Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Knygos ženkluose įamžinta istorinė atmintis

Knygos ženkluose įamžinta istorinė atmintis

Sostinės Gariūnų verslo parko vadovas Eugenijus Bulavas (kairėje) ir tarptautinio ekslibrisų konkurso idėjos autorius ir meno vadovas – grafikas Alfonsas Čepauskas.
Sostinės Gariūnų verslo parko vadovas Eugenijus Bulavas (kairėje) ir tarptautinio ekslibrisų konkurso idėjos autorius ir meno vadovas – grafikas Alfonsas Čepauskas.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas M. K. Oginskio kaip iškilaus valstybės, visuomenės veikėjo, diplomato ir kompozitoriaus nuopelnus, 2015 metus paskelbė Mykolo Kleopo Oginskio metais. Į minėtinų datų sąrašą Oginskio jubiliejų įtraukė ir UNESCO. Tarptautinėje ekslibrisų parodoje įprasmintas ne tik LDK politiko ir kompozitoriaus M. K. Oginskio jubiliejus, bet ir asmenybės bei institucijos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu populiarina M. K. Oginskio veiklą ir jo palikimą.

Eglė JAUNIŠKYTĖ

              Gariūnai tapo meno mecenatu

Puikus darbų apšvietimas, didelės erdvės ir parodos katalogas, kurį kiekvienam menininkui išleidžia Gariūnų verslo centras, – štai tas masalas, prieš kurį neatsispiria net ir didžiausia garsenybė.
Puikus darbų apšvietimas, didelės erdvės ir parodos katalogas, kurį kiekvienam menininkui išleidžia Gariūnų verslo centras, – štai tas masalas, prieš kurį neatsispiria net ir didžiausia garsenybė.

Tarptautinė konkursinė ekslibrisų paroda ,,M. K. Oginskis – 250“ pristatyta sostinės Gariūnų verslo centre. Atidarymo programos metu skambėjusi fortepijono muzika, pokalbiai, sveikinimai, turininga teminė ekslibrisų paroda suvienijo lankytojus kultūriškai produktyviai popietei. Daug kam netikėta ir su kitokia paskirtimi siejama erdvė meną įsileidžia jau ne pirmą kartą, o šį sykį rengiant konkursinės ekslibrisų parodos programą, Gariūnų verslo parkas pateisino savo kaip solidaus meno mecenato vardą.

Dar visai neseniai menininkai šnairavo į Gariūnų sumanymą, kritikai žiūrėjo pašaipiai, buvo abejota, ar Gariūnai kada nors taps ta vieta, į kurią trauks žmonės, sumanę įsigyti kūrinį savo kolekcijai. Profesionalaus meno pasaulis turi savo hierarchiją. Solidžiose galerijose parodas rengiantys menininkai nelabai mėgsta eksponuoti savo darbus bibliotekose, ambasadose ar prekybos centruose. Tačiau jų sielose įvyko perversmas. Savo parodas čia jau surengė tokie garsūs tapytojai, kaip Aloyzas Stasiulevičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, Valentinas Ajauskas, Saulius Kruopis, Svajūnas Armonas ir daugybė kitų.

Puikus darbų apšvietimas, didelės erdvės ir parodos katalogas, kurį kiekvienam menininkui išleidžia Gariūnų verslo centras, –  štai tas masalas, prieš kurį neatsispiria net ir didžiausia garsenybė. Beje, surengti parodą Gariūnų verslo centre tapo taip geidžiama, kad norint čia patekti, reikia užsirašyti bene prieš metus.

„Rimtos kultūros sala nykiame sostinės pakraštyje – jau savaime vertybė. Ir visai nesvarbu, ar tai Gariūnai, ar Naujoji Vilnia, ar Nemenčinės prieigos. Žmogus be kultūros sunkiai verčiasi“, – įsitikinęs vienas Gariūnų verslo centro vadovų Eugenijus Bulavas. Panašu, kad jis net ir nesitiki daug uždirbti iš savo kultūrinių sumanymų. Tačiau įsigytas „Steinway“ fotepijonas, kuriuo atlikti savo koncertą yra kiekvieno pianisto svajonė, kaip ir pasakiškos meno eksponavimo sąlygos, traukia vis garsesnius menininkus ir muzikantus.

Kol politikai ir valdininkai net sušilę studijuoja įvairiausių kūrybinių industrijų projektus ir  planuoja, kaip priversti menininkus kurti komerciškai naudingą produkciją, Gariūnų vadovai, kaip ir visi sveiko proto žmonės, neabejoja, jog verta leisti pinigus ne tik duonai, bet ir žaidimams. Net jei tai klasika, kuri tikrai nepatiks masėms ar vadinamajai „liaudžiai“, o palies vos keleto išrinktųjų sielą.

                    Unikali grafikos rūšis

2015 m. vasario–balandžio mėnesiais vyko tarptautinis ekslibrisų konkursas, skirtas M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms. Pagrindinis konkurso mecenatas – Gariūnų verslo parkas, o idėjos autorius ir meno vadovas – Lietuvos grafikas Alfonsas Čepauskas. Konkursui darbus teikė įvairių sričių dailininkai iš viso pasaulio. Gautas 101 dailininko kūrinys iš 28 šalių.

Vertinimo komisija, pirmininkaujant Dailės akademijos profesoriui Albertui Gurskui, įvertino atsiųstus kūrinius ir dedikavo parodai 191 ekslibrisą, sukurtą 88 dailininkų iš 24 šalių. (Kiti neatitiko konkurso kriterijų.) Po parodos Gariūnų verslo centre mecenatų dėka ekslibrisai iškeliaus į kitas Vilniaus parodines erdves, mokymo įstaigas ir bibliotekas.

