Atgarsiai

Praėjusią savaitę interneto erdvėje pasipiktinimo bangą sukėlė Marijono Mikutavičiaus aštrios pastabos apie kylančias maisto kainas. Sudrumstęs politikų ramybę garsus dainininkas savo nuostaba, naujais pastebėjimais pasidalijo ir su ,,Verslo ir politikos“ skaitytojais (,,Marijono Mikutavičiaus pamokos valdžiai“,  2016 05 02).

Kokie gi atgarsiai toje pačioje interneto erdvėje liudija, kad Marijonui Mikutavičiui pavyko politikus įstumti į kampą, vienaip ar kitaip pripažinti ,,pražiūrėjus“ skaudulį, kuris grėsmingai kėsinasi į būsimų rinkėjų pasitikėjimą, toliau tirpstantį artėjant rinkimams į Seimą? Vis dėlto sunku dabar pasakyti, kiek veiksmingi gali būti skuboti  kainų ,,gelbėjimo“  žingsniai, o ypač – įvairūs pasiteisinimai, kad  kitaip ir būti negalėjo, kad kainos privalėjo kilti…

         Premjero iniciatyva – aiškintis pasitarime

Premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyva pirmadienio popietę surengtas pasitarimas, į kurį sukviesti Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos, Ūkio ministerijos vadovai.

Šiame pasitarime Ministras Pirmininkas reziumavo, kad kylančioms kainoms įtakos galėjo turėti ir kai kurių prekybininkų antkainių politika.

„Matome, kad kai kurių maisto produktų kainos ūgtelėjo, kai kurių sumažėjo, tačiau turime vadovautis ne emocijomis, bet aiškiais argumentais, kodėl jos kilo, arba kodėl mažėjo. Šiandien mane domino, ar Statistikos departamento prekių krepšelis, kuris stebimas kas mėnesį, tikrai sudarytas objektyviai. Kaip kainų stabilumą užtikrina Lietuvos bankas ir ar Konkurencijos taryba neįžvelgė kokių nors susitarimų tarp prekybininkų, kas galėjo išauginti kai kurių prekių kainas“, – pasitarime kalbėjo Ministras Pirmininkas (LR Vyriausybės pranešimas spaudai).

Statistikos departamentas tikina, jog atrenkant 100 prekių į krepšelį, kuris stebimas, atsiklausta pačių vartotojų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje, palyginus 2016 m. kovo mėn. kainas su 2015 m. kovo mėn., 13 prekių grupių kaina pakilo, 17 sumažėjo, o 3 išliko nepakitusios.

Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, minėtame pasitarime akcentuota, kad daugiausia kainų pokyčiai vyko daržovių ir vaisių grupėje, tačiau kainos augo visoje Europos Sąjungoje.

2016 m. kovo mėn. Lietuvoje daržovės, palyginus su 2015m. kovo mėn., pabrango 9,5 proc. Šiek tiek mažėjo pieno ir mėsos kainos.

,,Verslo ir politikos“ kalbinta Statistikos departamento  Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva informavo, kad maisto ir gėrimų kainų kaita sekama nuolat, o duomenys skelbiami kas mėnesį.

Nadieždos Alejevos ,,Verslui ir politikai“ pateiktais duomenimis, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos 2016 metų kovą, palyginus su 2015 metų kovu, padidėjo 1, 5 procento, o 2016 metų kovą, palyginus su tų pačių metų vasariu, tų pačių prekių kainos šoktelėjo 0,5 procento.

„Dėl paties euro kaip valiutos kainos neturėjo kilti. Įtakos gali turėti keli faktoriai – tai gali būti ir maža rinka, ir prekybininkų antkainių politika ar net derlius. Man pateiktais duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, didžiųjų prekybos centrų pirkimo-pardavimo skirtumas išaugo apie 50 proc. Kokią dalį prekybininkai pasilieka pelnams, gali atsakyti tik jie patys. Tačiau Konkurencijos taryba turi ne tik akylai stebėti, bet ir, iškilus klausimams, atlikti tam tikrus tyrimus, tai padėtų labiau kontroliuoti kainas“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius (Vyriausybės pranešimas spaudai).

Konkurencijos taryba: ,,Mažiausias kainas užtikrina konkurencija, ne reguliavimas“

Dar minėto pasitarimo išvakarėse, balandžio 28 d., Konkurencijos taryba savo interneto svetainėje skelbė, kad konkurencija, o ne kainų reguliavimas užtikrrina mažiausias kainas.

,,Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta raginimai reguliuoti kainas – esą, tai galėtų jas sumažinti. Konkurencija, o ne kainų reguliavimas užtikrina mažiausias kainas, – rašoma minėtoje svetainėje. – Deja, mažose rinkose kainos dažnai būna didesnės.“

Nurodomos ir priežastys, kodėl mažose rinkose kainos dažnokai būna didesnės:

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – mažiau pirkėjų;

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – mažiau tiekėjų;

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – dažniau kyla pagundų kainas reguliuoti.

„Pradėjus reguliuoti pieno, duonos, degalų ar taksi paslaugų kainas, neišvengiamai atsirastų pagunda sureguliuoti dar daugiau. Lietuva prieš 25 metus pasirinko rinkos ekonomikos kelią. Kainų įstatymas nustojo galioti pernai ,ir tai yra savotiškas riboženklis, skiriantis mus nuo kaimynų, kur vis dar reguliuojamos ne tik kainos, bet ir žmogaus teisės.“ –  situaciją aiškino Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas (kt.gov.lt).

,,Iš Konkurencijos tarybos daug kas tikisi kainų reguliavimo ir statistikos apie prekybos centrų antkainius rinkimo. Konkurencijos taryba nedaro nei vieno, nei kito. Kainų įstatymas baigė galioti 2015 m. gegužę, visuotiniu LR Seimo pritarimu“, – ,,Verslui ir politikai“ pabrėžė Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbonavičiūtė.

Socialdemokratai pasiūlė sumažinti PVM mėsai

Lietuvos socialdemokratų partijos infocentro pranešimu, nuo spalio mėnesio jau galėtų būti taikomas lengvatinis 5 arba 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas atšaldytai ir šviežiai mėsai. Tokį sprendimą gegužės 6 d. priėmė Premjeras, finansų ministras ir socialdemokratų frakcijos atstovai. Šis siūlymas bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui.

Priėmus šį sprendimą šviežia ir atšaldyta mėsa kainuotų keliolika procentų pigiau. Per metus sprendimas pareikalautų apie 80 mln. eurų.

„Tikimės, jog dėl mažesnio PVM negautas pajamas kompensuos didesnis vartojimas. Taip pat sąžiningumo tikimės ir iš verslo atstovų. Sumažėjus PVM tarifui, mėsos kainas turi sumažinti ir perdirbėjai, ir gamintojai“, – įsitikinusi Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.