Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Kaip šiemet atrodys lietuvių šventinis stalas

Kaip šiemet atrodys lietuvių šventinis stalas

Odeta Bložienė

Domas JONAUSKAS

Kaip rodo statistika, gruodį pailgėja beveik visos namų ūkių išlaidų eilutės. Nors liūto dalis tenka būstui šildyti, ne mažiau reikšmingos yra sezoninės išlaidos didžiosioms metų šventėms – vaišių stalui, dovanoms ir šventinėms pramogoms. Dėl šios priežasties „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai  Kalėdas ragina prisiminti dar vasarą, o šventėms trypčiojant tarpduryje, nusprendė pasidomėti, kaip pavyko joms pasiruošti.

 „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu ketvirtą kartą atliktas tyrimas atskleidė optimistines nuotaikas – didžioji dauguma šalies gyventojų Šv. Kūčioms ir Kalėdoms išleis ne mažiau nei pernai. Tačiau pasak instituto vadovės Lietuvoje Odetos BLOŽIENĖS, optimizmas yra gana sąlyginis, kadangi tai ne kruopštaus planavimo ir kaupimo rezultatas, o finansinės situacijos stabilizacijos išdava.

Vertina optimistiškiau, bet iš anksto netaupo

Tyrimo duomenimis, net 71 proc. apklaustų namų ūkių nurodė, kad šventiniams pirkiniams išleis tiek pat arba daugiau nei praėjusiais metais. „Tendenciją, kad šventinių išlaidų nebemažinama, o kai kuriais atvejais net šiek tiek didinama, galima laikyti tam tikru namų ūkių finansinio stabilumo ženklu. Manau, jog šių metų gyventojų šventinio biudžeto planai atspindi jų gebėjimą realiai vertinti savo finansines galimybes“, –  komentavo   „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Kad gyventojai savo finansines galimybes vertina optimistiškiau, liudija ir tai, jog palyginus su praėjusiais metais, per pusę sumažėjo tų gyventojų, kurie šventiniams pirkiniams neišleidžia nė lito. Praėjusių metų tyrimo duomenimis, šventinių išlaidų buvo priversti atsisakyti 12 proc. namų ūkių, o šiemet jų skaičius sumažėjo iki 5 proc. Galima daryti prielaidą, kad kalėdinė nuotaika šiemet pasklis gerokai plačiau bei pasieks daugiau vargingiausiai gyvenančių ir mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių.

Kiek pinigų statistinis Lietuvos gyventojas pasiryžęs išleisti šventiniam stalui? Šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas atskleidė, kad dažnuose namuose Šv. Kūčių ir Kalėdų patiekalai bus gaminami už vidutinę 150 Lt sumą. Net trečdalis apklaustųjų nurodė, jog šventinėms vaišėms skirs nuo 100 iki 200 Lt, o kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams atseikės dar iki 100 Lt.

„Nors ir pirmo žvilgsnio šios sumos atrodo nedidelės, jos yra adekvačios gyventojų finansinei situacijai“, – teigė O. Bložienė. Tačiau, jos pastebėjimu, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą didžiausioms metų šventėms. Tyrimas parodė, kad beveik pusė gyventojų šventinės išlaidoms iš anksto netaupo, o trečdalis reikalingas lėšas pradeda kaupti likus tik mėnesiui iki švenčių, ir tik beveik 3 proc. šalies gyventojų susirūpina šventinėmis išlaidomis, iki švenčių likus daugiau nei 4 mėnesiams.

Išlaidos Kūčių ir Kalėdų vaišėms bei dovanoms (proc.)

Išlaidos Kūčių ir Kalėdų vaišėms bei dovanoms
Išlaidos Kūčių ir Kalėdų vaišėms bei dovanoms

Šventės turtingesnės miestiečiams

Nepaisant bendrų optimistinių nuotaikų, kaimo vietovėse ir rajonų centruose gyvenančiųjų šventės bus kuklesnės nei miestiečių ir didesnes pajamas gaunančių namų ūkių. Kas penktas namų ūkis, kurio pajamos vienam nariui viršija 1 500 Lt, planuoja vaišėms išleisti daugiau nei 400 Lt, o beveik 12 proc. tokių namų ūkių dovanoms atseikės 500 Lt ir daugiau. Tuo tarpu rajonų centruose ir kaimuose optimistiškai šventinio biudžeto atžvilgiu nusiteikusių namų ūkių skaičius mažesnis net iki dviejų kartų – atitinkamai 8,6 ir 11,5 proc.

Paradoksalu, tačiau solidžiausią pinigų sumą šventiniam stalui pasiryžę skirti kaimo gyventojai – daugiau nei trečdalis kaimo namų ūkių vaišėms ruošiasi išleisti vidutiniškai daugiau nei 200 Lt. „Kaimo vietovėse, kuriose svarbų vaidmenį vaidina ir natūrinis ūkis, ir mažesni atlyginimai, pasiskirstymas pagal išlaidas vaišėms nusidriekia į didesniąją pusę, palyginus su didmiesčiais.

Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, jog kaimo vietovėse gyvenantieji per šventes sulaukia daugiau svečių iš miesto, dengia stalus atvykstantiems giminaičiams”,  –    sakė  „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė. Tai matyti ir iš tyrimo duomenų: Šv. Kalėdas ir Kūčias švenčiančių ne namuose miestiečių yra dvigubai daugiau nei kaimo gyventojų.

Dovanos šiemet bus kukliausios rajonų centrų namų ūkiuose – tyrimo duomenimis, beveik pusė jų dovanoms planuoja išleisti mažiau nei 100 Lt. Tuo tarpu kaimuose simbolinėmis dovanėlėmis ketina apsiriboti 34 proc., o miestuose – 29 proc. namų ūkių.

Didėjanti atskirtis tarp miesto ir kaimo bei rajonų centrų gyventojų finansinių vertinimų bei lūkesčių pastebima jau ne pirmo tyrimo metu. Didžiuosiuose miestuose ir didesnes pajamas gaunančių namų ūkių finansinės situacijos gerėjimą demonstravo ir rugsėjo–spalio  mėnesiais Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas namų ūkių situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas. Jis atskleidė, jog penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose blogiau nei vidutiniškai savo gyvenimo lygį vertinančiųjų sumažėjo 12 procentinių punktų.

Geresnius gyvenimo lygio vertinimus didžiuosiuose miestuose lėmė sumažėjęs nedarbas bei šiek tiek išaugusios vidutinės pajamos. Palyginus su praėjusių metų minėto tyrimo rezultatais, penkiuose didžiuosiuose miestuose namų ūkių, kuriuose nėra dirbančiųjų, sumažėjo nuo 23 iki 11 proc., tuo tarpu didesnes nei 2 500 Lt mėnesines pajamos gaunančių namų ūkių skaičius išaugo 8 proc.

Šventiniams pirkiniams numatomos išlaidos (proc.)

Šventiniams pirkiniams numatomos išlaidos
Šventiniams pirkiniams numatomos išlaidos

Kišenių gyliai skiriasi, įpročiai – ne

Žvelgiant į kitų Europos šalių gyventojų šventinius biudžetus, Lietuvos gyventojų finansinės galimybės atrodo itin kukliai. Nors ir šiek tiek padidėjęs, mūsiškių šventinis biudžetas yra mažiausiai dešimt kartų menkesnis nei vidutinis europietiškas. O pastarasis šiemet dar ir sumažėjo – konsultacijų  bendrovės „Deloitte“ duomenimis, šventinėms išlaidoms europiečiai šiemet skirs 0,8 proc. lėšų mažiau.

Remiantis minėtos bendrovės tyrimais, Europos šalių gyventojai vaišėms planuoja išleisti vidutiniškai 571 Lt, o dovanoms skirta suma sieks 1 226 Lt. Dar didesnis Lietuvos gyventojų atotrūkis fiksuojamas, lyginant su airiais – didžiausiais Europos išlaidūnais šventiniu laikotarpiu. Šiemet didžiosioms metų šventėms penkialapio dobilo šalies gyventojai ketina išleisti vidutiniškai per 3 255 Lt.

Nors lietuvių ir europiečių kišenių gyliai labai skiriasi, esama ir panašumų. Dauguma Europos šalių gyventojų savo šventinių išlaidų nelinkę planuoti ir joms nesiruošia iš anksto. Bendrovės „Deloitte“ duomenimis, tik kas penktas Europos gyventojas dovanas būna nupirkęs jau lapkritį, o likusieji į dovanų pirkimo malonumus pasineria gruodžio pirmąją dekadą ar likus savaitei iki švenčių.

„Tai, jog gyventojai iš anksto nesiruošia šventinėms išlaidoms, vertintina kaip pavojinga tendencija, kadangi dovanas perkant paskutinę minutę ar spontaniškai planuojant vaišių stalą, kyla grėsmė, kad numatyta suma išaugs. Žinoma, turtingesnių valstybių gyventojams papildomi keli šimtai litų nėra tokia didelė našta kaip lietuviams, tačiau mūsų šalies gyventojai, ieškodami lėšų iš gruodžio mėnesio atlyginimo, gali susidurti su sunkumais“,      –  komentavo  „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

„Deloitte“ tyrimai rodo, kad išlaidauti brangioms dovanoms europiečiai nesiruošia. Labiausiai pageidaujamų dovanų sąraše gyventojai pirmose eilutėse įrašė praktiškus dalykus: knygas, grynuosius pinigus bei dovanų kuponus. Tuo tarpu patys dovanotojai savo artimuosius labiausiai linkę pamaloninti kosmetikos gaminiais ir kvepalais, taip pat saldumynais bei grožiui skirtomis prekėmis.

„Tai, jog šiemet dovanų maiše bus daugiausia praktiškų ir valgomų dalykų, liudija, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje gyventojai neskuba pasiduoti kalėdinei išlaidavimo karštinei. Recesijos metai išmokė elgtis racionaliau ir atsargiau“,  –  apibendrino O. Bložienė.

Parašykite komentarą

Top