Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Kokias mįsles užminė projektas ,,Kelias Vilnius–Utena“

Kokias mįsles užminė projektas ,,Kelias Vilnius–Utena“

Skaitytojų pageidavimu

Skaitytojų pageidavimu pristatomas nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto svarstymas Seime. Nors kai kurie parlamento nariai akcentavo projekto brangumą ir netgi jis pavadintas galimai korupciniu, Seimas po svarstymo šiam projektui pritarė.

Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto ,,Kelias Vilnius–Utena“ kilo daug aistrų.
Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto ,,Kelias Vilnius–Utena“ kilo daug aistrų. ,,Wikipedia“ nuotr.

Klaipėdos liberalų sąjūdžio atstovai apsisprendė:  Marių vienmandatėje apygardoje, kurioje į Seimą anksčiau buvo renkamas  liberalų lyderis Eligijus Masiulis, priimtas sprendimas kelti E. Kvederį, kuris yra  Liberalų sąjūdžio narys ir „Smeltės“ progimnazijos direktorius.

Eligijus Masiulis atsistatydino iš Seimo nario pareigų, pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio po to, kai viešumon iškilo skandalas dėl jo ryšių su  koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Papirkimu, prekyba poveikiu ir disponavimu valstybės paslaptį sudarančiu dokumentu įtariamas R. Kurlianskis buvo sulaikytas. R. Kurlianskis slapta buvo sekamas nuo praėjusių metų rugsėjo 23 d. – pareigūnai atliko ne tik operatyvinį jo stebėjimą, bet ir slapta klausėsi telefoninių pokalbių.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pateikiama faktų apie tai, kad Seimas leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį kelią iš Vilniaus į Uteną. Už tai balsavo 67, prieš – 13, susilaikė – 20 parlamentarų.

„Verslo ir politikos“ skaitytojai klausia: kodėl tai siejama su Klaipėdoje rinktu Seimo nariu? Koks  E. Masiulio vaidmuo, ar jis spėjo visus darbus, reikalingus kelio rekonstrukcijai, nuveikti dar būdamas susisiekimo ministru?  Šis politikas buvo susisiekimo ministras per 2008–2012 m. kadenciją, o  2011 m. buvo parengta pirmoji galimybių studija.

Šis projektas  truktų 13 metų, skaičiuota, kad  viso projekto vertė siektų 175,11 mln. eurų, bet dabar ši suma yra sumažinta iki 169,3 mln. eurų.

Projektą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šios direkcijos Finansinės paramos projektų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Kastyčio Grigo teigimu, tarptautinis konkursas šiam projektui bus skelbiamas 2016 metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Nutarimo projektas, kurį parengė Susisiekimo ministerija, Seime buvo registruotas 2014 m. liepos 14 d. Pritarimas po pateikimo Seime priimtas 2015 m. birželio 4 d.

Liberalų sąjūdis tuomet susilaikė, o daugiausia balsavo konservatoriai, socialdemokratai, Darbo partija. Pritarimas po svarstymo Seime vyko 2015 m. rugsėjo 17 d. Valstybės įsipareigojimai sumažinami iki 169,3 mln. eurų.

Projektas priimtas 2015 m. gruodžio 22 d. Sprendimas priimtas daugiausia Darbo partijos (20 – už), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (18 – už, 4 – prieš, 3 – susilaikė) ir socialdemokratų (27 – už) balsais. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas K. Glaveckas pateikė pasiūlymą valstybės įsipareigojimus sumažinti iki 80 mln. eurų.

Labiausiai projektą  palaikė socialdemokratė Milda Petrauskienė, tuo tarpu E. Masiulis projekto pateikimo metu tik pateikė klausimą susisiekimo viceministrui.

Pristatome  nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto„Kelias Vilnius–Utena“ projekto svarstymą Seime.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šių metų birželio 30 d. Ekonomikos komitetas svarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu siūlo jam pritarti.

