In memoriam: netekome Kazimiero Sventicko Pradžia Šiandien Žmonės 2020-12-112020-12-11 In memoriam: netekome Kazimiero Sventicko. www.siandien.info, laikraščio ŠIANDIEN redakcija Netekome nuoširdaus bičiulio, ekonomisto, mokslininko, publicisto ir aktyvaus visuomenininko Kazimiero Sventicko. Netekome nuoširdaus bičiulio, ekonomisto, mokslininko, publicisto ir aktyvaus visuomenininko Kazimiero Sventicko. Jis gimė 1946 m. Lazdijų rajono Delnicos kaime, užaugo tremtinių šeimoje Sibiro taigoje, Tomsko srityje. Baigė Kauno žemės ūkio technikumą, po to ir Vilniaus universitetą, Ekonomikos fakultetą. Lietuvos žemės ūkio akademijoje studijavo doktorantūroje, sėkmingai apgynęs disertaciją tapo socialinių mokslų daktaru. Yra parašęs monografiją „Kaimas lūžio metais“, stažavosi Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Kazimieras dirbo Alytaus rajono savivaldybės valdytojo pavaduotoj- ekonomikos skyriaus vedėjas, Lietuvos žemės ūkio banke, UAB „Vita Baltic International“ porolono gamyklos generalinio direktoriaus pavaduotoju. Punios šilas. Gintauto Kniukštos nuotraukos. Su giliu moksliniu ir pilietiniu žvilgsniu jis stengėsi aprėpti daugelį svarbių sričių, buvo aktyvus visuomenininkas, labai mylėjo gamtą, savo gimtąją Dzūkiją ir Lietuvą. Kazimieras buvo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybos narys, Alytaus pilietinio judėjimo, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“, Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos steigėjas, Pilietinės draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. Pastaraisiais metais Kazimieras dėjo daug pastangų, kad ateities kartoms būtų išsaugotas Punios šilas. „Palikti be pastogės ant Julo upės kranto Tomsko srities taigoje, visa šeima du mėnesius išgyvenome iš eglišakių suręstoje palapinėje. Šešis ilgus tremties metus miškas ir jo gėrybės padėjo mums išsisaugoti nuo bado. Todėl medžiai man yra kaip gyvi. Sąmoningai leisti jiems žūti, mano galva yra nusikaltimas“ – kalbėjo Kazimieras. Kazimieras yra parašęs ir mokslo darbų, ir populiariosios publicistikos. Jo aštriai plunksnai priklauso knygos „Gimtosios nuodėmės“, „Lietuvos laisvės liga“ ir daug kitų leidinių. Jis buvo tikras analitikas, daug rašė apie nuosavybės santykius, peikdamas išbujojusį egoizmą. Buvo įsitikinęs, kad neoliberalių nuosavybės nuostatų įsivyravimas, per ankstyvas valstybės vaidmens ekonomikoje devalvavimas yra svarbiausios priežastys lemiančios socialinės atskirties didėjimą, emigraciją, valstybės skolų augimą ir vieną prasčiausių tarp ES šalių socialinę-ekonominę Lietuvos situaciją. Jo gyvenimo credo buvo: „Laimingi, kurie geba turėti, laimingesni – kurie moka pasidalinti.“ Pasidalinti jis mokėjo… Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share