• 

Saulius LAPĖNAS, www.siandien.info

Koronaviruso (COVID-19) pandemija – globalus ir giluminis sukrėtimas, neabejotinai turės akivaizdžias ir ilgai juntamas geopolitines, socialines, finansines ir ekonomines pasekmes. Po tokio sukrėtimo negreitai atsipeikės ne tik žmones, valstybės, bet ir globalaus pasaulio privalumų propaguotojai.

• 

Ar priimsim šį sukrėtimą, kaip pamoką, kurią privalome išmokti, kad išliktume ir ateityje būtume atsparesni ir saugesni? Ar tik desperatiškais veiksmais stengsimės kuo greičiau sugrįžti į pirmykštę „palaimos ir iliuzijų“ būseną ir toliau naiviai tikėdami, kad kažkas mūsų pagailės ir mumis pasirūpins, jei tik būsim kantrūs ir lauksim pagalbos iš šalies, o sulaukę nurodymų ar direktyvų, viskam besąlygiškai pritarsim ir nuolankiai su viskuo sutiksim?

Naujas strateginis apsisprendimas būtinas, jei turime ambicijų išsaugoti Lietuvos valstybę savo rankose, o ne būti blaškoma ir skandinama geopolitinių interesų audrose šalimi, kuri praranda savo gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, tampa finansinių korporacijų interesų auka.

Nauja nacionalinė strategija Lietuvos valstybei gyvybiškai būtina, kol jos piliečiai netapo įkaitais, trumparegiškų sprendimų ir raginimų valstybei be saiko skolintis tik tam, kad būtų pratęstas sotumo jausmas (gyvenančiam šia diena), o skolų gražinimas taptų būsimų kartų pasmerkimas vergystei!
Vadinkim daiktus tikraisiais vardais.

• 

Iš numatomų skolintis 5,4 mlrd. eurų, tik labai nedidelė dalis pinigų teks minimalaus darbo užmokesčio daliniam kompensavimui už priverstines prastovas, o didžioji paskolos dalis iš esmės bus panaudota „finansinio stabilumo užtikrinimui“.

Po skambiu „finansinio stabilumo užtikrinimo“ lozungu galima įžvelgti daug svarbesnį, prisižaidusių „ateities sandoriais“ ir „nerealios ekonomikos“ finansiniais instrumentais maklerių norą, pasinaudoti koronaviruso pandemijos pasekmėmis ir pridengti ar bent jau atitolinti pribrendusių finansinių-ekonominių burbulų sprogimus.

Iš finansinių-ekonominių krizių istorijos matome, kad prekėmis ir paslaugomis nepadengtų pinigų spausdinimus (emisijas), kaip taisyklė apmoka ne tie, kas šias krizes sukelia, o tik eiliniai žmonės, kurių sumokamų mokesčių dėka formuojami valstybių biudžetai.

Jau tapo įprasta, kad biudžete surenkamų pinigų valstybės poreikiams dažniausiai nepakanka, tad mažesnės valstybės yra vienaip ar kitaip priverčiamos skolintis niekuo nepadengtus pinigus, kuriuos prispausdina (emituoja) didžiosios valstybės, įtakojamos tų pačių pasaulinių finansinių korporacijų.

Vyriausybė paramą verslo likvidumui nuo kovo 17 d. deklaruotų ketinimų skirti 0,5 mlrd. eurų, per porą savaičių padidino dvigubai – iki 1,1 mlrd. eurų.

• 

Dėmesingiau peržvelgus konkrečius paramos modelius ir jiems numatytas pinigų sumas, tenka pripažinti, kad tai iš esmės parama finansinio sektoriaus dalyviams – kreditavimo paslaugų teikėjams.

Paanalizavus atidžiau, vien tik per INVEGA struktūrą siūloma 1,1 mlrd. Eurų finansinė injekcija yra tik pagalbos verslui iliuzija, tai tik galimybė bankams įgyti papildomas garantijas savo paskolų portfeliams.

Vyriausybės teikiamas pagalbos verslui paketas, daugiau panašus į siūlymą ne tik suteikti valstybės garantiją, verslo paimtoms paskoloms, bet ir neskolingą verslininką pasodinti ant „paskolų adatos“.

Sugrąžinti Lietuvos piliečių pasitikėjimą savo jėgomis ir stabilumą Lietuvos valstybei galime, atmetę Lietuvos valstybei žalingą globalios Lietuvos strategiją 2030, kol dar turime galimybę apsvarstyti ir pasirinkti tinkamesnę strategiją, savo tautos ir valstybės išlikimui, duoti konkrečias gaires verslui ir valstybiniam sektoriui.