Pirma premija skirta lenkų dailininkui Pawelui Delektai už ekslibrisą, sukrtą Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriui dr. Vydui Dolinskui.
Pirma premija skirta lenkų dailininkui Pawelui Delektai už ekslibrisą, sukurtą Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriui dr. Vydui Dolinskui.

Pirma premija skirta lenkų dailininkui Pawełui Delektai už ekslibrisą, sukurtą Vydui Dolinskui, antra premija atiteko taip pat lenkų dailininkui Krzysztof ui Marekui Bąkui – už sukurtą ekslibrisą Rietavo savivaldybės Oginskio viešajai bibliotekai, trečioji premija paskirta kroatų dailininkui Plamenkui Čengicui už ekslibrisą, skirtą Onai Šaltytei. Kiti dailininkai iš Belgijos, Baltarusijos, Serbijos, Čekijos, Kanados, Prancūzijos, Turkijos, Argentinos ir Lietuvos apdovanoti diplomais, padėkomis, prizais.

Ekslibrisas – tai unikali grafikos rūšis, turinti tam tikras taisykles, būdingas formas, tačiau neapsiribojanti šablonais, turtinga turinio prasme, talpinanti daug kontekstinės informacijos. Muzika, rašytinis žodis ir dvarų kultūra dominuoja šios parodos ekslibrisų motyvuose, nes aiškiausiai atitinka Oginskio temą. Istoriniai vaizdiniai derinami su stilizuotais muzikiniais simboliais, architektūra ir jos elementai sujungiami su knygos puslapiais ir virsta vizualiai nedaloma visuma. Išraiškingos instrumentų linijos plastiškai ir grakščiai pripildo nedidelį kūrinio formatą, o įterpti dedikacijos vardai ar žodžiai pratęsia skambią kompoziciją. Grafikoje linija – itin svarbus motyvas. Prasidėjusios nuo taško, linijos jungiamos į kontūrus, šie – į siluetus, o tuomet įsitraukia matymas.

Menininko Vladimiro Panaskovo ekslibrisas skirtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai už M. K. Oginskio veiklos ir palikimo populiarinimą.
Menininko Vladimiro Panaskovo ekslibrisas skirtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai už M. K. Oginskio veiklos ir palikimo populiarinimą.

„Dalis parodos kūrinių – minimalistiški: pasirenkamas vienas įvaizdis. Kituose – sudėtinės kompozicijos, kuriose atsiranda keli M. K. Oginskio temą atspindintys fragmentai. M. K. Oginskio 250-osioms metinėms skirta ekslibrisų paroda išsiskleidžia turtinga autorinių grafikos darbų palete. Technikų diapazonas varijuoja nuo smulkių sausos adatos štrichų iki šiuolaikiškų, kompiuteriu nugludintų koliažų. Kiekvienas menininkas randa individualų santykį su parodos tema ir kūriniuose įvaizdina jam aktualius ir inspiruojančius M. K. Oginskio simbolius“, – sakė menotyrininkė Evelina Januškaitė.

              Išlaisvinti vaizduotę ir mėgautis

Šioje parodoje eksponuojami ekslibrisai pristatomi tiek technologine, tiek naratyvine gausa. Nuo tradiciškai suvokiamo,  XV a. atsiradusio knygos ženklo,                              žyminčio knygos savininką, ekslibrisas šiandieniniame meno kontekste nutolsta ir įgauna savarankišką meno kūrinio žanrą, menininkų rankose ekslibrisai išsiplečia iki vizualinio atminties kultūros ženklo.

Tai unikali grafikos rūšis, turinti tam tikras taisykles, būdingas formas, tačiau neapsiribojanti šablonais, turtinga turinio prasme. Kiekvienas parodos ekslibrisas savo unikalumu pelnytai tampa meno kūriniu, o raiškos įvairovė atskleidžia platų šiuolaikiškų interpretacijų spektrą.

Latvių dailininkas Andrejs Maris Eizans sukūrė ekslibrisą kultūrologui Vytautui Juškai, savo paskaitose populiarinusiam M. K. Oginskio vardą ir jo nuveiktus darbus Lietuvai.
Latvių dailininkas Andrejs Maris Eizans sukūrė ekslibrisą kultūrologui Vytautui Juškai, savo paskaitose populiarinusiam M. K. Oginskio vardą ir jo nuveiktus darbus Lietuvai.

Ekslibrise užkoduota istorinė, kontekstinė ir asmeninė informacija parodos eksponatuose atsiskleidžia turinio prasmingumu, leidžia mėgautis grafikos linijų ir dėmių artikuliacija. Žiūrovui nebūtina išmanyti M. K. Oginskio biografiją, žinoti daug istorinių faktų – pakanka išlaisvinti vaizduotę įvairialypėms simbolių interpretacijoms  ir pasinerti į teksto bei vaizdo koreliacijas, kurios ekslibrisuose virsta istorinių faktų ir personalijų įamžinimo koncentratu, atminties atgaivinimo katalizatoriais.

                                 Apie M. K. Oginskį

Mykolas Kleopas Oginskis išgarsėjo savo aktyvia politine veikla, lakia vaizduote, muzikiniu talentu, sumanumu. Ypač jį išgarsino polonezai, iš kurių pasaulinės šlovės susilaukė iki šiol plačiai žinomas „Atsisveikinimas su tėvyne“. Lietuvoje, kitose Europos šalyse gerai žinomos ir jo mazurkos, valsai.

Jis – Vilniaus universiteto garbės narys, garsus diplomatas, LDK iždininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. liepa/rugpjūtis, Nr. 7/8 (68/69)

Parašykite komentarą

Top