Nors pats šiuo metu prisipažįsta nenuobodžiaujantis, psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako pastebėjęs, kad per karantiną žmonės susidūrė su specifinėmis problemomis. Kai kurie nebepakelia nuobodulio, kiti sunkiai tvarkosi su nerimu, tretiems problemų ėmė kelti santykiai.

Specialistas pataria atsiradusį šansą pabūti su savimi išnaudoti kūrybiškai ir pasinaudoti proga pagalvoti apie savo vietą pasaulyje.

„Negalėčiau tvirtinti, kad man darbo sumažėjo, nes esu pensininkas ir turėčiau visai nedirbti, bet realybė yra tokia, kad, naudodamasis interneto programomis, su pacientais dirbu ne tik individualiai, bet ir grupėmis.

Tai yra labai įdomus ir man naujas patyrimas. Be to, žmonės kreipiasi dėl specifinių, jau dabar, karantino sąlygomis, atsiradusių dalykų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalba E. Laurinaitis.
Jo žodžiais, nuobodulys dažniausiai kyla dėl to, kad žmogus nesuranda kanalų, kaip atstatyti savo nutrauktus ryšius su aplinka, kuri jam buvo svarbi.

• 

„Šitas dalykas neišvengiamas. Įprasta rutina, kaip leisdavau laiką, kam jis buvo skirtas, dabar keičiasi, ir aš turiu kažkaip kitaip tvarkyti savo laiką. Nuobodulio šaltiniai yra objektyvūs, bet ar aš nuobodžiauju, tai jau yra subjektyvu. Todėl reikėtų sau pačiam užduoti klausimą, ar darau viską, kad nuobodu nebūtų“, – kalba specialistas.

E. Laurinaitis pastebi, jog internete plintanti vaizdinė medžiaga tik įrodo, kad žmonės šiuo metu kuria humorą ir leidžia skleistis savo kūrybiškumui. „Tokio humoristinio pandemijos priėmimo nelabai įsivaizdavau. Humoro šiuo metu yra daug ir tikrai linksmo. Manau, kad įjungus savo paties kūrybiškumą, su tuo nuoboduliu galima pradėti tvarkytis“, – kalba psichoterapeutas.

„Nuobodulys, kai nieko neveikiu, visai nėra būtinas mano palydovas, todėl, kad kai neužkemšu laiko kažkokiais rutininiais dalykais, atsiranda laisvo laiko pagalvoti apie save patį. Pagalvokime, kiek daug anksčiau, kai gyvenimas buvo „normalus“, leisdavote sau galvoti apie save, savo gyvenimą, jo prasmę, ryšius su kitais?

Juk iš tikrųjų ne taip juokingai skamba garsaus JAV filosofo Marshallo McLuhano mintis, pasakyta dar 20 a. 7-ajame dešimtmetyje, kad vienintelė vieta, kur šiuolaikinis žmogus gali pabūti su savimi pačiu, yra tualetas. Dabar atsirado šansas pabūti su savimi pačiu ir kituose kambariuose“, – sako E. Laurinaitis.

Todėl ir laiko pagalvoti apie dalykus, kuriuos pasirinkau, ką jie man reiškia, kam jie man reikalingi, kas aš esu kitiems ir kas kiti yra man, atsirado kur kas daugiau. „Nebus nuobodu pradėjus galvoti apie tuos dalykus. Žinoma, ne visi nori, bet kas linkęs nors kiek galvoti, turi apie ką“, – dėsto E. Laurinaitis.

Psichoterapeutas pasakoja, kad šiuo metu didelį nerimą išgyvena verslo pasaulio atstovai, problemų ima kelti ir asmeniniai porų ir šeimų santykiai.
„Iš tiesų verslo dabartis ir ateitis daugeliui yra labai neaiški, nyksta dažnai dešimtmečiais statytas pagrindas po kojomis, ant kurio stovėdavo ne tik žmogus, bet ir jo šeima, interesai, saviraiška, įsivaizdavimas apie tai, koks jis yra, kam jis yra pasaulyje. Kai staiga viskas pradeda po truputėlį byrėti, nerimas yra tikrai didelis.

Yra ir kitų nerimo šaltinių. Pavyzdžiui, esant visą laiką greta – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, – kažkokie dalykai santykiuose pasidaro neišvengiami, todėl kartais atsiranda netikėtų dalykų, kuriuos reikia spręsti. Kai vaikščiodavome į darbą, vaikai – į mokyklėles ar darželius, susitikdavome tik vakare.

Per tą trumpą laiką spėdavome nudirbti kažkokius namų darbus, tačiau pasikalbėti nebūdavo laiko, o dabar jo yra.

Kaip ir ką mes galime daryti kartu, yra iš tikrųjų didelis egzistencinis klausimas: kas mes vienas kitam, ką mes vienas kitam duodam, ką vienas iš kito atimam ir kaip su šituo mes abudu gyvenam. O jei ne tik abudu, bet dar ir vaikai, tada prasideda įdomus dalykai“, – apie per laisvą karantino laiką kylančius klausimus kalba E. Laurinaitis.

Pasak jo, karantinas kai kuriems tapo proga pagerinti santykius, o kai kuriems – atitolti vienas nuo kito. „BBC pradėjo kurti filmukus, kaip karantino sąlygomis gyvena šeimos įvairiose pasaulio šalyse.

Nepaprastai įdomu pažiūrėti, kokie dalykai išryškėja, kai buvę tikrai geri santykiai tampa dar geresniais, o buvę neaiškūs tarsi turi galimybę nueiti dviem keliais: arba pradėti vienas kitą geriau suprasti, arba, atvirkščiai, pradėti tolti vienas nuo kito. Ir ne be reikalo statistika rodo, kad Kinijoje po koronaviruso izoliacijos padidėjo skyrybų skaičius“, – dėsto E. Laurinaitis.

Vis dėlto šiuo metu patiriantiems nuobodulį psichoterapeutas pataria pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis. „Visų pirma nuoboduliu reikia pasinaudoti. Priimti jį ne kaip priešą, o kaip galimybę. Ką tuo nuobodulio metu aš asmeniškai veikiu, priklauso nuo mano paties kūrybiškumo, nuo mano paties noro pasikalbėti su savimi pažiūrėjus į veidrodį.

Kad ir šitas technologijų naudojimasis dabartiniame bendravime yra iš tikrųjų nepaprastai įdomus dalykas. Paparastai televizijos studijoje sėdėdamas svečias savęs ekrane nestebi, o čia, nori nenori, save visą laiką matai ir visada gauni atgalinį ryšį. Juo taip pat galima pasinaudoti. Reikia naudotis tomis galimybėmis, kai iš mūsų kitos galimybės yra atimtos“, – kalba E. Laurinaitis.

Parengta pagal LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt