Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Kaip Lietuvą valdytų Naglis Puteikis?

Kaip Lietuvą valdytų Naglis Puteikis?

Naglis Puteikis.
Naglis Puteikis.

,,Gerai gyvensime ne tada, kai mūsų politikai gerai skaičiuos, o tada, kai jie mylės žmones“, – po rinkimų į LR Prezidento postą sako buvęs kandidatas Naglis PUTEIKIS, kuriam buvo svarbu  sutelkti žmones, pavargusius nuo butaforinės demokratijos. Ir nors prezidentinių aukštumų pasiekti nepavyko, kai kas jo rinkiminį pasirodymą vadina netgi revoliucija ar stebuklu.

,,Verslas ir politika“ savo klausimais Nagliui Puteikiui bandė atskleisti, kokių vilčių gali teikti ateityje žmogus, kuriam nebaisu priešintis korupcijai ir neteisybei, kaip jam pavyksta iškasti tą giliąją problemos šaknį, kurios paieškas žmonės įvertina simpatijomis, nuoširdžiu palankumu.

Rinkimų į Prezidento postą nelaimėjote, bet girdime, kad įvykdėte revoliuciją, sukūrėte savotišką stebuklą. Ką pats pasakytumėte – kodėl? Kaip pavyko patraukti savo pusėn daugybę žmonių, įtikinti juos? Kaip apskritai vertinate šiuos rinkimus?

Eidamas į rinkimus, buvau numatęs sau kelis tikslus. Pirma, norėjau sutelkti žmones, kurie pavargo nuo butaforinės demokratijos. Tos pačios partinės grupės dalijosi valdžią ne vieną kadenciją. Tiesa, anksčiau į grupuočių kovą dėl valdžios kiek įsikišdavo Lietuvos Prezidentas, bent jau bandydamas atrodyti bešališku arbitru.

Dalios Grybauskaitės  pirmosios kadencijos prezidentavimo metu galios persiskirstė taip, kad dingo net ir simbolinės demokratijos apraiškos. Prezidentūra ėmė valdyti valstybinio politinio UAB kontrolinį akcijų paketą, o įtakingiausios partijos su tuo klusniai sutiko. Visos pusės iš to pelnė naudos. Prezidentė – dešiniųjų partijų besąlygišką paramą, iš kairiųjų – pažadą dalyvauti pagal surežisuotų rinkimų scenarijų.

Akivaizdu, jog visuomenė buvo nušalinta nuo bet kokios įtakos valstybės politiniams sprendimams. Ilgai buvo tyčiojamasi iš referendumo organizatorių, vadinant 320 tūkst. žmonių prorusiškų jėgų atstovais, tyčiojamasi ir iš skirtingų valstybinių sektorių darbuotojų  (bibliotekininkų, socialinių darbuotojų, mokytojų, policininkų), teigiant, jog valstybė neturi pinigų padidinti jų varganus atlyginimus.

Tai, kad už mane balsavo 124 333 žmonės, –  nėra stebuklas – tiesiog matome, kaip sparčiai daugėja žmonių, išsiilgusių normalios, nerežisuotos demokratijos Lietuvoje . Būtų balsavę ir daugiau, jei rinkiminė kompanija būtų trukusi bent tris mėnesius. Žmonės nori patys spręsti daugelį valstybės gyvenimo klausimų. Kodėl jiems nesuteikti tokių teisių?

Kokie būtų buvę pirmieji darbai, nuo kurių būtumėte pradėję savo prezidentavimą sėkmės atveju?

Žmonės negali pasitikėti valstybe, kai teisėtvarkai vadovauja visiškai    susikompromitavę pareigūnai. Generalinis prokuroras Darius Valys, jo pavaduotojas Darius Raulušaitis, VSD vadovai Romualdas Vaišnoras ir Gediminas Grina dalyvavo slepiant arba darant nusikaltimus. Pasak buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus, jie grupėje veikė prieš valstybės interesus. Jie jau seniai turėjo pasitraukti kartu su buvusiu vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Šituos pareigūnus būtina kuo greičiau pakeisti, kad jie nekompromituotų valstybės. Tai Prezidento pareiga.

Reikia sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą teisėtvarka ir specialiosiomis tarnybomis. Užuot užtikrinę nacionalinį saugumą ir kovoję su politine korupcija, VSD ir prokuratūra užsiima tokiais dalykais, kaip byla prieš Eglę Kusaitę, kuri po 4 metų persekiojimo buvo visiškai išteisinta.

