.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt

Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

– Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą?

G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti ir kaip planuoti savo veiklą?

Mano manymu, geriau būtų atlikti tikrąją mokesčių reformą, jei tik tam yra politinės valios. Ir padaryti tą reikėtų kaip galima aiškiau, skaidriau, greičiau. Verslo sąlygų pastovumo požiūriu norėtųsi, kad vieną kartą tie pertvarkymai baigtųsi ir būtų galima normaliai gyvent. Šiandien mes to pasakyti negalime.

Paties premjero lūpomis skamba, kad štai praeiname pirmąjį etapą, o ateityje dar visko gali būti. Galbūt bus ir naujų mokesčių, gal ir apie progresinius mokesčius pakalbėsime.

– Pirmiausia rūpinamasi skurstančiais, vėliau žadama kalbėti apie viduriniąją klasę?

G.Nausėda: Skurstančiais rūpintis reikia visą laiką, bet šiuo atveju skurstančiųjų gelbėjimas yra selektyvus, nes skurstančiais laikomi tie, kurie uždirba 380 eurų.

Gaunantys šiek tiek daugiau ir sunkiai suduriantys galą su galu paliekami nuošalyje, manoma, kad jiems nelabai reikia ką nors gerinti bent jau šiame etape. Apskritai kalbant, siūlomos pertvarkos gal ir sudaro palankų požiūrį, bet tarpusavio prieštaravimai, nenuoseklumas ir aiškaus vektoriaus nebuvimas kelia tam tikrą nusivylimą.

– Ponia Šimonyte, ar jūs pasigedote ambicijos šiame plane? Susidaro įspūdis, kad pagrindinė Vyriausybės kovos su skurdu priemonė – neapmokestinamo pajamų dydžio sulyginimas su minimalia mėnesine alga ir viskas esą gerai išsispręs. Ką apie tai manote?

I.Šimonytė: Mane labai nuvylė. Visų pirma todėl, kad reikėjo tiek daug laiko šiems pasiūlymams paruošti. Visus pasiūlymus, kurių daliai pritariu, daliai – nepritariu ir nesuprantu jų prasmės, galima buvo pateikti gerokai anksčiau nekuriant iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą, apie kurią tiesiai šviesiai kalbėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo rinkiminėje programoje.

Kalbant apie NPD padidinimą – gerai, didiname jį iki minimalios algos. O kas toliau? Kaip toliau didinti žmonių pajamas, nes tas instrumentas tiesiog ima ir išsisemia. Jau nekalbu apie žmones, gaunančius vidutinę algą. Jie iš dabar pasiūlytų pakeitimų negauna nieko, išskyrus didesnes šildymo sąskaitas. Net tie patys taip garsiai reklamuojami vaiko pinigai.

Jeigu kas nors į tai dėmesingiau pasižiūrėtų, pamatytų, kad didžiajai daliai dirbančių tėvų jokio skirtumo nuo dabar esančios situacijos nebus. Nes tai, ką dirbantys tėvai dabar gauna per papildomą NPD, tuos pačius 30 eurų už vaiką gaus iš valstybės. Kokia prasmė iš viso tą dviratį sukti? Dabar Vyriausybė atsisakė prieš tai deklaruoto principo, kad visi vaikai vienodi ir už visus reikia mokėti tuos pačius vaiko pinigus.

Tačiau kai pamatė, kad kai kurios daugiavaikės šeimos liks nuskriaustos, tuomet atsirado papildomų dalykų – vaikų amžius, pajamos, vaikų skaičius ir t.t. Pakeitimai apauga iš esmės ta pačia dabar galiojančia išmokų už vaikus tvarka. Tai dėl ko yra daromas visas šitas keitimas? Ką norime tuo pasiekti?

Jei norime pasiekti, kad mažai uždirbantys žmonės galėtų išnaudoti papildomą NPD, kai pagrindinis NPD šitaip sparčiai didėja, tam yra būdų – pavyzdžiui, vadinamasis neigiamas mokestis ir kitos priemonės, kurios leistų padėti būtent jiems, neverčiant visos sistemos aukštyn kojomis. Nes kai įsigilini ir pamatai, kas yra siūloma, aiškėja, kad dabartinės lengvatos arba kažkokios išmokos yra sudedamos į vieną dėžutę, perrišamos raudonu kaspinu ir pateikiamos kaip nauja parama.

– Koreguojami ir PVM tarifai. Atsisakoma lengvatinio 9 procentų tarifo, atsiranda 5 ir 15 procentų tarifai. Pagal dabartinį planą nuo kitų metų šildymui bus taikomas 15 procentų PVM tarifas. Pone Nausėda, ar jums neatrodo, jog gali baigtis taip, kad Vyriausybė bus priversta numatyti šildymui 5 procentų tarifą, nes 9 procentų nebelieka, o 15 procentų Seimas nepalaikys?

