mums, o tai labai brangiai kainuoja.

Augaluose negalime  nustatyti augalų apsaugos produktų likučių, o jei norime tai padaryti, tai irgi labai brangu. Trąšų tikrinti kol kas taip pat negalime. Puoselėju viltis dėl naujo įstatymo,  tikiuosi,  netrukus jis bus priimtas.

Patyrėme ir kitų sunkumų. Negalima pamiršti, kad darbuotojų skaičių sumažinome visu šimtu, reikėjo patiems susivokti, kaip nuveikti tuos pačius darbus mažesnėmis pajėgomis.

Kovo mėnesį prie Augalininkystės tarnybos prijungtos bandymų stotys. Ekonomiškai mums tai buvo nenaudinga, šis prijungimas mums kainavo apie 80 tūkst. litų nuostolių. Šiuos nuostolius turėjome dengti, todėl patyrėme finansinių sunkumų ir turėjome atsisakyti suplanuotų investicijų.  Gerėjant valstybės finansinei būklei, po truputį turėtų gerėti ir mūsų situacija.

Kaip Jūsų vadovaujama tarnyba vertinama tarp Europos Sąjungos šalių? Kokia Jūsų nuomonė apie Briuselyje priimamus  teisės aktus? Ar reikėtų mažinti biurokratijos  mastą?

Mūsų atžvilgiu biurokratijos yra per mažai. Aš reglamentuočiau daugiau veiklų. Mūsų darbas vertinamas pakankamai gerai. Tarkim, už  augalų apsaugos produktų kontrolę buvome įvertinti netgi labai gerai. Per šį laikotarpį sustabdėme tris augalų apsaugos produktų siuntas, o anksčiau to nėra buvę. Mus įvertino kaip labai aktyviai ir labai gerai dirbančius. Nesame kokie nors išskirtiniai, tačiau  nekrentame ir veidu į purvą. Kai kuriuose  augalininkystės srities baruose netgi esame pristatomi pavyzdžiu.

Moldavijoje padedame įgyvendinti fitosanitarijos Dvynių projektą, mūsų patarimais naudojamasi Ukrainoje statant fitosanitarijos laboratoriją. Mums reikalingas metų kitų įdirbis, kad galėtume vėl sėkmingai ir aktyviai dirbti. Taip pat būtų labai veiksminga, jei tiek į Prezidentūros, tiek į Vyriausybės delegacijas būtų pakviečiamas bent vienas mūsų žmogus. Visada yra naudingi asmeniniai kontaktai.

Kokius tikslus keliate sau ir tarnybai artimiausiu metu?

Bandau visus įtikinti, kad mes turėtume būti atsakingi už ekologinę žemdirbystę ir net esu pasirengęs įkurti skyrių, iš pradžių priimti vieną žmogų. Pažvelgus į ne itin tolimą praeitį, buržuazinius Smetonos laikus, trąšų naudota sąlyginai tikrai nedaug. Ką darydavo? Iki šiol mūsų senoliai žino, kad jeigu serenčiais apsodinsi daržą aplinkui, bus mažiau tam tikrų kenkėjų. Amarai plis menkiau, jei nutuoksi, ką pasodinti šalia, aplink pomidorus pasodinus tam tikrus augalus, šie gelbės juos.

Neseniai kaip tik nurodžiau surinkti informaciją apie visus Lietuvos augalus, kurie papildo vienas kitą. Juk dabar yra teigiama: jei nori turėti kiaulių fermą, tvora turi būti apsodinta liepomis. Mes siūlysime visiškai tokius pačius komplektus. Ieškosime būdų ir juos rekomenduosime. Pavyzdžiui, pasėjusiems lauką kvietrugių ir norintiems gero derliaus nenaudojant chemijos patarsime, ką reikia sodinti šalia. Rūpi ekologija tikrąja to žodžio prasme.

Tačiau iš pradžių turime turėti bent vieną žmogų, kuris tuo ,,sirgtų“. Esu įsitikinęs, kad be tokio žmogaus nieko nebus. Kai yra vienas ar du entuziastai, galima kalnus nuversti. Galbūt ateis laikas, kai mažinsime tarnybos chemijos skyrių ir didinsime ekologijos padalinį. Tada didžiuosiuosi, kad Lietuvą padarėme švaresnę, o produktai tapo daug sveikesni. Manau, kad pirmųjų rezultatų sulauksime jau kitų metų pavasarį, galbūt netgi vienoje iš mūsų stočių bus galima pamatyti augalų suderinamumo pavyzdžių.

Iš Kaukazo kilęs  Sosnovskio barštis žmonėms sukelia odos nudegimus. Augalas plinta labai sparčiai, subrandintos sėklos išlieka daigios keletą metų.  Sosnovskio barštis užauga iki 3–5 m aukščio, žydi liepą – rugsėjį. Šis augalas pavojingas žmogui, nes visos augalo dalys kaupia labai daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino, kuris gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą.

Prancūzų asociacija ,,Judėjimas už teises ir ateities kartų pagarbą”  kviečia žmones, kurie yra nukentėję nuo pesticidų ir negali savęs apsiginti, įsitraukti į organizacijos,  jau 15 metų kovojančios prieš pesticidų naudojimą, veiklą.

Nuo ligų kenčia liepų alėja Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.

Evaldas Čijauskas: „Šiandien manęs jau niekas nebestebina. Globalizacija lemia tokius procesus, kad į Lietuvą atkeliauja daug egzotiškų ligų. Štai Kuršių nerijoje aptikome kenksmingąjį grybą – teko uždrausti išvežti miško augalų sodinamąją medžiagą iš Neringos“.