K. BARTKEVIČIUS (TTF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą ir nepritarė nutarimo projekto siūlomam investicijų projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimo būdui. Įvertinus investicijų projekto įgyvendinimo kaštus, siūloma projektą įgyvendinti valstybės lėšomis. Pritarta bendru sutarimu.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, iš dalies atsižvelgiant į Seimo narių V. Skarbaliaus, V. Gapšio, V. Filipovičienės pasiūlymą ir komiteto siūlymą ieškoti galimybių maksimaliai sumažinti valstybės turtinius įsipareigojimus, užtikrinant projekto įgyvendinimą nustatytomis sąlygomis. Už – 5, prieš nebuvo, 3 susilaikė…  Keliai, jų būklė ir eismo saugumas mūsų valstybėje kaip tik ir yra viena iš prioritetinių sričių.

595px-LT-A14.svg[1]Su dideliu džiaugsmu, su viltimi uteniškiai, kupiškėnai, molėtiškiai, Rokiškio, Zarasų gyventojai ir visi tie, kuriems tenka keliauti magistraliniu keliu Vilnius–Utena, sutiko žinią, kai daugiau negu prieš metus, praėjusių metų vasarą, Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui vykdyti šio kelio rekonstrukciją. Tam buvo pasitelkta nauja sistema – viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Tačiau tam reikalingas Seimo pritarimas. Štai čia mes ir įstrigome.

Praėjusių metų rudenį mums, Seimo nariams, buvo pristatyta išsami šio projekto studija su visomis lentelėmis, skaidrėmis, skaičiais. Kai kuriems Seimo nariams suabejojus, jog yra per didelė projekto kaina, buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo išanalizuoti ir pateikti pasiūlymus. Buvo pasiekta, kad sumažinta projekto kaina. Aišku, kai vyktų konkursas, ta kaina dar būtų koreguojama. Projektui pritarė, kaip girdėjome, ir pagrindinis Ekonomikos komitetas.

Yra kai kurių kolegų argumentų (mes tikrai kalbame, tie ginčai netyla ir dabar), kad Utenos kelias yra brangu, kad suvalgys pinigus, skirtus keliams, kad neliks žvyrkelių, kaimo kelių programai, kitiems keliams. Žinoma, labai svarbūs visi Lietuvos keliai. Bet tai visai kiti klausimai, kitos programos. Utenos–Vilniaus keliui kaip tik yra pritraukiami pinigai iš šalies, paskui biudžeto pinigai bus atiduodami dalimis per 13 metų. Lygiai taip pat yra nutiestas ir Palangos aplinkkelis.

Žinoma, skolintis galima, bet tada mes didintume biudžeto deficitą. Magistralinis kelias yra vienintelis toks kelias Lietuvoje, betonkelis, nutiestas prieš 30 metų, kasmet lopomas, tai yra vienas blogiausių kelių. Kasmet tikrai didėja eismo intensyvumas šiuo keliu, nes Vilnius plečiasi į Utenos pusę, daug kas turi sodybas, be to, ir į darbą važinėja ir iš Molėtų, ir iš Utenos.

Aš jau nekalbu apie tai, kad ne tik nemalonu važiuoti, bet ir labai pavojinga. Šiame kelyje yra neišvengta skaudžių avarijų, kurių metu žuvo žmonės. Tos betoninės plokštės nuo temperatūros, nuo oro sąlygų juda, deformuojasi, trūkinėja, susidaro pavojingi tramplinai.

Be to, žmonės klausia turbūt ir mano kolegų, Seimo narių, kurie atstovauja Zarasams, Kupiškiui, Rokiškiui, kada pagaliau mes priimsime sprendimą, ir labai prašo palaikyti projektą Vyriausybės. Saugus eismas turėtų būti visų mūsų prioritetas, todėl labai prašau palaikyti šį projektą. Ačiū.