G.Nausėda: Gali taip atsitikti. Dar klausimas, ar kas nors, kas gerai žaidžia šachmatais, nenumatė tokios šio klausimo baigties. Bet gali atsitikti ir taip, kad bus 15 procentų. Perėjus nuo 9 iki 15 procentų PVM tarifo, šildymo kainų didėjimas bus tikrai jaučiamas.

Reikia pripažinti, kad šitos PVM tarifų lentynėlės – 5 ir 15 procentų buvo sugalvotos tam, kad būtų įmanoma įforminti štai tokį savotišką kompromisą: lengvata šildymui yra taikoma, bet de facto PVM tarifas didesnis. Manau, tai pusinis sprendimas. Kaip ir dėl viešbučių paslaugų. Visi matome, kad Europoje yra labai nedaug valstybių, kurios turi standartinį tarifą ir yra labai daug valstybių, kurios apgyvendinimo paslaugoms viešbučiuose taiko labai nedidelius tarifus. Numatytas 15 proc. PVM tarifas yra kompromisas, kuris šiuo atveju nei vienos pusės nepadaro laiminga.

Tada kyla klausimas – kokie šių pakeitimų tikslai? Ar su arbatos šaukšteliu visur įdėti cukraus gabalėlį, ar vis dėlto daryti mokesčių reformą? Jei mokesčių reformos nedarome, taip ir pasakykime: kosmetika baigėsi, pasipudravome veiduką, atrodome gražiau ir tuo viskas baigėsi. O dabar keliami lūkesčiai, kad dar kažkas bus.

– Premjeras ir finansų ministras prakalbo, kad kitais metais bus galima pagalvoti apie grįžimą prie 18 procentų PVM tarifo. Ponia Šimonyte, kaip vertinate tokias galimybes?

I.Šimonytė: Jei Vyriausybės planuose yra numatyta grįžti prie 18 proc. pagrindinio PVM tarifo, kuo aš labai abejoju, 15 proc. lengvatinis tarifas atrodys labai komiškai, nes jo skirtumas nuo pagrindinio bus labai mažas. Kam tada apie tai kalbėti? Ar jūs nežinote, ką daryti toliau? Gal tada susilaikykite, likite prie 9 procentų lengvatinio tarifo ir nekelkite chaoso.

Žinome, kad yra labai dideli įsipareigojimai, dideli pažadai didinti pajamas biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių atlyginimai ilgą laiką įšaldyti. Taip pat ir dėl kitų išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto. Manau, kad kai kurios Vyriausybės žinutės yra teikiamos labai nepagalvojus.– Ar PVM tarifo paskirstymas yra logiškas? Mažiausias – t.y 5 proc. tarifas taikomas transportui, knygoms, kai tuo tarpu mažesnį tarifą galima būtų taikyti kažkokioms būtiniausioms, kad ir maisto prekėms?

Nes šildymas ir maisto prekės žmonėms kainuoja daugiausiai. I.Šimonytė: PVM mokesčio lengvatos turi labai sudėtingą transmisijos mechanizmą. Jos į galutinį kainų sumažėjimą vienareikšmiškai persikelia tik tada, kai mes kalbame apie reguliuojamas kainas – taip yra su šildymu. Jei PVM didinamas, reiškia kaina didės ir atvirkščiai. Tuo tarpu su kitomis prekėmis ir paslaugomis, kai prekės kainą nustato paklausos ir pasiūlos santykis, vis tiek kaina nusistovės ten, kur bus paklausos ir pasiūlos santykis.

Įmanoma, kad kurį laiką kaina nukris, tačiau ilgainiui ta pusiausvyra juda, žmonių pajamos, paklausos spaudimas didėja ir mes matome, kad iš tiesų tos lengvatos nėra. Todėl pasipriešinimas brangiai kainuojančioms lengvatoms, tokioms kaip maisto produktai, iš esmės tuo ir motyvuojamas. O dėl PVM lengvatos knygoms – ar 9 proc. ar 5, fiskalinis efektas yra nedidelis. Efektas kainoms taip pat bus labai nedidelis. Jei apskritai bus.

– Pone Nausėda, ar jūs šiuose pakeitimuose matote kažką teigiamo šalies ekonomikai, žmonėms? Taip pat skaitykite: Mokesčių kebeknė: kiek augs MMA, kiek valdžia duos už vaikus, kiek pigs knygos ir talonėliai? Dėl mokesčių permainų biudžetas netektų 83 mln. eurų.

