Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Gintautas Kniukšta. Tėvo vežimas

Gintautas Kniukšta. Tėvo vežimas

Gintautas Kniukšta

Tėvo vežimas.

Su tuo vežimu mes visur kartu su tėvu važiuodavome – ir į malūną grūdus malti, ir karves melžti, ir į Miniją maudytis.

Arkliai iš manęs atimdavo visą laisvalaikį. Buvau dar visai pyplys, bet jau mokėjau ir arklį pakinkyti, ir bulves vagoti.

Mano meilė arkliams buvo begalinė. Matyt, tą jausmą paveldėjau iš Tėvo.

Tėvas visada būdavo šalia, o kai susėsdavome į vežimą, jis man visada paduodavo vadeles ir tyliai primindavo, kad važiuočiau atsargiai.

Tai buvo labai didelis mano pastangų įvertinimas, tiesiog švytėdavau, ypač jeigu vežime kartu važiuodavo sesuo ar brolis.

Ir atsisveikinome mudu prie to vežimo, o kitą dieną Tėvas išėjo.

Vežimas iki šiol stovi sode, tarp tėvuko sodintų obelų. Ir tarsi laukia, kada vėl jis pajudės tais keliais, kuriais keliaudavome mudu kartu su Tėvu.

Parašykite komentarą

Top