A.     DUMBRAVA (TTF). Kolegė tikrai pasakė labai daug tiesos. Iš tikrųjų, kam tenka važiuoti tuo keliu, tikriausiai keikiate, kad pasirinkote būtent tą kryptį, nes kelias tikrai labai pavojingas, labai daug nelaimingų atsitikimų, labai daug mirtinų atvejų. Kaip sakė kolegė, vasarą, esant 25 laipsniams karščio, mes turime būti itin atsargūs, kad neįvyktų kelio deformacija, plokštės neatsistotų šalia viena kitos ir neišspjautų viena kitos. Mums tas kelio ruožas labai svarbus, ypač to regiono gyventojams.

 Ar tai geras variantas, ar blogas, mes turime šiandien jį priimti, kad būtų postūmis šį kelią sutvarkyti.

Klausau kolegų, daug kas man sako, kad kelias reikalingas, bet pinigai per daug dideli. Kai visi suskaičiuoja kilometro kainą ir bendrą kainą, iš tiesų yra taip. Aš manau, kad mums reikėjo dar anksčiau… Diskutuojame, diskutuojame ir iki galo neišdiskutuojame. Lyg ir būtų galima valstybės lėšomis, Susisiekimo ministerija galėtų tuos darbus kaip nors labiau tvarkyti, koordinuoti, galbūt tas kelias būtų pigesnis, gal priežiūra būtų pigesnė, tačiau, kaip matau, iki šios dienos dėl pigesnio varianto nepavyko sutarti.

Šiandien pateiktas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas. Mielieji kolegos, laiko laukti ilgiau tikrai nebėra. Ar tai geras variantas, ar blogas, mes turime šiandien jį priimti, kad būtų postūmis šį kelią sutvarkyti. Noriu visų kolegų paprašyti, jeigu mums visiems rūpi mūsų gyventojų, mūsų žmonių saugumas, tai mes turėtume nedvejodami patvirtinti ir eiti į priekį, kad šis kelias pagaliau vieną kartą būtų sutvarkytas. Labai ačiū.

K. GLAVECKAS (LSF). Iš tikrųjų Lietuvoje blogų kelių yra labai daug. Jeigu mes palyginsime su mūsų kaimynais lenkais, tai mes dabar atsilikę, gal 15 metų pagal tai, ką mes turėjome anksčiau. Jeigu prieš 15 metų mūsų keliai buvo geresni, tai dabar Lenkijoje jie geresni tris kartus.

Tame  fone mūsų kelias – klotas auksinėmis plytomis.

Projekto, be abejo, reikia, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam projektui, svarbiausias klausimas, kodėl nepritarėme – dėl pinigų. Aš papildysiu informaciją, kurią jūs galbūt girdėjote, bet labai vaizdžiai. ,,Google“ pažiūrėjau kainas, kiek kainuoja kilometras regioninių, autostradų kelių Europoje, Lenkijoje ir kitur, tai tame fone mūsų kelias – klotas auksinėmis plytomis. Lenkijoje keturių eilių autostrada su betono metro… (Vokietijos tipo) Varšuva A2, Varšuva–Lodzė kilometras kainavo 2 mln. eurų. Lietuvoje kainuoja per 2 mln. eurų kilometras paprastos dangos.

Visi sako, kad projektas… Kai mes įsigilinome į tą projektą, pavyzdžiui, ten įrašytas vienas iš rodiklių – banko palūkanos – 10 proc. Palaukite, kur tokie procentai yra? Ir dar daug kitų dalykų galima rasti. Vokietijos autostrados kaina… Vokietijos kokybės kaina – atsidarykite ,,Google“ ir pažiūrėkite, kiek kainuoja Vokietijos autobano kilometras – pamatysite, kad kainuoja 8 mln. eurų su viadukais, su viskuo. Arba Danija, kur nuo 5,5 mln., kitos šalys, kuriose kelių kokybės kur kas geresnė…

Mes komitete siūlėme, tai oficialiai patvirtino ir susisiekimo viceministras ponas A. Žvaliauskas, kad tą patį kelią būtų galima sutvarkyti už 80 milijonų arba už dar mažesnę pinigų sumą. Kuo jis grindė? Iš tikrųjų tie priežiūros dydžiai yra nepaprastai dideli, akivaizdu, kad kažkas turi didžiulį interesą tą projektą „prastumti“. Todėl mes siūlėme, kad valstybė galėtų…

Žinant, kad bankuose guli krūvos žmonių pinigų, juos paprasčiausiai galima būtų panaudoti kaip finansinius instrumentus, įkurti fondą ir sutvarkyti tą dalyką, po to nuomoti, kaip daro Varšuva, Poznanė, kuri pastatė ilgą kelią. Ir čia būtų galima pasirinkti tokį variantą, valstybei tai kainuotų kur kas pigiau, būtų taip pat įgyvendinta ir visiems suteiktų naudos.

