Jūs esate
Pagrindinis > Turistui > Kauniečių pamėgtas poilsiavietes puoselėja miškininkai

Kauniečių pamėgtas poilsiavietes puoselėja miškininkai

www.verslaspolitika.lt

Kauno urėdijos miškininkų rūpestingų rankų globojamas Ringovės piliakalnis, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu, esantis maždaug 5 km nuo Vilkijos.

Miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka įvairias funkcijas. Kauno miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 59 rekreacijos objektai – poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai, kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti.

Kauno miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3612 ha miškų arba 14 proc. viso miškų ploto, iš jų 2486 ha valstybinės reikšmės miškuose.

Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai.

Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais. Kauniečiai ir jų svečiai dažnai lankosi poilsiavietėse, įkurtose Karmėlavos bei Raudondvario girininkijose.

Ramiose samanų kilimo apklotose miško aikštelėse, kurias supa svyruokliai beržai, skarotašakės eglės ir storakamieniai ąžuolai, stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams.

Pavėsinėje „Grybai” (Raudondvario girininkija) ilsisi ne tik grybautojai: į grybus panašią poilsiavietę, esančią nusileidus į daubą vedančiais laipteliais, itin pamėgo vietiniai gyventojai ir kiti poilsiautojai.

Kauno urėdijos miškininkų rūpestingų rankų globojamas Ringovės piliakalnis, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu (Vilkijos girininkija), esantis maždaug 5 km nuo Vilkijos.

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Gamtos mylėtojus kviečia  Jaučiakių piliakalnis, Alkakalnis (Svirnakalnis), Antakių senkapiai, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Brolių kapai (Kulautuvos girininkija). Savo vandens vėsa atgaivins Palazdenio šaltinis (Vilkijos girininkija), nustebins Kernuvės mitologinis akmuo ir Karūnuotoji eglė.

Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, siekiant sureguliuoti miško lankytojų srautus, nukreipiant poilsiautojus į saugius priešgaisriniu požiūriu miško sklypus.

Pažintinių ir mokomųjų objektų kūrimas leidžia visuomenei pažinti gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes. Taip auklėjama visuomenė, ugdomas jos kultūrinis elgesys gamtoje. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui nepadaroma žala arba ji yra minimali, mažinamas miško gaisrų kilimo pavojus.

Privačios žemės sklypų pirkimas naujiems miškams įveisti

Beje, Kauno miškų urėdijoje pradedamos žemės pirkimo procedūros dėl žemės sklypų, kuriuose planuojama įveisti mišką. Dokumentus reikia pateikti iki 2017 m. balandžio mėn. 6 d. 10 val. 00 min. Kauno miškų urėdijai (Romainių g. 2, Kaunas).

Perkami privačios žemės sklypai naujiems miškams įveisti Kauno rajono savivaldybės Babtų, Domeikavos, Bubių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Liučiūnų, Padauguvos, Panevėžiuko, Pagynės, Vandžiogalos, Raudondvario, Saulėtekių, Užliedžių kadastrinėse vietovėse.

Reikalaujami parduodamo turto duomenys (svarbesnieji):

• ne mažesni kaip 0,5 ha ploto žemės sklypai, besiribojantys su valstybinės reikšmės miškais, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Kauno miškų urėdija, arba to paties ploto sklypai, esantys ne toliau, kaip 1 km atstumu nuo tokių miškų, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias;
• atskiri, ne mažesni kaip 3 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų ne daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias;
• atskiri, ne mažesni kaip 5 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias;
• žemės sklypas neturi būti priskirtas teritorijoms, kuriose veisti mišką draudžiama;.
• žemės sklypai, kurie patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką;
• žemės sklypai turi būti be melioracijos sistemų.

Kandidatai turi pateikti nuosavybę patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadastrinių matavimų bylos kopiją su tiksliais kadastrinių matavimų duomenimis, nurodo nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus veiklos apribojimus ir kitus kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos prioritetus, tvarkymo režimą, nustatytus servitutus, kitus daiktinių teisių suvaržymus ir trečiųjų asmenų teises į siūlomą pirkti žemės sklypą, taip pat turto vertinimo ataskaitą.

Parašykite komentarą

Top