Arminas LYDEKA

Etiketo ekspertas

Vyras, apsirengęs kostiumą, būtinai užsiriša kaklaraištį. Kaklaraištis ir kostiumas yra neatskiriamos aprangos dalys, jeigu tai nėra sportinio ar klubinio stiliaus švarkai. Be abejo, kaklaraištis yra pagrindinis vyro drabužis.

Užrištas kaklaraištis turi būti tokio ilgio, kad siektų apatinę sagties dalį (na, maždaug du centimetrai, nes tai priklauso nuo savijautos, nuovargio ir laikysenos). Neleistina, kad iš po kaklaraiščio išsikištų siaurasis surišimo galas (t. y. išlindęs galiukas yra ilgesnis už patį kaklaraištį). Geriausia šios problemos išvengti – įkišti išlindusį kaklaraiščio galą į marškinių tarpelį, esantį tarp sagų. Tuomet būtina atkreipti dėmesį, ar tai nesąlygoja marškinių susiglamžymo.

Kaklaraištis gali būti šviesesnis už kostiumą ir tamsesnis už marškinius, tačiau tai patarimas, o ne protokolinė norma. Žinoma, egzistuoja patys įvairiausi spalviniai deriniai. Pasirinkta kaklaraiščio spalva leidžia suformuoti tam tikrą nuomonę apie asmenį. Būtent kaklaraiščio spalva ir raštu vyras išreiškia savo pažiūras, nuomonę, prisitaikymą prie metų laikų, paros laiko ir t. t.

Kaklaraiščiai taip pat, priklausomai nuo viešpataujančios mados, būna platesni ar siauresni, vienspalviai, dryžuoti, taškuoti. Yra sudėtinga parinkti tinkamą kaklaraištį, kadangi jis turi derėti prie kostiumo ir marškinių. Be to, galima derinti kontrastines spalvas su neutraliais atspalviais, taip pat kokybiškai tas pačias spalvas, besiskiriančias tik prisotinimo laipsniu.

Norint išvengti klaidų, reikia laikytis tokių principų: vienas iš trijų elementų – kostiumas, marškiniai ar kaklaraištis – gali būti margas. Dėvėdamas margus marškinius ir margą kaklaraištį, vyras atrodo idiotiškai, o visai juokdariškai atrodys, jei dėvės margą kostiumą, margus marškinius ir margą kaklaraištį.

Kaklaraiščiai yra įvairūs – ryškūs, gyvų spalvų, didelių piešinių ir t. t. Tinkamo kaklaraiščio parinkimas nėra lengvas, ypač vyresnio amžiaus vyrams. Perkant kaklaraiščius, reikia prisiminti tokį patarimą – piešinio dydis turi būti atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo garbingesnis amžius, tuo mažesni, švelnesni piešiniai.

Kai kaklaraištis užrištas, apykaklės kampučiai neturi atsikišti. Gulsčia apykaklė iš pradžių buvo siūloma pilnajam Vindzoro mazgui, bet ji neblogai atrodo ir su grakštesniu pusiniu Vindzoro mazgu.

Ar reikia panaudojus kaklaraištį jį atrišinėti? Jeigu kaklaraištis pagamintas iš nebrangios medžiagos, tuomet mazgo galima neatrišinėti, o kaklaraištį nusiimti per galvą, jį atleidus. Vis tiek toks kaklaraištis ilgai netarnaus, ilgai neatrodys naujas ir prabangus. Kai kaklaraištis pagamintas iš daug kokybiškesnės medžiagos, tuomet jį geriau atrišinėti, kad nesusispaustų į ,,niekutį“ mazgas  ir ,,nenublizgintumėm“ barzda jo paviršiaus.

Prieš perkant kaklaraištį reikia patikrinti – paimti kaklaraiščio siaurąjį galą ir nuleisti. Jeigu žemyn jis nekrinta tiesiai, o banguojasi, vadinasi, sukirpimas blogas. Geriau tokio kaklaraiščio nepirkti. Šilkas turi būti kerpamas įstrižai, kad kaklaraištis nepersisuktų ir kabėtų tiesiai. Būtent todėl ypač vertinami ir geri rankomis siūti kaklaraiščiai.

Kaip minėjau, kaklaraiščiai atspindi vyro individualybę. Jeigu vyro kaklą juosia kažkas, išrinktas kažkieno, tai jau ne jo individualybė, o kažkieno kito, ir nieko jau jis neatspindi… Vyras kaklaraištį turi pasirinkti pirkdamas tą kaklaraištį, kuris jam patinka labiau už visus kitus.

Kontinentinės Europos šiuolaikinės kartos vyrai dažnai pasirenka juostuotus kostiumus. Šis kostiumas atrodo elegantiškas visur, nors tradicinės baltos juostelės yra jau senstelėjusios. Dabar vyrauja įvairių atspalvių juostelių deriniai. Pasirenkant juostuotą kostiumą svarbu, kad juostelės būtų įžiūrimos tik iš arti. Tuomet naudinga turėti ir 2–3 juostelių spalvos kaklaraiščius. Gerai dera kaklaraištis kitokio konkretaus piešinio arba abstraktaus motyvo, sudarančio kontrastą su kostiumo juostelėmis. Marškiniai būtinai turi būti vienspalviai.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. rugsėjis, Nr. 9 (58)