Ir tuo pat metu prokurorai masiškai nutraukinėjo rezonansines politinės korupcijos bylas – ko vertas vien Nacionalinis stadionas, vietoj kurio Vilniaus centre stūkso griaučiai už milijonus litų… Valstybės kontrolė nustatė, kad daugiau negu 60 milijonų panaudoti neteisėtai ir neracionaliai, o prokuratūra – kad taip ir turi būti…

Per pastaruosius 5 metus Lietuva išsiveržė į pirmąją vietą ES – esame pati korumpuočiausia valstybė, net 26  procentai lietuvių liudija, kad buvo priversti bent kartą per metus duoti kyšį. Pasitikėjimas teismais nesiekia 20 procentų, daugiau nei 80 procentų  Lietuvos gyventojų mano, kad teismai yra korumpuoti.

Kitas svarbus dalykas – realios savivaldos įtvirtinimas Lietuvoje.

Pagalvokite – tos „dvi Lietuvos“, kurias skiria neteisingumo slenkstis, yra politinės valios rezultatas. Šitą sistemą sukūrė valdžios elitas – Seimo dauguma ir Prezidentė, kurie manė ir mano, kad tai yra gerai, kad taip ir turi būti.

Aš sakau aiškiai, kad neturi būti „dviejų Lietuvų“. Todėl pirmiausia reikia pakeisti tokį neteisingumą įtvirtinusį nomenklatūrinį režimą.

Tai galima padaryti grįžus prie Sąjūdžio metais išbandytų metodų – susigrąžinus buvusią Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų tvarką, taip pat tikrąją savivaldą, kurią Lietuva sunaikino 1993–1994 metais. Turime panaikinti sąrašinius rinkimus, per kuriuos į valdžią patenka partinė nomenklatūra, o Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose. Ir žmonės turi turėti teisę juos atšaukti.

Tik tiesiogiai turime rinkti ir savivaldybių tarybas. Reikia grįžti prie renkamų apylinkių, seniūnijų tarybų – esame vienintelė ES valstybė, kuri sunaikino žemutinę savivaldos grandį.

Mes visi kartu turime sugrąžinti į Lietuvos politinę darbotvarkę tuos gyvybiškai svarbius tautos klausimus, kuriuos apeina politinis elitas, – kaip sumažinti socialinę nelygybę, stabdyti emigraciją, įveikti politinę korupciją, sumažinti ūkio monopolizavimą, pertvarkyti teisėtvarką ir užtikrinti teisingumą.

Kodėl Konstitucinis Teismas ir kitos institucijos, kurias kritikuojate, netarnauja valstybei, žmonėms? Ką apie tai byloja faktai?

Kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad daug uždirbantiems teisėjams, politikams ir tarnautojams reikia padidinti per krizę sumažintus atlyginimus, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė parašė: ,,Konstitucinis Teismas įtvirtino neteisingumą.“. Iš Lietuvos elito reikia atimti šį neteisingumo įrankį. Manyčiau, kad Konstitucinio Teismo funkcijas galima perduoti Aukščiausiajam teismui.

Akivaizdu, jog Konstitucinis Teismas ėmė perrašinėti Konstituciją, kurdamas savo „konstitucinę doktriną“. Pagal šią instituciją aukščiausia galia priklauso KT, o ne piliečiams.

Politikas kovotojas – ką reiškia Jums ši misija ir vardan ko verta grumtis už savo tiesos supratimą? Kaip jaučiate, kad žmonės tai įvertina? 

N. Puteikio susitikimas su rinkėjais Tauragėje.
N. Puteikio susitikimas su rinkėjais Tauragėje.

Kovoju ne už savo tiesos supratimą, o už pamatinius dalykus, svarbius visai Lietuvos bendruomenei. Jeigu politinis ,,establišmentas“ nekreipia dėmesio į tai, kad Lietuvoje katastrofiškai mažėja žmonių (per penkerius metus netekome 230000 piliečių dėl neigiamos demografinės situacijos ir emigracijos), – vadinasi,  tautos išlikimas jiems tėra antraeilis, su asmenine gerove nesusijęs dalykas.

Kita vertus, dėl asmeninių bėdų dažnai kreipiasi žmonės iš įvairių Lietuvos miestų. Štai kad ir trijų mažamečių vaikų mama susirgo epilepsija, niekas nenori jos priimti į darbą, skolos už komunalines paslaugas pasiekė 20 tūkst. litų, o visos šeimos pajamos iš pašalpų siekia 800 Lt. Valstybinės institucijos šiuo atveju pasyviai žiūri, kaip atiduodamas šios šeimos butas varžytinėms. Pavyko šią šeimą pakonsultuoti, tikimės, jog jų būstas bus išsaugotas.

O tokių socialinių problemų šaknys akivaizdžios – amorali valstybės ekonominė bei socialinė politika daugelį šeimų pastūmėjo arti bedugnės krašto. Matome, kieno sąskaita vyksta diržų veržimosi politika.

Kokių permainų labiausiai reikia visai Lietuvai ir atskirai – Klaipėdos kraštui? Kokie šiandien pritvinkę didžiausi mūsų žmonių skauduliai ir kaip juos ,,gydyti“?

Leiskime piliečiams patiems spręsti  tiek visos Lietuvos, tiek Klaipėdos krašto problemas. Jie, o ne partinės nomenklatūros atstovai turi spręsti, kaip geriau panaudoti viešuosius finansus, kurias gyvybiškai svarbias sritis valstybė turėtų gaivinti.

Akivaizdu, jog didžiausios  problemos yra emigracija, dirbančių žmonių skurdas, labai sparčiai blogėjanti demografinė situacija. JAV baigia kurti sistemą, kai elektroninėje erdvėje  bus matomas kiekvieno valstybės finansuojamo projekto lėšų paskirstymas bei skaičiuojamas jo efektyvumas. Tai privalome diegti ir Lietuvoje pačiu artimiausiu metu.

Atskaitomybė už viešuosius finansus akivaizdžiai imtų gydyti korupcinius pūlinius, ES projektai neliktų pinigų plovyklomis.

Kokiems naujiems sumanymams pastūmėjo praėję rinkimai? Kokią matote Lietuvą po 2016 metų Seimo rinkimų – gal ateina Jūsų laikas?

Lietuvoje daug stiprių bendruomenių, kurios galėtų deleguoti savo geriausius atstovus į savivaldos tarybas bei Seimą. Iki šiol partinė nomenklatūra buvo prikūrusi daugybę kliūčių rinkimuose dalyvauti bendruomenių pasitikėjimą pelniusiems žmonėms. Savivaldos rinkimuose galima buvo dalyvauti tik pagal  partinius sąrašus.

Dabar jau bus leista savo kandidatus kelti rinkėjų komitetams, tačiau vėl kuriamos dirbtinės kliūtys. Komitetai neturi teisės turėti savo pavadinimų. Jie privalės mokėti gerokai didesnius užstatus už savo kandidatus. Aš kartu su pilietiškai nusiteikusiais Seimo nariais bandysiu pralaužti šias dirbtines užtvaras. Žinoma, mums reikės ir labai stiprios  bendruomenių pagalbos – partijų elitai bei Prezidentūra prisimena demokratiją tik tada, kai patiria rinkėjų spyrį.

Kodėl pasitraukėte iš TS-Lietuvos krikščionių demokratų partijos? Kokia politinė kryptis Jums dabar artimiausia?

Negalėjau pritarti TS-LKD Tarybos sprendimui šiuose Prezidento rinkimuose remti Dalią Grybauskaitę, nes ji negina nei demokratinių, nei krikščioniškųjų, nei konservatyviųjų vertybių. Ji taip pat atsakinga už neteisingumo didėjimą Lietuvoje, pavyzdžiui, aktyviai dalyvavo atleidžiant buvusius FNTT vadovus, sąžiningus pareigūnus V. Gailių ir V. Giržadą. Kai jie laimėjo teismus, toliau juos paniekino, nes jų neatsiprašė, nereikalavo atsakomybės iš specialiųjų tarnybininkų, kurie apšmeižė V. Gailių ir V. Giržadą, tokiu būdu demotyvavo visus sąžiningai dirbančius pareigūnus ne tik teisėsaugos srityje, bet ir visoje valstybės tarnyboje.

Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat nevetavo LR Konstitucinio teismo nurodymu LR Seimo priimto turtinę nelygybę didinančio algų „atstatymo“ nomenklatūrai įstatymo.

Daug metų būdamas partijoje, stebėjau, kaip ji nesulaikomai pūna iš vidaus. Neturiu iliuzijų – tie patys procesai vyksta ir kitose partijose. Taip bus tol, kol partijos veiks kaip uždaros mafijinės grupuotės, kuriose draudžiama ir net persekiojama už bandymą pasakyti tiesą apie apsivogusį, visuomenei kenkiantį bendrapartietį. Kol būtent tokie yra partijos vadovybės globojami, tol partinė sistema tik tolins visuomenę nuo politinio gyvenimo, nes sąžiningas žmogus nenorės teptis rankų tokia politika.

Sąrašiniais būdais rinkimuose dalyvaujančiose partijose vyraujanti prisitaikymo, pataikavimo atmosfera augina ne išmintingus piliečių atstovus, o tik partinei grupei draugų naudingus „vadybininkus“, kopiančius karjeros kopėtėlėmis iki pat viršaus – iki Lietuvos „vadovų“. Kol taip bus, tol Lietuvos žmonės tik keiks valdžią. Gerai gyvensime ne tada, kai mūsų politikai gerai skaičiuos, o tada, kai jie mylės žmones.

Šiuo metu bendradarbiauju su „Lietuvos sąrašo“ partija. Kartu bandome kurti bendruomenių tinklą visoje Lietuvoje, raginame aktyviai veikti ir nepartinius junginius, siekiančius bendrų tikslų.

