Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > G. Landsbergis. ,,Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą“

G. Landsbergis. ,,Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodamas Vyriausybės pristatytą 2018 m. valstybės biudžeto projektą teigė, jog trupiniai pabarstomi visiems, apsimetant socialiai jautriais. 

„Visai nesena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita viena pagrindinių problemų Lietuvoje įvardino socialinę atskirtį bei augantį skurdą. Taip pat organizacija išskyrė 400 000 gyventojų, kurių pajamos, dažniausiai gaunamos iš valstybės, auga kur kas lėčiau, nei auga infliacija.

Kasmet šie gyventojai vis labiau artėja prie skurdo ribos. Jeigu kalbėtume apie turtinę nelygybę, žmonių nuskurdinimas didina ir ją. Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą. Daugiausia tai yra burtažodžiai, skirti nuraminti visuomenei, kad bus išleista tam tikros sumos pinigų, tačiau konkrečios ir aiškios strategijos nėra.

Todėl mes turime labai aiškiai pasakyti, kad jeigu norime susidoroti su skurdo problema Lietuvoje, tai biudžetą reikia orientuoti į visuomenės skurdo grupes: vaikus auginančius vienišus tėvus, pensininkus ir kitus. Dabar pabarstoma visiems po truputį ir pavadinama tai socialiai jautriu biudžetu“, – sakė G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie sąlygas, reikalingas biudžeto palaikymui ir subalansavimui, TS-LKD lyderis teigė, jog metas atsigręžti į išties daug dėmesio ir strateginių reformų reikalaujančias sritis.

„Yra dar du mėnesiai diskusijų ir debatų. Partijos Prezidiume sutarėme ir išreiškėme nuostatą, kad jeigu Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vyriausybė matytų poreikį derėtis arba tartis dėl palaikymo biudžetui, tada galėtume pradėti reikšmingas diskusijas dėl tos pačios mokesčių reformos, švietimo pertvarkos, tuomet galbūt atsirastų galimybė jį palaikyti.

Jeigu mes norime tikrai rimtos švietimo pertvarkos ir Lietuvoje matyti tikrą strateginį pokytį šioje srityje – reikia finansų: mokytojų rengimui, sistemos esminėms pertvarkoms, mokytojų atlyginimų kėlimui.

Tokioje diskusijoje aš esu pasirengęs dalyvauti, teikti pasiūlymus ir strateginį žvilgsnį į ateitį, bet šiandien man susidaro įspūdis, kad Vyriausybė daugiau žiūri ne į 2018 m. ir strateginius pokyčius, mat Premjeras žiūri į 2019 m. Prezidento rinkimus. Tokio biudžeto, koks yra šiandien, deja, mes palaikyti negalime ir vakar už biudžeto projekto lydimuosius teisės aktus balsavome „prieš“.

Komentuodamas naujausias Liberalų sąjūdžio aktualijas, parlamentaras teigė, jog situaciją prastina ir prasidėjęs bendruomenės irimas.

„Apmaudu stebėti procesą, kuris vystosi aplink Liberalų partiją. Vyriausioje rinkimų komisijoje prasidėjo pirmieji svarstymai, partija pripažinta šiurkščiai pažeidusi rinkimų įstatymą, dotacija dar nėra atimta, bet dėl jos bus svarstoma kitą savaitę. Įsivaizduoju, kad partija, kuri atsakinga už Vilniaus miestą, vadovavimą ir telkimą naujų koalicijų Vilniaus miesto darbams, dabar turi skirti kur kas didesnį dėmesį kitiems dalykams. Žmonės nusivylę ir nebetiki, kad situacija pagerės, matyt todėl palieka pirmininką ir pradeda kurti naujus darinius. Vitalijus Gailius yra siūlęs visai vadovybei atsistatydinti, galbūt tai įkvėptų partiją atsinaujinti, atsigauti. Visa ši padėtis primena dezintegraciją, įrimo procesą ir atrodo negražiai“, – kalbėjo G. Landsbergis.

 

Parašykite komentarą

Top