Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Europos žalieji politikai perspėja dėl rizikos sustoti ties dujų terminalu

Europos žalieji politikai perspėja dėl rizikos sustoti ties dujų terminalu

,,Europos ūkis nebebus grindžiamas iškastiniu kuru. Pagrindiniais energetikos šaltiniais skelbiami energijos taupymas ir atsinaujinantys resursai“, – pabrėžė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
,,Europos ūkis nebebus grindžiamas iškastiniu kuru. Pagrindiniais energetikos šaltiniais skelbiami energijos taupymas ir atsinaujinantys resursai“, – pabrėžė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Pasak Europos Parlamento nario Bronio ROPĖS, Lietuvoje energetinė nepriklausomybė suprantama ribotai – kaip nepriklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos, pakeičiant šių išteklių tiekėją. Tuo tarpu Europa orientuojasi į  energijos taupymą bei atsinaujinančios energetikos plėtojimą.

Europos Komisijos paskelbta studija neseniai atskleidė, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija turi geriausias Europoje gamtines sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai. Pagal visos atsinaujinančios energetikos potencialą, numatomą 2050-aisiais metais, Lietuva gali ne tik visiškai apsirūpinti, bet dar ir eksportuoti energiją (gamta leidžia užtikrinti mums net 150 proc. savo energijos poreikių).

indexBirželio 15–16 dienomis B. Ropės kvietimu Lietuvoje viešėjo oficiali Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos delegacija, kurios nariai pristatė pagrindinius Europos energetikos iššūkius bei žaliosios politikos priemones energetinei nepriklausomybei užtikrinti.

Delegacijos vizito metu Lietuvoje buvo surengta konferencija „Atsinaujinančios energetikos galimybės Lietuvoje ir Europoje“ bei vieša diskusija „Ateitis žaliomis akimis: europinis solidarumas ir ekologinės strategijos XXI a.“ Renginiai sulaukė didžiulio susidomėjimo ir dalyvių aktyvumo.

„Akivaizdu, kad tiek specialistai, tiek pilietinė visuomenė ieško alternatyvių sprendimų šiandieniniams energetikos ir geopolitiniams iššūkiams spręsti. Europos energetinės nepriklausomybės supratimas yra daug daugiau pažengęs į priekį. Mes, turėdami įvairių atsinaujinančių energetinių išteklių, taip pat galime vystytis energetikos srityje, – teigė Europos žaliųjų politikų vizito iniciatorius, konferencijos moderatorius bei pranešėjas B. Ropė. – Pagrindinis strateginis ES tikslas – per kelis ateinančius dešimtmečius įvykdyti tikrą ekonomikos ir energetikos revoliuciją. Europos ūkis nebebus grindžiamas iškastiniu kuru. Pagrindiniais energetikos šaltiniais skelbiami energijos taupymas bei atsinaujinantys resursai.“.

Lietuvos energetikos situaciją Seime vykusios konferencijos dalyviams pristatęs LR energetikos ministras Rokas Masiulis pripažino, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos pasiteisina ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu bei geopolitiniu požiūriu. R. Masiulis akcentavo, kad Lietuva daug investuoja į šildymo sektoriaus perėjimą nuo iškastinio kuro prie biomasės.

„Biomasė yra pigus vietinis išteklius, sutaupome daug pinigų iš valstybės biudžeto, mūsų einamasis balansas gerėja, nes mes importuojame mažiau energetinių resursų, – biomasės panaudojimo privalumus vardino ministras. – Šiandien jau esame pasiekę ES mums nubrėžtus tikslus iki 2020 m. – 23 procentai visų naudojamų energijos resursų Lietuvoje jau yra atsinaujinantys.“

Kaip prioritetinius Lietuvos energetikos sektoriaus uždavinius R. Masiulis nurodė tarpvalstybines elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, kurios turėtų būti įdiegtos iki šių metų pabaigos, bei suskystintųjų gamtinių dujų terminalo eksploatavimą.

Anot Lietuvoje viešėjusios Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininkės Rebeccos Harms (Vokietija), žalieji Europoje tampa įtakinga politine jėga. Jos teigimu, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje kraštutinėje situacijoje buvo geras ir greitas sprendimas. Tačiau ji perspėjo: ,,Nereikia pamiršti, kad dujų importą iš vienos šalies pakeitus importu iš kitų šalių, pastarosios taip pat gali pradėti energijos išteklius naudoti galios žaidimuose. Tuo pačiu turime vertinti galimybes vidaus energetikos plėtojimui. Didžiausią potencialą Lietuvoje aš įžvelgčiau pirmiausia energijos taupymo bei energijos vartojimo efektyvumo srityje.“

Europos Parlamento narys Bas Eickhout (Nyderlandai) atkreipė dėmesį į tai, jog politikai, susitelkdami į grandiozinius projektus, tokius kaip SGD terminalo atidarymas, nepakankamai įvertina energetinio efektyvumo didinimo potencialą.

Europa, turėdama ir bendrą, ir nacionalinius įsipareigojimus, gana sėkmingai siekia atsinaujinančios energetikos tikslų iki 2020 m. Tačiau Briuselyje pradedama diskutuoti apie tai, kad galbūt po 2020-ųjų ši politika neturėtų būti tęsiama.

„Yra siūlymų nustatyti naują 27 proc. bendrą ES tikslą, tačiau atsisakyti nacionalinių įsipareigojimų atskiroms šalims, – teigė EP narys Bas Eickhout. – Už tai pasisako tokios valstybės, kaip nuo iškastinio kuro priklausančios Jungtinė Karalystė ir Olandija, atominę energetiką plėtojanti Suomija ir pan. Turėsime pakovoti, kad dabar vykdoma žalioji politika būtų įgyvendinama ir po 2020-ųjų metų, nes priešingu atveju dabartinis 5 proc. atsinaujinančios energetikos augimas sumažės iki 1 procento per metus“.

                Europos Parlamento nario Bronio ROPĖS biuras

,,Verslas ir politika“, 2015 m. gegužė/birželis, Nr. 5/6 (66/67)

Parašykite komentarą

Top