Ką veiktumėte, jei nebūtumėte politikas? Ar nepasiilgstate istoriko, archeologo darbo? Kodėl ,,viršų paėmė“ politiko duona?

N. Puteikis su žmona Nika LNK laidoje.
N. Puteikis su žmona Nika LNK laidoje.

Gana ilgą laiką dirbau kultūros bei archeologijos paminklų apsaugos srityje. Ilgainiui supratau, jog rūpinimasis žmonėmis bei jų problemomis yra ne mažiau svarbus nei kultūros paveldo priežiūra, tad pamažu įsitraukiau į profesionalaus politiko darbą ir visiškai to nesigailiu.

Afganistano karas – kaip jis pakeitė Jus patį?

Afganistane aš buvau ne savo valia, tačiau teko pasisemti ir nemažai karinės patirties. Šis karas buvo gana smarkus sukrėtimas tiek man pačiam, tiek kiekvienam dalyvavusiam kariui. Kita vertus, pabuvus mirtinai pavojingose situacijose, nebelieka valdžios baimės, nebaisu priešintis korupcijai ir neteisingumui.

Gana dažnai prisimenu Afganistano karą stebėdamas šių dienų karo įvykius Ukrainoje. Tarybų Sąjunga buvo gerokai ekonomiškai galingesnė ir geriau ginkluota nei Afganistano savanoriai. Tačiau ginantys tėvynę privertė pasitraukti galingą priešininką. Lygiai taip pat bus ir Ukrainoje.

Kokios Jūsų nuotaikos šiandien, žvangant ginklams iš Rusijos pusės?

Keista matyti didžiulį valstybės pareigūnų, atsakingų už mūsų šalies gynybą, atsipalaidavimą. Net, jei palyginsime su Estija, – mūsų ginkluotosios pajėgos yra silpnesnės. Beveik neturime rezervistų kariuomenės, nevyksta mokymai, neaišku, pagal kokius kriterijus perkama ginkluotė.

Neseniai vienoje TV laidoje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas išdidžiai pareiškė, jog kiekvienas metais Lietuvos kariuomenėje padaugės po 100 kariūnų ir po 100 rezervistų. Žinant, kad Rusija iki 2016 metų ketina 60 procentų padidinti savo ginkluotę, – tokie Lietuvos gynybos planai yra apgailėtini.

Tai, kad iššvaistyta 1,6 mlrd. litų papildomoms palūkanoms, skolinantis 2009 metais tris kartus brangiau nei Latvija, – atsiliepė ir krašto gynybai. Dabar verkšlenama, jog reikės 5–6 metų, kol pasieksime NATO karinių biudžetų minimalius standartus.

 

One thought on “Kaip Lietuvą valdytų Naglis Puteikis?

  1. Dažnai atsiverčiu Steigiamojo Seimo stenogramas, dargi prisimenu gyvą St. Seimo narį Viktorą Beržinską – kaimyną, tėvo bičiulį, Jurgį Žitinevičių – ūkininką nuo 2 ha žemės Zapyškyje, knygnešio žentą, 1905 m. Didžiojo Seimo narį, 1917 m. Seimo ir pagaliau St. Seimo narį, daugelį kitų, kaip Kiprą Bielinį, kuris aukštuosius mokslus ėjo kalėjimuos, katorgoje, bajoraitį Petrą Rusecką nuo Rokiškio. Tas paleistas iš vokiečių nelaisvės tiesiai atvažiavo į Vilnių ir pristojo dirbti Karo ministerijoje. Jo ugningas atsišaukimas į žmones stoti į savanorius pasiekė tikslą… Tai buvo antros, trečios po VALANČINĖS kartos žmonės. Ko vertas kunigas Mykolas Krupavičius, kuris viename susibuvime papokštavo: „Aš noriu matyti Lietuvą raudoną… raudonų plytų pastatais, raudonų čerpių stogais…“ Šitie mažaraščiai Lietuvą prikėlė iš numirusių. Labai gerbiau V. Landsbergį, jo tėvą, senelį, kurie artimai su mano tėvais, seneliais bendravo Lietuvos naudai… Mano pagarba kaip mėnulio delčia jam sudilo – Lietuvos ateitis – tamsi naktis – nežinomybė… Po Rugpjūčio pučo buvo sąlygos atsikratyti visoje Sąjungoje komunistų. Tą aš tvirtinu, nes gerai žinojau rusų nuotaikas po Sausio įvykių. Ponas Landsbergi, paskaitykite, pastudijuokite anos Lietuvos, po VALANČINĖS Lietuvos. Neprošal jums Šapokos istoriją paskaityti. V. Landsbergi, tie 24 metai labai nuostolingai Lietuvai kainavo.

Komentuoti: Jurgis Bielinis Atšaukti atsakymą

Top