.Naujajam ilgalaikiam 2021–2027 m. ES biudžetui Europos Komisija siūlo atnaujintą sanglaudos politiką – pagrindinę ES investicijų politiką ir vieną iš konkrečiausių jos solidarumo išraiškų.

ES ekonomika atsigauna, tačiau reikia papildomų investicijų siekiant panaikinti esamas spragas tarp valstybių narių ir atskirose valstybėse narėse. 2021–2027 m. laikotarpiui numačius 373 mlrd. EUR įsipareigojimų (einamosios kainos, atsižvelgiama į infliaciją) būsima sanglaudos politika užtikrins investicinius pajėgumus, padėsiančius sumažinti šiuos skirtumus. Ištekliai ir toliau bus nukreipiami į labiausiai nuo likusios ES dalies atsiliekančius regionus. Kartu ji ir toliau padės išlaikyti stiprų, tiesioginį ES ir jos regionų bei miestų ryšį.

Pristatydami atnaujintą sanglaudos politiką, už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „Per artimiausią dešimtmetį sanglaudos politika padės visiems regionams modernizuoti savo pramonę, investuoti į inovacijas ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos.

Be to, nustatydami augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms tinkamas sąlygas šiuo pasiūlymu toliau prisidėsime prie verslui palankios aplinkos kūrimo Europoje.“

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu sakė: „Šiandien siūlome sanglaudos politiką, skirtą visiems regionams, nė vieno iš jų nepaliekant nuošalyje.

Užtikrinome didesnį politikos lankstumą, kad būtų lengviau prisitaikyti prie naujų prioritetų ir galėtume geriau apsaugoti savo piliečius. Taip pat supaprastinome taisykles. Tai bus naudinga visiems – nuo mažųjų įmonių ir verslininkų iki mokyklų ir ligoninių, kuriems bus lengviau gauti ES finansavimą.“
Pagrindiniai Europos Komisijos pasiūlymo dėl atnaujintos sanglaudos politikos aspektai:

1. Daug dėmesio skiriama pagrindiniams investicijų prioritetams tose srityse, kuriose ES gali pasiekti geriausių rezultatų. Didžioji dalis Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus nukreiptos į inovacijas, paramą mažosioms įmonėms, skaitmenines technologijas ir pramonės modernizavimą. Taip pat bus investuojama į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos ir kovą su klimato kaita, taip siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų.

2. Sanglaudos politika skirta visiems regionams, nustatytas labiau pritaikytas požiūris į regioninę plėtrą:
· Investicijos visuose regionuose. Regionams, kuriuose augimas arba pajamos vis dar mažesni, – tokių regionų daugiausia Europos Rytuose ir Pietuose – ir toliau bus skiriama didelė ES parama. Įgyvendinant sanglaudos politiką toliau bus investuojama visuose regionuose, kadangi daugeliui iš jų, įskaitant turtingesnių valstybių narių regionus, kyla sunkumų vykdant pramonės perėjimą, mažinant nedarbą ir siekiant išsaugoti savo pozicijas globalioje ekonomikoje.

Geriau pritaikytas požiūris. Pagal sanglaudos politiką regionai skirstomi į 3 kategorijas: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai. Siekiant sumažinti nelygybę ir padėti mažas pajamas gaunantiems ir lėto augimo regionams sumažinti atotrūkį, skirstant lėšas BVP vienam gyventojui išlieka pagrindiniu kriterijumi.

Be to, siekiant geriau atsižvelgti į padėtį vietos lygmeniu nustatyti nauji kriterijai: jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas bei integracija.

Veikla vietos lygmeniu. Vietos, miestų ir teritorinės valdžios institucijos aktyviau dalyvaus valdant ES lėšas, o dėl didesnių bendro finansavimo normų didės atsakomybė už regionuose bei miestuose vykdomus ES finansuojamus projektus.
3. Nustatyta mažiau taisyklių, jos aiškesnės bei glaustesnės, o pati sistema lankstesnė:
· Paprasčiau naudotis fondų lėšomis. Komisija siūlo supaprastinti naujo ilgalaikio ES biudžeto taisykles siekiant mažinti biurokratizmą.
Vienas bendras taisyklių sąvadas. ES fondams bus taikomas vienas taisyklių sąvadas, dėl to ES fondų programos valdytojams bus paprasčiau vykdyti veiklą. Naujoji politika taip pat leis veiksmingesnę sąsają su kitais ES biudžeto priemonių rinkinyje numatytais fondais. Pavyzdžiui, valstybės narės gali pasirinkti dalį savo sanglaudos politikos išteklių perkelti į programą „InvestEU“.
Pritaikymas prie poreikių. Naujoje sistemoje taip pat dera ilgalaikiam investicijų planavimui reikalingas stabilumas ir tinkamas lankstumas siekiant reaguoti į nenumatytus įvykius. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus nustatyta, ar paskutiniais dviem finansavimo laikotarpio metais bus reikalingi programų pokyčiai, taip pat bus galimybė ribotus išteklius perkelti iš vieno ES fondo į kitą.
4. Sustiprintas ryšys su Europos semestru siekiant pagerinti investicinę aplinką Europoje. Komisija siūlo stiprinti sanglaudos politikos ir Europos semestro ryšį, kad Europoje būtų sukurta augimui ir verslui palanki aplinka ir būtų išnaudotas visas tiek ES, tiek nacionalinių investicijų potencialas. Pagal šią stipresnę sanglaudos politiką teikiama parama struktūrinėms reformoms užtikrins visišką papildomumą ir suderinimą su nauja, geresne reformų rėmimo programa.

ES komisijos, siandien.info