Liepos 21 dieną, kasmetinio užsienio šalyse reziduojančių Lietuvos ambasadorių suvažiavimo metu, Užsienio reikalų ministerijoje buvo pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda „Uosto direkcijai 25-eri. Vakar, šiandien, rytoj“.

Šio renginio tikslas – skatinti verslo ir diplomatinio korpuso bendradarbiavimą siekiant užtikrinti ekonomikos augimą visapusiškai išnaudojant Klaipėdos uosto infrastruktūros privalumus.

Parodą atidarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susirinkusius svečius taip pat pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Parodoje eksponuojami plakatai paprastai ir suprantamai iliustruoja per ketvirtį amžiaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuveiktus darbus, uosto plėtrą, pokyčius ir perspektyvas. Rekordinė krovinių apyvarta, daug darbo vietų, didžiulis indėlis į šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą – šie Klaipėdos jūrų uosto pasiekimai yra itin svarbūs Lietuvos ekonominei-socialinei plėtrai.

Užsienio reikalų ministras akcentavo ir Klaipėdos uosto, kaip valstybės strateginio saugumo objekto, vaidmenį tiek transporto, tiek energetikos srityse. Klaipėdos uostas, įgijęs patirtį ir žinomumą 2011–2015 m. transportuojant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane reikalingus nekarinius krovinius, ir šiandien sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su NATO, aptarnaudamas į Lietuvą ir per šalį vežamus karinius krovinius. Be to, Klaipėdos uostas yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolio – Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo – buvimo vieta.

Atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę situaciją Rytų kaimynystėje, vidinius pokyčius pačioje Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros uostų tarpusavio konkurenciją, svarbu padėti uostui ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas regione. Todėl rinkų diversifikacija yra itin reikšminga, kaip ir naujų partnerių ir krovinių srautų paieška.

Siekiant prisidėti prie Klaipėdos uosto augimo ir jo regioninio konkurencingumo didinimo, Užsienio reikalų ministerija ir diplomatinių atstovybių tinklas aktyviai pristato Klaipėdos uosto potencialą, kviečia užsienio šalių verslą išnaudoti Lietuvos transporto sistemos galimybes.

2016 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 19,93 mln. t, t. y. 5,7 proc. arba 1 069,2 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn. Tai geriausias pusmetis Klaipėdos uosto istorijoje.

Tai 1,4 proc. arba 274,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. II pusmetį (krauta 19,65 mln. t). Į Klaipėdos uostą atplaukė 3 460 laivų, 5,8 proc. arba 189 laivais daugiau, o keleivių apsilankė 131 359, t. y. 5,0 proc. arba 6 982 keleiviais mažiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn.

2016 m. gegužės–birželio mėn. apsilankė 19 kruizinių laivų, kuriais atvyko 21 578 keleiviai.

„Klaipėdos uosto apyvarta nuolat auga, vidutinis metinis augimas siekia 6,6 proc. Tokiu aukštu vidurkiu negali pasigirti nei vienas Baltijos jūros uostas. Uosto veikla bei čia sukurta infrastruktūra yra svarbi Lietuvos tranzito apimtims bei didelei Lietuvos eksportuotojų sektoriaus daliai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Pernai Klaipėdos uostas pasiekė rekordinę krovinių apyvartą – 38,5 mln. t. Uosto veikla į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2015 m. įnešė 684 mln. Eur, tai yra maždaug 92 mln. Eur daugiau, nei 2013 m. Uoste ir bendrai su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų.

Norėdamas išlaikyti sėkmingas pozicijas tarp Baltijos jūros uostų Klaipėdos uostas dėmesį turi skirti gyliui ir naujiems žemės plotams. Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas ir turėtų numatyti ilgalaikę uosto plėtrą.

„Atstovaujame valstybės interesams, turime užtikrinti, kad uostas vystytųsi, būtų kuriamos naujos darbo vietos. Planuojame ne 5–10, o 50 metų į priekį. Šiandien sulaukiame investuotojų dėmesio, tačiau juos galime nukreipti tik į esamas uosto įmones, pasistatyti ir naudoti savo terminalų galimi investuotojai negali, nes nėra laisvos žemės“, – sakė A. Drungilas.

Melnragės gyventojai Uosto direkcijos atstovams pateikė jiems rūpimus klausimus. Susitikime taip pat dalyvavo ir į klausimus atsakė melnragiškių kaimynystėje esančios AB „Klaipėdos nafta“ atstovai.

„Jeigu uosto krova kasmet vidutiniškai auga 6,6 procento, tad po 10 metų turėtume krauti apie 70 mln. tonų krovinių per metus. Jei ir toliau bus išlaikyti tokie augimo tempai, 2026 metais mūsų pajėgumai bus išnaudoti, todėl turime ieškoti naujų plotų uosto reikmėms“, – sako Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Neseniai rekonstruotos trys krantinės, kuriomis naudojasi AB „Klaipėdos laivų remontas“. Jos ne tik pasitarnaus įmonės veiklai, bet ir pagerins kruizinių laivų terminalo teritorijos vaizdą.

Per daugiau nei metus krantines Nr. 43–45, kurių būklė buvo itin prasta, rekonstravo konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS. Objekto rekonstravimo kaina buvo 1,034 mln. Eur be PVM, tačiau realiai darbai atlikti pigiau.

„Krantinės buvo labai prastos būklės, įgriuvusios, senos atmušos, knechtai, reikalingi laivų švartavimui. Dabar krantinės yra visiškai sutvarkytos. Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko sutaupyti apie 141 tūkst. eurų. Yra suvarkyti pokraniniai keliai, sudėtos naujos dangos, atlikti kiti būtini darbai. Visa tai leidžia ne tik efektyviau darbuotis „Klaipėdos laivų remontui“, bet ir papuošia kruizinių laivų terminalo teritoriją. Tai gražus akcentas miestui, miestiečiams ir miesto svečiams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Artimiausiu metu turėtų prasidėti krantinių Nr. 67–68, kuriomis naudojasi UAB „Bega“, rekonstravimo antro ir trečio etapo darbai. Juos atliks konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS pagal jungtinę veiklos sutartį kartu su UAB „Hidrostatyba“. Darbų vertė – 14,95 Eur su PVM.

Beje, Klaipėdos uosto veikla, vykdomais plėtros projektais domisi ir didžiųjų Lietuvos įmonių finansų direktoriai. Į klubus susibūrę finansų vadovai lankėsi Uosto direkcijoje, uosto įmonėse, kur tiesiogiai susipažino su vykdoma veikla.

Klubo nariams pristatyti vykdomi bei planuojami plėtros projektai. Svečiai domėjosi Klaipėdos uosto įtaka bei reikšme Lietuvos ekonomikai, jūrinių uostų veiklos ir valstybinio reguliavimo tendencijomis pasaulyje, taip pat jūrų pervežimo ir kitų logistikos sričių integracija.

Finansų vadovų klubai yra sudėtinė Vadovų klubų tinklo, veikiančio jau 18 metų, dalis. Šiuo metu veikia 28 vadovų klubai, jungiantys aukščiausio lygio vadovų ir savininkų, jaunųjų vadovų, finansų, gamybos, logistikos, personalo vadovų grupes – daugiau kaip 460 vadovų visoje Lietuvoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir www.verslaspolitika.lt inf.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Gintauto Kniukštos nuotraukos