Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė > In memoriam Jonui Mekui

In memoriam Jonui Mekui

Sausio 23 dieną pasaulį apskriejo žinia: anapilin išėjo avangardinio kino krikštatėviu vadinamas lietuvių kilmės menininkas Jonas Mekas – žinomas lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu.

Jonas Mekas gimė 1922 metais, Semeniškių kaime, Biržų rajone. 1944-aisiais pabaigė koledžą ir po keleto mėnesių buvo išsiųstas į lagerį netoli Hamburgo už aktyvų dalyvavimą antinacistinėse pasipriešinimo kovose. Vokietijoje, Mainco universitete, studijavo filosofiją.

1949 metais J.Mekas atvyko į Jungtines Amerikos valstijas ir tapo filmų kūrėju. Tai buvo jo pomėgis, kurio dėka Jonas Mekas išgarsėjo Amerikoje. Niujorko laikraštyje „Village Voice” (Apskrities balsas) jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą „Movie Journal (Kino laikraštis).

Vėliau (1955-aisiais) jis pats įkūrė leidinį „Film Culture”(Filmų kultūra), filmavo savo paties dienoraščius, kuriuos ilgam laikui paliko neredaguotus, rodė kitų sukurtas juostas bei pradėjo filmų gamintojų susivienijimo veiklą 1962-aisiais. J.Mekas įkūrė Filmų antologijos archyvą Niujorke, kuris buvo labai svarbus kaupiant medžiagą apie „undergroud” kiną ir jo kūrėjus.

Kai jis su broliu atsidūrė Niujorke, visiškai nemokėjo anglų kalbos.

J.Mekas bijojo, jog savo poezija ar kitais rašto kūriniais nepajėgs pasiekti auditorijos, dėl to nusprendė, jog „kinas yra ta kalba, kuria mes galime pasiekti visus”.

Sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas principinio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo, nuolat kino kadrais „rašydamas” savąjį unikalų, labai asmenišką dienoraštį.

Ankstyvieji filmai „Medžių ginklai” (The Guns of the Trees) (1961), „The Brig” (1964, Venecijos kino festivalio prizas), sukurti drauge su broliu Adolfu, artimesni tradicinio kino struktūroms. Vėlyvieji (pavyzdžiui, 1971 metų „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą”) – daugiau eksperimentiniai, paremti perdėm subjektyvia filmavimo technika. Pasaulio kinematografininkų akyse J.Mekas – kultinė avangardinio kino figūra.

1994 metais apie jį patį sukurtas filmas „Jonas dykumoje”.

Niujorke pas avangardinio kino „tėvą” stažavosi jaunieji lietuvių kino režisieriai Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V.Landsbergis.

„Muzikoje, poezijoje ar kine man gera sutikti žmones, kurie domisi tais pačiais dalykais kaip ir aš, kurie taip pat išprotėję ir jaučią tokią pačią aistrą.

Patirtis svarbi bet kokiame mene, taigi apsėsti kažkokių minčių mes sukuriame atmosferą ir sąlygas kitiems, besidomintiems taip pačiais dalykais.

Menas gali pakeisti, patobulinti, gali padaryti mus geresnius.“ – viename savo interviu sakė Jonas Mekas.

2007 m. spalį J. Mekui Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę.

2008 m. balandžio 1 d. už nuopelnus meno ir mokslo srityse Austrijos Menų komiteto sprendimu įteiktas aukščiausias Austrijos apdovanojimas – Pasižymėjimo ženklas. Jį įteikė Austrijos prezidentas Heinz Fisher. Gavęs šį apdovanojimą, J. Mekas taip pat tapo Austrijos Menų komiteto nariu.

2011 m. birželio 30 d. Biržų rajono savivaldybės sprendimu Jonui Mekui buvo suteiktas Biržų garbės piliečio vardas.

Svarbiausi J.Meko filmai: „Voldenas (dienoraščiai, užrašai ir eskizai)“ (Walden: Diaries, Notes & Sketches, 1969), „Prarasta, prarasta, prarasta“ (Lost, Lost, Lost, 1975), „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (Reminiscenses of a Voyage to Lithuania, 1972); „Kai aš judėjau pirmyn, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ (As I Was Moving Ahead, Occasionally I Saw Brief Glimpses of Beauty, 2000), „Bemiegų naktų istorijos” (Sleepless Night Stories, 2011).

Svarbiausi J.Meko literatūros kūriniai: „Semeniškių idilės“ (1948), „Laiškai iš niekur“ (1997), „Dienų raštai“ (1998), „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai“ (2000), „Žmogus prie lyjančio lango“ (2010).

Atsisveikinimas su J.Meku vyko šeštadienį Niujorke.

Parašykite komentarą

Top