Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt

Svarbiausia, siekiant stabdyti emigraciją ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį – atkreipti dėmesį į ekonominės emigracijos paskatas ir jas šalinti. Taip teigia VDU Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė. „Jei darbinės pajamos mūsų šalyje ir tose, kur emigruojama, skiriasi 3-4 kartus, ekonominė migracija vyko ir vyks“, – tvirtina specialistė.

Jos, premjero Sauliaus Skvernelio bei migracijos ekspertės Audros Sipavičienės teigimu, emigraciją reikia stabdyti veiksmais, o ne deklaracijomis ir nacionaliniais susitarimais.

Premjero S. Skvernelio teigimu, ne nacionalinis susitarimas dėl emigracijos stabdymo padės stabdyti emigraciją, o realūs darbai. Seime antradienį surengtoje diskusijoje apie tai, kaip stabdyti emigraciją ir gerinti demografinę padėtį, premjeras sako, kad tai pirmiausia padėtų padaryti investicijų regionuose proveržis bei švietimo sistemos pertvarka.

„Pokyčiai emigracijos statistikoje įvyks tuomet, kai pasieksime proveržį investicijų pritraukimo į regionus srityje. Turime pertvarkyti perteklinės biurokratijos procedūras, pašalindami galimas korupcijos rizikas. Tam pasitarnaus ir vietos savivaldos finansavimo modelio pertvarka, diegiant paskatų sistemą vietos ekonominio potencialo didinimui ir infrastruktūros optimizavimui.

Negalime ir toliau nesibaigiančiomis dotacijomis apdovanoti tų savivaldybių, kurių vadovai net nesistengia pritraukti investicijų arba jas piktybiškai boikotuoja. Nacionalinės verslo priežiūros institucijos turi pagelbėti, konsultuoti, o ne vykdyti baudėjo funkciją. Vadovaudamiesi jau pasiteisinusiomis praktikomis, peržiūrėsime verslo priežiūros institucijų valdymo sistemą“, – kalba S. Skvernelis.

Siekiant sėkmingų investicinių projektų, pasak premjero, nereikia pamiršti švietimo sistemos pertvarkos. Tam, S. Skvernelio teigimu, kuriama žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema, kuri leis valstybės poreikius bei išteklius koordinuoti sistemingai bei remiantis aiškiais kriterijais.

„Profesinės ir aukštosios mokyklos dėl šios sistemos geriau jaus darbo rinkos poreikius ir pagal tai galės tobulinti studijų programas. Remdamasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos duomenimis, ši vyriausybė imsis kryptingai siūlyti grįžti trūkstamas kompetencijas turintiems išvykusiems mūsų piliečiams.

Tačiau akivaizdu, kad vien darbo vietų negana, todėl mūsų plane numatėme priemones jaunoms šeimoms regionuose išlaikyti. Pavyzdžiui, paramą įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Efektyvesnis ir kokybiškesnis profesinis ugdymas, prieinamas būstas, tinkamai apmokamas darbas – tokio pagrindo reikia mūsų jaunoms šeimoms“, – sako S. Skvernelis.

Kol atlyginimai skiriasi kartais, emigracija nedings

Ekspertė Vladislava Stankūnienė teigia, kad svarbiausia – valdyti ekonominių migrantų srautą. Kol atlyginimai šalyse, į kurias emigruojama ir Lietuvoje skirsis kelis kartus, pasak demografės, tikėtis, kad lietuviai pasiliks šalyje – sunku.

„Mes, demografai, stebintys demografinius procesus, bandantys aiškini, kokia yra situacija, turime labai didelę viltį, tikimės, kad šį sykį viskas nesibaigs kalbomis, bus pradėta dirbti, priimti sprendimai ne pseudoidėjų lygmeniu. Labai pavėluotai reaguojame į besikaupiančias demografines problemas, pernelyg ilgai apsiribojome fragmentiniais sprendimais, programomis. 2004-aisiais buvo priimta demografinės politikos strategija, toliau turėjo sekti darbai, tačiau priemonės ir veiksmai buvo imituojami.

Visi demografiniai procesai yra labai susiję, tačiau pirmenybę tenka atiduoti emigraciniams procesams ir pasižiūrėti, kodėl tai vyksta. Taisyklė, o ne išimtis – jei darbinės pajamos skiriasi 3-4 kartus mūsų šalyse ir tose, kur emigruojama, ekonominė migracija vyko ir vyks. Jei išlieka aukšti nelygybės rodikliai, emigracija taip pat vyko ir vyks. Svarbu surasti sprendimus, kaip stabdyti ekonominės emigracijos srautus: kiti srautai nėra tie, į kuriuos turi būti nukreiptas veikimas“, – kalba V. Stankūnienė.

Pasak demografijos ekspertės, jei ekonominės aplinkybės Lietuvoje nesikeis, grįžtančių emigrantų taip pat neįmanoma tikėtis. Demografinių tyrimų centro duomenimis, net beveik 80 proc. sugrįžusiųjų į Lietuvą vėl emigruoja, neradę tinkamos ekonominės aplinkos.

A. Sipavičienė: žmonės nenori gyventi tokioje Lietuvoje

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A. Sipavičienė atkreipia dėmesį į naują, per pastaruosius keletą metų išryškėjusią emigracijos tendenciją – ji nebeturi nieko bendro su ekonomine situacija.

„Per pastaruosius trejetą metų stebima tendencija, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonomine situacija. Ekonominiai rodikliai auga, bet paraleliai sparčiais tempais auga ir emigracija. Ką tai rodo? Tai rodo, kad ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai, jį jaučia tik labai nedidelė gyventojų grupė, o kitų situacija net blogėja“, – sako A. Sipavičienė.

Specialistė pažymi, kad greta ekonominių emigracijos priežasčių vis dažniau yra įvardijami ir socialiniai motyvai – beteisiškumas, neteisingas pajamų perskirstymas, korupcija. Šios problemos sprendimas, pasak A. Sipavičienės, bus sunkiausias uždavinys šalia visų kitų darbų.

„Emigracija yra simptomas ir jokios kosmetinės priemonės ar deklaracijos čia nepadės: be esminių struktūrinių reformų tikėtis pokyčiu neverta. Žmonės nenori gyventi tokioje Lietuvoje.

Kalbant apie nacionalinius susitarimus, aš nesu politikė, ir nežinau tokio susitarimo mechanizmo, viskas priklausys nuo to, koks bus įdėtas turinys ir kokie bus realūs žingsniai. Tuščios deklaracijos tik pykdo žmones ir mažina pasitikėjimą“, – teigia ji.