Rimvydas VALATKA

Keliose mokyklose prasidėjo mokytojų streikas. Streikas gali išsiplėsti. Valdžia mokytojų streiką sutiko nervingais kaltinimais ir propaganda. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad statistika jam rodo, jog rugsėjį daugiau nei 70 proc. mokytojų atlyginimai didėjo vidutiniškai 112 eurų. Tai ko čia jie streikuoja, klausia premjeras.

Švietimo ir mokslo ministerija valdininkų ir pačios ministrės lūpomis apskritai pareiškė, kad streikuojantys mokytojai šiaip jau yra viskuo patenkinti, o streikuoja tik iš kažkokio solidarumo.

Taip išeina, kad vyriausybė nori mus įtikinti, jog visame pasaulyje žmonės streikuoja dėl blogų darbo sąlygų ir mažų atlyginimų, o štai lietuviai – tik dėl nesugebėjimo suprasti valdiškos statistikos arba iš dyko buvimo.
Tai, kad profesionalų vyriausybė į mokytojus žiūri tik kaip į statistinį vienetą, nėra nei garbinga, nei profesionalu.

Pats ministras pirmininkas vakar pripažino, kad apie 20 proc. mokytojų rudenį gavo mažesnę algą nei pavasarį. Taigi kas penktas mokytojas po etatinio apmokėjimo įvedimo pradėjo uždirbti mažiau. Ir taip atsitiko ne ištikus kažkokiai krizei, o aštuntus metus iš eilės augant ekonomikai.

Bet kurios kitos valstybės švietimo ministras nusišautų ar bent atsistatydintų, o premjeras tikrai nešnekėtų niekų, kad kas penktas mokytojas uždirbo mažiau ne dėl etatinio apmokėjimo įvedimo, o todėl, kad mažėjant mokinių skaičiui sumažėjo mokytojo krūvis.

Tai – demagogija. „Valstiečių“ vyriausybė, įvesdama etatinį apmokėjimą, šią reformą reklamavo kaip panacėją, kuri visiems mokytojams garantuos reikalingą krūvį ir algos padidėjimą. Panacėja nesuveikė. Etatinis apmokėjimas, kaip ir kiti „valstiečių“ valdžios neapgalvoti veiksmai, tik sukėlė dar daugiau sumaišties mokykloje. Negana to, pažemino mokytojus.

Antra, tikėtina, kad algos sumažėjo ne penktadaliui mokytojų, kaip pripažįsta pati valdžia, o gerokai didesniam mokytojui skaičiui. Jeigu premjeras būtų atidžiau pastudijavęs savo statistiką, būtų sužinojęs, kad mokytojų atlyginimų vidurkius rugsėjį šiek tiek išaugino tik rudenį mokytojus pasiekę pinigai už pavasario egzaminus ir mokymą namuose.

Tačiau netgi jei sutiktume su premjero skaičiumi, kad algos sumažėjo kas penktam mokytojui, tai juk vis tiek tai yra valdžios katastrofa ir labai neprofesionalaus Švietimo ir mokslo ministerijos darbo įrodymas.

Valdžia tam ir samdoma, kad ji organizuotų švietimą taip, kad šalyje nebūtų nei pustuščių mokyklų, nei mokytojų be normalaus darbo krūvio. Šildyti ir prižiūrėti klases, kuriose yra tik trys ar penki mokiniai, yra neracionalu. Kaip ir turėti pusiau skustą, pusiau luptą mokytoją, kuris turi tik šešias pamokas per savaitę.
Iš esmės tai yra elementarus logistikos uždavinys. Kurio per dvejus metus taip ir neišsprendė „valstiečių“ vyriausybė.

Užuot atsiprašęs mokytojų už savo paties darbo broką premjeras dabar kaltina mokytojus, kad tie nori nedirbti ir dar gauti tūkstantį eurų.

Valdžia, pažadėjusi, kad mokytojo profesija taps prestižine, praleido progą patylėti. Faktas, kad po etatų „reformos“ daugiau kaip penktadaliui mokytojų sumažėjo atlyginimai, prestižu nekvepia.

Šis faktas nebado akių tik premjerui Skverneliui ir ministrei Petrauskienei. Jie toliau klijuoja durnių.

Apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.