Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Ką pasiūlytume išvykusiems, kad sugrįžtų?

Ką pasiūlytume išvykusiems, kad sugrįžtų?

Birželio 13 d. Vyriausybė pasitarime svarstė Vidaus reikalų ministerijos parengtą Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimo ir migracijos procesų stebėsenos ataskaitą, kurioje išanalizuotos pagrindinės institucijų 2015 m. vykdytos priemonės bei pasiekti rezultatai emigracijos, grįžtamosios migracijos, imigracijos, integracijos, prieglobsčio, kovos su neteisėta migracija ir kt. srityse.

www.vrm.lt nuotr.
www.vrm.lt nuotr.

„Tenka konstatuoti, kad institucijų vykdytos emigracijos mažinimo priemonės proveržio nepadarė – pernai iš Lietuvos išvažiavo daugiau žmonių nei užpernai. Grįžtamosios migracijos skatinimo būdai taip pat galėtų būti veiksmingesni. Pasak apklausų, grįžimo galimybėmis domisi beveik 40 proc. išvykusiųjų. Bet ar turime ką jiems pasiūlyti?“ – kalbėjo vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Remiantis migracijos procesų rodikliais, Lietuvos gyventojų skaičius, kaip ir ankstesniais metais, mažėja ir praėjusių metų pabaigoje siekė 2 921 920. Išaugo emigracija (2014 m. – 36,6 tūkst, 2015 – 44,5 tūkst.), sumažėjo reemigracija (2014 m. – 19,5 tūkst., 2015 – 18,4 tūkst.) ir sumažėjo imigracija (2014 m. – 4,8 tūkst., 2015 m. – 3,7 tūkst.), taip pat – daugiau žmonių mirė nei gimė.

VRM parengtos ataskaitos duomenimis, pagrindinė priežastis, lemianti Lietuvos piliečių emigraciją, – ekonominės gerovės paieškos. Taigi, pasak ministro, ypač svarbu, kad kiekviena institucija pagal kompetenciją realiais darbais prisidėtų prie to, kad emigracijos mastai nedidėtų, o išvykusieji norėtų ir turėtų dėl ko grįžti.

VRM, savo ruožtu, šių metų veiklos prioritetu nurodo kompetentingą pagalbą regionų bendruomenėms įgyvendinant savo idėjas bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimą regionų projektams, kurių tikslas – paskatinti verslumą.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2015 m. bendras išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius lieka nepakitęs – jų išduota daugiau nei 9,7 tūkst.

Pernai daugiau leidimų išduota dirbti pagal profesijas, kurių specialistų trūko Lietuvoje (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, metalinių laivų korpusų surinkėjams, restoranų virėjams, suvirintojams) (2014 m. – 4 994, 2015 m. – 5 695), augo užsieniečiams, siekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, išduotų leidimų laikinai gyventi (mėlynųjų kortelių) Lietuvoje skaičius (2014 m. – 151, o 2015 – 286).

Pasak ministro T. Žilinsko, įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms, sumažėjo atvejų, kuomet užsieniečiai fiktyviai steigė įmones, siekdami ne vykdyti veiklą, o tik gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Palyginti su 2014 m., 25 proc. sumažėjo ir išduotų ar pakeistų leidimų laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu skaičius.

Seime taip pat svarstomos minėto įstatymo projekto nuostatos, kurias patvirtinus, Lietuvoje investuojantiems, darbo vietas kuriantiems verslininkams bei trūkstamą Lietuvoje profesinę kvalifikaciją turintiems specialistams būtų sukurtos palankesnės veiklos pradžios sąlygos.

Kovojant su neteisėtos migracijos apraiškomis, pernai toliau buvo stiprinama riziką keliančių užsieniečių neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė, sustiprinta valstybės sienos apsauga ir jos kirtimo kontrolė, pasienyje įdiegta papildomų techninių priemonių, pvz., vaizdo stebėjimo sistema įdiegta valstybės sienos ruožo, einančio Nemunu, daliai stebėti.

Pažymėtina, kad sudėtingos padėties Artimuosiuose Rytuose sukelta intensyvi migracijos Europos kryptimi banga 2015 m. Lietuvai tiesiogiai įtakos neturėjo: palyginus pastarųjų trejų metų duomenis, matyti, kad neteisėta migracija Lietuvoje išlieka panašaus lygio.

Ministras T. Žilinskas pažymėjo, kad, įdiegus pažangias valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija stebėjimo technines priemones bei sustiprinus sienos kontrolę, beveik trečdaliu sumažėjo neteisėtų Lietuvos valstybės sienos perėjimų per „žaliąją“ sieną. Tačiau pastebima ir nauja tendencija – sulaikoma daugiau asmenų, neteisėtai esančių šalies viduje.

Nauja tendencija – sulaikoma daugiau asmenų, neteisėtai esančių šalies viduje.

2015 m. buvo sulaikyti 256 nelegalūs migrantai, kurie atvyko į Lietuvą, neteisėtai kirtę valstybės sieną (89,8 proc. visų neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusių asmenų buvo sulaikyta prie sienos su Baltarusijos Respublika). Tuo tarpu šalies viduje buvo sulaikyti 1 394 neteisėti migrantai, iš jų: 963 trečiųjų šalių piliečiai, neišvykę iš šalies iki vizos galiojimo laiko pabaigos, ir 431 neteisėtai esantis pilietis šalies viduje dėl kitų priežasčių, t. y. tie, kurie sulaikomi šalies viduje ar būna grąžinti iš kitų Šengeno erdvės valstybių. Pastaruoju metu Lietuva labiausiai yra veikiama neteisėtos Vietnamo piliečių migracijos, kurios maršrutas driekiasi iš Rusijos į Latviją, o toliau per ES vidines sienas – į Lietuvą ir Lenkiją.

2015 m. buvo pateiktas 291 užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, t. y. 28 proc. mažiau nei 2014 m. 2015 m. priimta 17 sprendimų suteikti pabėgėlio statusą ir 69 sprendimai – suteikti papildomą apsaugą.

Apsvarsčiusi pateiktą ataskaitą, Vyriausybė išreiškė susirūpinimą dėl didėjančių emigracijos mastų ir blogėjančios demografinės situacijos. Pritarta, kad šalinant gilumines emigraciją skatinančias socialines, ekonomines ir kitas priežastis, būtina imtis emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos didinimo iniciatyvos, siekiant užtikrinti kokybišką darbą, viešųjų paslaugų prieinamumą, socialinių ir kitų garantijų užtikrinimą bei paslaugų prieinamumą, sklandžių imigracijos procedūrų verslui, investuojantiems nustatymą, kryptingą ir kompleksinę informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas Lietuvoje sklaidą. Vyriausybė taip pat įpareigojo atsakingas institucijas pateikti pasiūlymus dėl konkrečių emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo priemonių.

Vidaus reikalų ministerijos inform., www.vrm.lt

Parašykite komentarą

Top