Būtina apsispręsti ir pasirinkti nacionalinės strategijos kryptį

Pirma kryptis – numarinti savo valstybę, finansinėmis milijardinėmis injekcijomis palaikant esamą besaikio vartojimo skatinimo ekonomikos modelį, trumpalaikėje perspektyvoje naudingą išskirtinai finansinėms ir stambioms korporacijoms – didinant skolinimąsi ir čia pat jas „pravalgant“, švaistant savo žmogiškuosius ir gamtinius išteklius, naikinant tausojančios žemdirbystės kultūrą ir ilgaamžes tradicijas, būdingas Lietuvai.

Jei Lietuvos valstybės ateitį lems apsisprendimas išsaugoti esamą ekonomikos modelį, sąlygojamą Skandinavijos bankų ir didžiųjų korporacijų diktuojamų taisyklių, o ne perėjimas prie tvarios ir socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos, išnaudojant vietos gamybos pajėgumus žmonių poreikių tenkinimui, sunku bus tikėtis ir garantuoti valstybės stabilumą ir jos gyventojų saugumą ne tik įvairiausių krizių metu.

Antra kryptis – atgaivinti savo valstybę, sudarant sąlygas ir numatant konkrečias priemones palaipsniui keisti esamą ekonomikos modelį, orientuotą ne tik į eksporto skatinimą dėka žemo darbo užmokesčio, o į Lietuvos valstybės ir jos piliečių vidaus poreikių tenkinimą, užtikrinant sveiką gyvenimo būdą ir tvarią aplinką.

Būtina formuoti socialiai orientuotą žaliąją ekonomiką, kuri paremta solidarumo ir susitarimo (o ne konkuravimo) principais, o jos pagrindinis tikslas – būtiniausių valstybės gyventojų poreikių tenkinimas, o ne tik kapitalo kaupimas ir vaikymasis didesnių BVP auginimo tempų.

• 

Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI nariai jau inicijuoja ir dalyvauja, steigiant Rietave ir Lazdijuose regioninius žaliosios ekonomikos plėtros centrus, kurie vietos ūkininkams padės išnaudoti tradicinės žemdirbystės kultūros žinias ir patirtį, propaguos kompleksinio ir ekologiško ūkininkavimo formas, padės sukurti trumpąsias maisto gamybos ir tiekimo grandines, aprūpinat kokybiškais produktais ne tik ugdymo ar sveikatos įstaigas, bet ir pačius gyventojus.

Tokių inovacijų centrų atsiradimas Žemaitijos ir Dzūkijos regionuose, neabejotinai paskatins tolygesnę regionų plėtrą ir taps sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos regionams.

Tai tik nedidelis autonomiškumu ir pirmaeilių gyvybinių poreikių tenkinimu grindžiamas pavyzdys iš kurio galima susidaryti vaizdą, kaip galima būtų atgaivinti regionus, užtikrinti saugumą ir tikėjimą rytdiena Lietuvos piliečiui, išlikimą Tautai ir stabilumą Lietuvos valstybei.

Visai žmonijai iškilusios grėsmės akivaizdoje, stebėdami uždaromas valstybių sienas ne tik tarp ES bendrijos narių, įsitikiname, kad kiekvieno iš mūsų asmeninė galimybė apsiginti ir apsaugoti savo artimuosius, šalia esančius žmones didžia dalimi priklauso nuo visų mūsų valstybės institucijų ir piliečių susitelkimo, nuo mūsų pačių gebėjimų ir turimų išteklių racionalaus panaudojimo strateginiam tikslui – Lietuvos Tautos ir valstybės išsaugojimui.

P.S.
Kartų solidarumo sąjunga – SANTALKA LIETUVAI KRIZĖS METU yra pateikusi šiuos siūlymus:

Socialinio ekonominio saugumo ir stabilumo srityje

1.Steigti Valstybinį komercinį banką — valstybinių institucijų ir įstaigų finansinių atsiskaitymų centrą, vykdantį smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimą.
2. Panaikinti įstatyminius suvaržymus ir sudaryti realias prielaidas vietinių bendruomenių ūkiniams subjektams teikti paslaugas ir produktus savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms.
3.Verslą pradedantiesiems sudaryti sąlygas pirmuosius dvejus metus nemokėti mokesčių, išlaisvinant juos nuo sudėtingų verslo administravimo procedūrų.
4. Skatinti savivaldybes atkurti ar naujai įsteigti smulkaus verslo konsultacijų informacinių centrus.

