Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Gintautas Kniukšta. Atvažiuokite, prezidente, į Rietavą

Gintautas Kniukšta. Atvažiuokite, prezidente, į Rietavą

Gintautas Kniukšta

Noriu paklausti jūsų visų: koks jausmas, gal tiksliau sielos skausmas jus apimtų, kai grįžti į buvusią mokyklą, o tave pasitinka tušti kabinetai, tuščia sporto salė, tušti koridoriai. Nė gyvos dvasios, nė vieno žmogaus, tarsi neseniai butų praūžęs atominis karas.

… Lipu į antrą aukštą, štai čia buvo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetas, čia mus bardavo ir girdavo mūsų auklėtoja Regina Dužinskienė, vos už keleto metrų – dėstytojų kambarys – taip pat tuščias… O, Dieve, dar ir šiandien prisimenu, kaip ėjau, o tiksliau – susigūžęs slinkau atsiskaityti už praleistą matematikos pamoką, kojos linko, o širdis daužėsi lygiai taip pat, kai deklamavau eilėraštį tėvų susirinkimo proga.

Žmonių buvo pilna salė, o aš pamiršau žodžius. Ta pauzė ilgai neužsitęsė, nes pamačiau savo mamą. „Mamyte, mano, saule, mano“ – išpyškinau pirmus į galvą šovusius žodžius. Mano nuostabios mokytojos ir dramos būrelio vadovės Laimos Čajauskienės šypsena po koncerto reiškė, kad savo užduotį aš vis tik įvykdžiau…

Dabar čia ramu ir tylu, o prieš dešimt metų čia dar studijavo 2400 studentų. Šią pirmąją lietuvišką žemės ūkio mokyklą Rietave įkūrė Irenėjus Oginskis prieš 160 metus, o prieš uždarant ji vadinosi Žemaitijos kolegija.

Ją uždarė Vyriausybė, kuri deklaravo, kad jai rūpi kiekvienas žmogus. Ir tai įvyko per pastarąjį dešimtmetį, kai kone iš kiekvienos tribūnos liedavosi pagyros – įvedėme eurą, įsisavinome tiek ir tiek ES lėšų, dar įstojome į vieną tarptautinę organizaciją…

Kaip reikėtų vadinti Lietuvos vyriausybę, kuri užkalinėja langus pirmajai lietuviškai žemės ūkio mokyklai?

Bitutės, kad prineštų medaus stiklainį, turi aplankyti du milijonus augalų, o kiek kartų tos vyriausybės nariai buvo Rietave?

Ar domėjosi kokius realius rezultatus sukūrė didieji švietimo reformatoriai, kiek naudos atnešė visokie krepšeliai, studijų finansavimo tvarkos kaitaliojimai?

Lengviausia, žinoma, paimti valdžią, dalinti pinigus, įvesti naujus mokesčius, o ne kurti.

Penktadienį Lietuvos prezidentus sukvietė rajonų merus pasitarti bent simboliškai – kaipgi tie regionai gyvena, kuo kvėpuoja. Pakvietė kaip Karalius – į Valdovų rūmus, kur šilta, jauku ir gera.

Jūs, prezidente, kitą posėdį sukvieskite Rietave, pirmojoje lietuviškoje mokykloje. Kėdžių dar yra, dar ne visą turtą išsivežė Plungės technologijų ir verslo mokykla, kuri dabar liko vienintelė buvusios Žemaitijos kolegijos valdytoja.

Man pavyko suburti grupelę visuomenės veikėjų, verslininkų, mokslininkų, su jais siekiame įkurti Rietavo Oginskių mokslo inovacijų slėnį. Mūsų siekis toks, kad Rietavas taptų visos Žemaitijos mokslo ir žinių nešėju bei įgyvendintoju.

Ačiū Vilniaus universiteto profesoriui Daliui Serafinui, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkei Daliai Matukienei, Rietavo merui Antanui Černeckiui, kurie aukoja savo laisvalaikį ir nepasiduoda oponentų pesimizmui.

Mes pasiekėme, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas priimtų sprendimą, kad Rietave būtų atkurta pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla, net dvi ministerijos pritarė, kad būtų įkurtas Rietavo Oginskių mokslo inovacijų slėnis.

Ar mes, savanoriai, galima atkurti tai, ką dešimtmetį naikino ne viena vyriausybė?

Privalome tikėti, kad galime, gal mums ir pavyks, nes, kaip sako Telšių ūkininkas Vytautas Kondratas, mums ir Dievas padeda. Rietavu susidomėjo ir švedai, kuriems šis tvarkingas Žemaitijos miestas – tikrai ne provincija, o puiki ir saugi vieta gyventi ir kurti – per valandą gali pasiekti Baltijos jūrą, neprailgs kelionė ir į milijoninį miestą Rygą ar į „Žalgirio rungtynes Kaune.

Parašykite komentarą

Top