Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Karantino priemonės sulėtina COVID-19 infekcijos plitimą, bet jos nėra pakankamos

Karantino priemonės sulėtina COVID-19 infekcijos plitimą, bet jos nėra pakankamos

www.siandien.info,lrp.lt

Lietuvos Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos nariai konstatavo, kad, nors Lietuvoje šiuo metu taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 infekcijos plitimą, jos nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.

Pozityvių COVID-19 testų skaičius šalyje siekia 16 proc. ir gerokai viršija tarptautinėse rekomendacijose įvardijamą saugią ribą. Efektyvus viruso reprodukcijos dydis (Rt) šalyje įvedus apribojimus nustojo sparčiai augti, tačiau vis dar yra didesnis už 1 (siekia 1,03), taigi epidemija toliau plinta, keldama grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, taip pat sveikatos apsaugos sistemos veiklai, užuot pradėjusi trauktis. Sudėtingą situaciją rodo ir visą pastarąją savaitę augęs dėl COVID-19 infekcijos ligoninėse gydomų asmenų skaičius.

Išanalizavę Lietuvos COVID-19 epideminę informaciją ir mokslinių tyrimų apie efektyviausias poveikio priemones epidemijos suvaldymui rezultatus, mokslininkai siūlo peržiūrėti karantino sąlygas ir epidemiologinės kontrolės priemones tose srityse, kur įvyksta didžiausia dalis viruso perdavimo atvejų.

Pasak ekspertų, prasminga būtų griežtinti ribojimus, taikomus nedideliems žmonių susibūrimams (ypač artimųjų rate), darbovietėms, ugdymo įstaigoms, taip pat sustiprinti infekcijos kontrolės priemones sveikatos priežiūros ir globos institucijose.

Kita vertus, ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje neužtikrinamas operatyvus ir detalus visų nustatytų COVID-19 atvejų ištyrimas, nėra galimybių atlikti kokybišką analizę, susidaryti aiškų epidemijos priežasčių vaizdą.

Tai ypač apsunkina atsakingų institucijų galimybes pasirinkti ir naudoti pačias efektyviausias epidemijos valdymo priemones. Todėl vienas svarbiausių uždavinių yra tobulinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) COVID-19 židinių ir pirminio šaltinio tipų identifikavimą.

Gerokai išaugus COVID-19 atvejų skaičiui, būtina pilnai skaitmenizuoti ir optimizuoti epidemiologinių tyrimų procesus, automatizuoti epidemiologinių duomenų surinkimą, reikšmingai sustiprinti duomenų analizės pajėgumus.

Susitikime taip pat aptartos šiuo metu trijų gamintojų („Sanofi/GSK“, „AstraZeneca“ ir „Pfizer/BNT“) platinimui ruošiamos COVID-19 vakcinos, jų ypatybės ir pagrindiniai skirtumai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pristatė Lietuvos vakcinų įsigijimo ir vakcinavimo pradžios planą.

Į susitikimą Prezidentūroje vakar atvyko statistikos ekspertė, Vilniaus universiteto prof. Audronė Jakaitienė ir duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Nuotoliniu būdu diskusijoje dalyvavo kiti Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos nariai, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir narės Rimantė Šalaševičiūtė, Jurgita Sejonienė bei Orinta Leiputė, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.Prezidento komunikacijos grupė

Informacija atnaujinta 2020.12.01 09:54DalintisTweetAtgal© 2020 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, biudžetinė įstaiga.
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
tel. 8 706 64 154, faks. 8 706 64 145, el. paštas: kanceliarija@prezidentas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 188609016Sprendimas: UAB „Fresh Media”Prezidentės Dalios Grybauskaitės tinklapisPrašome pranešti apie netikslumus

Parašykite komentarą

Top