Ekologijos ir sveikos gyvensenos srityje

• 

1. Apsirūpinimas savo gamybos maisto produktais yra stabilumo garantas ir privalo tapti Nacionalinio saugumo sudėtine dalimi:
– žemės ūkyje jau artimiausiu metu privalome plėtoti tausojančią žemdirbystę ir gyvulininkystę, skatinant nuosavos produkcijos perdirbimą;
– diegti kompleksinio ir ekologiško ūkininkavimo formas, kad iki 2025 metų ekologiškos kultūros užimtų ne mažiau kaip 20 proc. žemės ūkio naudmenų;
– kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, mažinant atstumus nuo lauko iki stalo (50 km ribose), taip pateikiant aukštesnės biologinės vertės produktus, mažiau teršiant aplinką.
2. Remti atsakingo verslo, ekologinio ūkininkavimo, sąžiningos prekybos sistemas bei iniciatyvas, aiškinti saikingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos privalumus.
Inovacijų ir kūrybos srityje
1.Versle ir ekonomikoje, remtis žiniomis ir taikomaisiais mokslais — tai padėtų sukurti aukštesnę pridėtinę vertę.
2.Valstybinių mokslo institucijų veiklą vertinti pagal indėlį į Lietuvos verslo pridėtinės vertės gaminimą ir paslaugų sektoriaus vystymąsi regionuose.

Smulkaus ir vidutinio verslo griūties suvaldymui:

Kol tarp SVV įmonių neįsivyravo chaosas ir yra galimybė sustabdyti neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir finansams, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Premjerą ir Seimą imtis neatidėliotinų veiksmų ir priemonių padėčiai normalizuoti:
1. Karantino sąlygos visiems ūkio subjektams (bankams ir didiesiems prekybos tinklams, ir SVV prekybos, gamybos, paslaugų verslo sektoriui, ir šeimos ūkininkų ūkiams) privalo galioti vienodai. Bandymas iš 88 tūkst. įmonių išskirti tik dalį įmonių (VMI duomenimis – 32 tūkst. įmonių), pripažįstant nukentėjusiomis dėl karantino sąlygų, yra ydinga praktika, kuri neatkurs normalių finansinių-ekonominių santykių nei tarp ūkio subjektų, nei normalizuos santykius su mokesčių administratoriais;
2. Prašome peržiūrėti galimybes ir sąlygas SVV įmonėms vykdyti bent dalinę veiklą, prisilaikant būtinų sanitarinės saugos reikalavimų, apribojant tiesioginį kontaktą su paslaugų ar prekių gavėjais;
3. Verslo kreditavimas su Valstybės garantija privalo vykti pagal aiškius ir viešai deklaruotus kriterijus, atsisakant iki šiol vyravusios praktikos, kai Lietuvoje veikiantys bankai vengė skolinti pinigus SVV įmonėms;
4. Įpareigoti Lietuvos Banką, Finansų ministeriją ir FNTT ypatingą dėmesį skirti įmonių tarpusavio atsiskaitymams, numatant atitinkamas sankcijas už vėlavimus, atsiskaitant su kitais ūkio subjektais arba užfiksavus atsisakymus apmokėti už suteiktas paslaugas arba prekes. Nesuvaldžius šios situacijos, prasidės masiniai SVV bankrotai;
5. Kritiniu SVV įmonėms metu, būtina garantuoti ir sparčiau atsiskaityti:
• per vieną mėnesį nuo darbų priėmimo akto pasirašymo, teikiantiems paslaugas valstybės ir savivaldybių įmonėms bei viešajam sektoriui;
• ūkininkams, deklaravusiems savo pasėlius ir naudmenas, tiesiogines išmokas pervesti iki einamųjų metų gruodžio mėn. 1 d.;
6. Valstybinio komercinio banko sukūrimas, optimizuotų valstybinių institucijų ir įstaigų finansinius atsiskaitymus ir palengvintų SVV įmonių kreditavimą.

• 

Pasiūlymai savivaldybėms, siekiant tolygios regioninės plėtros užtikrinimo:

a) mažinti įtampą didiesiems miestams — Klaipėdai, Vilniui, Kaunui — paskirstant atvykstančių-karantinuojamų žmonių srautus, išnaudojant rajonuose esamą infrastruktūrą tinkamą apgyvendinimui;
b) panaudoti uždaromas rajonines mokyklas (vidurines, žemės ūkio, technikos ir kt.), vaikų globos namus, kurie yra moderniai renovuoti;
c) „Ekonominių ir finansinių priemonių plano dėl Covid-19“ lėšas skirti rajoninėms savivaldybėms, kad jos galėtų operatyviai įsigyti produktus ir paslaugas iš vietinių verslų ir ūkių.

Saulius Lapėnas yra KARTŲ SOLIDARUMO SĄJUNGA – SANTALKA LIETUVAI Pirmininko pavaduotojas, prezidiumo narys, Judėjimo LIETUVA YRA ČIA Valdybos narys.

===