Jūs esate
Pagrindinis > Politika > G. Kniukšta. Atsiliepkite, Marijonai, valdžia jau pasikeitė

G. Kniukšta. Atsiliepkite, Marijonai, valdžia jau pasikeitė

Apžvalgininko pastabos
Gintautas KNIUKŠTA

Sutikime, kad kalafiorų skandalas prieš metus sukrėtė Lietuvą. O juk brango ne tik daržovės. Net šaltibarčių lėkštė eilinėje kavinėje jau tapo prabanga. Kokio sukrėtimo šiandien reikia valdžiai, kad veidu atsisuktų į mūsų gyvenimo pūlinius?

„Buvau žvejoti, tad neturėjau laiko suvokti, kokią Pandoros skrynią netyčia atidariau. Jei būčiau žinojęs, kad tos mintys sulauks tokio entuziazmo, būčiau gal parašęs tobuliau. Arba nerašęs visai. Dabar jaučiuosi atsakingas pateikti kai kurias pastabas“, – taip prieš metus žurnalistas ir garsus dainininkas Marijonas Mikutavičius reagavo į pasipiktinimo bangą dėl jo pastabų apie kylančias kainas.

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti akcija „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kurioje dalyvauti žadėjo tūkstančiai maisto kainomis nepatenkintų Lietuvos gyventojų.

Ką gi tuomet rašė Marijonas Mikutavičius? Atrodo, nieko tokio, kas mūsų valstybės piliečiui būtų nežinoma, tačiau tada į tai sureagavo net pats šalies premjeras.

„Žinot, kai dalis mūsų piliečių daužė Seimo langus, mąsčiau, kad tai išpuolis prieš savo valstybę. Bet taip pat mąsčiau, kad gal to nebūtų, jei ta Valstybė nors truputį bandytų su žmogumi kalbėtis. Gal jis jos nepaliktų taip lengvai, jeigu tas mitinis darinys Valstybė, jei tas abstraktus šaltas cementinis dramblys kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškintų ir papasakotų. Bet ji to nedaro… .

,A-ū! Ūkio ministerija! Dar yra prekybos politika? A-ū! Konkurencijos tarnyba! Dar gyvi? Ar yra kokių nors naujienų? Nenorite sakyti?.. Iš viso nenorite kalbėti?“
Marijonas Mikutavičius, 2016m.

Kitiems apsipirkimas kaimyninėje šalyje net kelia piktdžiugišką pasitenkinimą, tarsi savotiška rezistencija dabartinei valdžiai. Aš jaučiu įtampą. Bet Valstybė su visomis jos gerovės palaikymo ir demokratijos institucijomis – ne. Ji įtampos nejaučia ir šalia neprisėda…

Ekonomistams čia, matyt, nuobodu – nei nafta, nei energetika. Kažkokie kiaušiniai ir varškė. Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. A-ū! Ūkio ministerija! Dar yra prekybos politika? A-ū! Konkurencijos tarnyba! Dar gyvi? Ar yra kokių nors naujienų? Nenorite sakyti?.. Iš viso nenorite kalbėti?

Aš nesitikiu, kad sumažinsite kainas ar pakelsite atlyginimus. Man tiesiog norisi žinoti, kodėl nesumažinsite ir kodėl nepakelsite. Kodėl tas pats PVM Vokietijoje yra mažesnis, bet jų kainos irgi mažesnės? Kodėl mano mėgstamos Vičiūnų krevetės per metus pabrango dvigubai?

Kodėl pienas per akcijas kainuoja tiek, kiek prieš metus ne per akcijas? Gal kas nors atpigo? Gal ko nors nežinome ir be reikalo čia stūgaujame?..

Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip smarkiai. Bet nė kiek ne gėda pripažinti – klydau. Ir vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis.

Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai tos kainos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris, kaip ir dažnas pasiturintis žmogus, tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų jų nekęsti tas, kuriam dabar visai lūdnas finansinis etapas?

Aš juos matau tarp savo pažįstamų, matau giminėje ar ,,Feisbuke“. Jie turi absoliučią priežastį piktintis. Kodėl su jais niekas nekalba? Su mumis niekas nekalba?“

Į šias pastabas sureagavo ne tik visuomenė. Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius net surengė pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Buvo jame ir ūkio ministras, atvyko Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai.

Kas pasikeitė per metus? Kodėl taip niekas ir neatpigo, o atvirkščiai – daugelis maisto produktų dar labiau pabrango?

Ar tik rinkimų metais valdžiai rūpi, kad eilinis žmogus galėtų nusipirkti bent būtiniausių maisto produktų? Kodėl taip ir nesulaukėme išsamesnių diskusijų ar pasiūlymų mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams? Nebuvo laiko, nebuvo noro domėtis, už kiek ir ką perkame?

Tiesa, žmonės pastebėjo premjerą Saulių Skvernelį apsiperkant Lenkijoje, vėl kilo nemenkas visuomenės ažiotažas, vadinasi, Ministrui Pirmininkui žino ir supranta, ką reiškia pirkti pigesnius maisto produktus.

Vis tik šaunuolis tas Marijonas. Keista, kad valdžiai reikia pamokų, kurių politikai net rinkimų metais neišmoko. Prisiminkime, ką tuomet skelbė valdančiosios koalicijos atstovai miesto gatvėse? Jie ,girdi, stabdys pabėgėlių antplūdį. Ar mums tada tai labai rūpėjo? Atrodo, kad Lietuvos pasienį užgulė pulkai sirų ar piliečių iš Irako, jie laukia nesulaukia įvažiavimo į mūsų šalį…

Marijonas Mikutavičius ir čia nesusilaikė nepasišaipęs iš valdžios: ,,Jeigu jūs pakabinsit plakatą „Sustabdysime kainų antplūdį“ (o tikiu, kad labai galite), kaip Dievą myliu – pareikalausiu autorinių .

Tai bene geriausiai atspindi, kaip valdžia supranta mūsų problemas. Žvelgiant į Lietuvą pro Seimo ar Vyriausybės langus, gyvenimas Lietuvoje tikrai kitoks: gražesnis, sotesnis, ramesnis.

Tik nebūkime abejingi. Atsiliepkite, Marijonai, valdžia jau pasikeitė.

Parašykite komentarą

Top