G.Nausėda: Negalima neigti, kad noras padidinti NPD iki minimalios mėnesio algos yra mokestinės naštos palengvinimas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Kaip pagerinti kitų žmonių padėtį? To galima būtų pasiekti didinant tą sumą, iki kurios apskritai NPD mechanizmas yra taikomas. Šiuo metu tai yra 1000 eurų. Latvija, vykdydama savo mokesčių reformą, numatė būtent šio dydžio nuolatinį didinimą iki 2020 metų, tuomet jis Latvijoje sudarys apie 2000 eurų.

Tuo tarpu pats NPD Latvijoje yra mažesnis nei Lietuvoje. O kalbant apie galimybę taikyti standartinį 18 proc. tarifą, reikia pabrėžti, kad tuomet mes palaidosime bet kokias galimybes sumažinti darbo mokesčių naštą, apie kurią mes vakarais pasekame pasakas samdomiems darbuotojams. Nes negali padaryti stebuklų ir vienu metu mažinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius bei tuo pačiu tilpti į fiskalinės drausmės reikalavimus.

 Socialdemokratai  jau dabar teikia savo siūlymus bei atkreipia dėmesį į trūkumus

Lietuvos socialdemokratų partija teigia, kad vienas pagrindinių trūkumų iš Vyriausybės pateiktų pasiūlymų yra atsisakyti 3 proc. įmokų „Sodrai“ tiems, kurie uždirba minimalų atlyginimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko nuomone, tai nėra protingas siūlymas, nes juo šios dienos skurdas sprendžiamas ateities pensijos sąskaita. Jis reiškia, kad gaunantieji minimalų atlyginimą dėl šio sprendimo išloštų keletą eurų, bet ateityje jų senatvės pensijos būtų mažesnės.

Socialdemokratai taip pat nepritaria „Sodros“ įmokų „lubų“ nustatymui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso teigimu, įmokų „lubos“ mažina „Sodros“ pajamas ir galėtų būti nustatytos tik įvedus progresinį gyventojų pajamų apmokestinimą, kurį socialdemokratai ir siūlo.

Lietuvos socialdemokratų partija nepritaria ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) už vaikus atsisakymui, nes dėl šio sprendimo nukentėtų vidutinių pajamų dirbantieji, kurie augina vaikus.
Negalime pritarti ir 30 eurų dydžio vadinamųjų „vaiko pinigų“ nustatymui, paliekant papildomas išmokas, kai vertinamos šeimos pajamos arba kai mokama už 3 ir daugiau vaikų nevertinant šeimos pajamų.

Tai administraciškai labai sudėtingas mechanizmas, o socialdemokratai siekia trijų tikslų: administracinio paprastumo, lygių išmokų kiekvienam vaikui nepaisant tėvų pajamų ir solidarumo tarp socialinių sluoksnių.

Todėl socialdemokratai siūlo:

1. „Vaiko pinigai“ turi būti vienodi ir siekti apie 100 eurų už vieną vaiką.
2. Dirbantieji ir auginantys vaikus turi būti remiami per PNPD už vaikus.
3. Tačiau valstybė iš uždirbančiųjų daug susigrąžintų per progresyvų gyventojų pajamų apmokestinimą. Remiantis socialdemokratų siūlymais, uždirbantys iki 20 tūkst. eurų per metus mokėtų 15 proc. GPM, iki 30 tūkst. eurų pajamų – 16 proc., iki 40 tūkst. eurų – 17 proc., ir daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 proc. Šie tarifai būtų taikomi visoms pajamų rūšims, ne tik darbo pajamoms.
4. Nekilnojamojo turto apmokestinimo kartelę siūloma leisti iki 150 tūkst. eurų. Vyriausybė siūlė nekilnojamojo turto apmokestinimą pradėti nuo 220 tūkst. eurų vertės.
5. Socialdemokratai siūlo apsistoti ties 9 proc. PVM lengvata šilumai ir vandens pašildymui. Jeigu po derybų būtų liekama prie 15 proc. PVM, tuomet siūlytina išplėsti lengvatos gavėjų ratą ne tik centrinio šildymo vartotojams. PVM lengvatos šilumai sugrąžinimas padėtų iš dalies suvaldyti infliacijos augimą.
6. Siūlome nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą duonai, pieno produktams ir daržovėms. Tokie sprendimai galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių.
7. Socialdemokratai siūlo diskutuoti apie valstybės remiamų pajamų dydžio didinimą. Šiuo metu šis dydis siekia 102 eurus ir nuo jo priklauso valstybės parama skurstantiems. Jis nedidintas nuo krizės metų.
8. Lietuvos socialdemokratų partija siūlo didinti ir bazinį atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 130,5 euro. Nuo šio dydžio priklauso valstybės tarnautojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, savivaldybių tarnautojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestis. Bazinis dydis buvo sumažintas krizės laiku ir niekada nebeaugo.

verslaspolitika.lt, lrt.lt ir lsdp.lt inf.