Todėl aš manau, kad tas projektas ekonomine, finansine prasme yra per brangus, Lietuva neturi tiek pinigų, kad išleistų tik šiam keliui 170 mln. eurų. Už tuos pačius pinigus būtų galima sutvarkyti kur kas daugiau kelių ir pasiekti geresnių rezultatų.

P. ČIMBARAS (DPF). Aš tikrai nekartosiu to, ką Milda, A. Dumbrava pasakė, bet kai dalyvavau Seimo rinkimuose, visą laiką manęs žmonės klausdavo, kada tas kelias bus remontuojamas. Kai tapau Seimo nariu, iš karto kreipiausi į ministeriją,  į Utenos merą A. Katiną, į Molėtų merą S. Žvinį, kad jie irgi tarpininkautų, kad šitas kelias būtų rekonstruotas. Man truputį keista. Visi supranta, kad kelias yra prastos būklės, bet remontuoti nenori.

Aišku, šitas kelias yra specifinis, betonkelis. Ko gero, dabar po to remonto, kai yra remontuojamas, tikrai jo būklė nepagerės. Bet kiek kartų ir pačiam teko susidurti, kai atsiranda pusės metro aukščio vadinamieji pakilimų. Tikrai pačiam teko stoti ir kviesti tam tikras kelių tarnybas, kad neįvyktų skaudi avarija.

Mielieji kolegos, nejaugi mes laukiame, kada bus skaudi avarija, neduok Dieve, su mūsų vaikais? Kai įvyks, tada mes pulsime ir daužysimės į krūtinę ir sakysime: taip, buvo per brangu. O kas tada pasakys, kad žūsta žmonės? Suprantu, gal kaina yra ir per didelė, bet čia mes galime… Kitoje vietoje išleisime pinigus ir kelio neturėsime. Puikiai žinome, kad Molėtuose, Zarasuose yra plėtojamas vadinamasis artimasis turizmas. Tūkstančiai žmonių važiuoja į Molėtus, į Zarasus ir tikrai visi važiavę stebisi labai prastos būklės keliu.

Mielieji Seimo nariai, kreipiuosi, palaikykite šitą projektą, kad ir vilniečiai, ir aukštaičiai turėtų normalų susisiekimą su mūsų sostine. Labai ačiū.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, nėra čia nė vieno Seimo nario, kuris būtų prieš Utenos kelią. Tikrai jo reikia, bet ne tokia kaina ir ne tokio kelio. Pažiūrėkite, dabar faktiškai buvo sudaryta darbo grupė, jai vadovavo gerbiamasis Seimo narys A. Nesteckis, rinkomės, nepritarėme, ieškojome variantų, bet jau po to net nekvietė tos darbo grupės. Ką pasakė K. Glaveckas, tai yra šimtaprocentinė tiesa – kaina yra milžiniška. Dabar žiūrėkite, automobilių srautas didelis.

Vėžė bus dar siauresnė negu dabar yra. Aš dabar važiuodamas į Rygą, į krepšinio varžybas sukau per Kryžkalnį, nes padaryta nauja rekonstrukcija nuo Kryžkalnio iki Kelmės. Važiavau 30 km greičiu. Sala ant salos, ant tos salos – dar sala. O po to dar tie tilteliai kas keli kilometrai. Važiavo priekyje vilkikas, jos neaplenksi, vežė krovinį ir prieš kiekvieną tą tiltelį sustojo, kad pravažiuotų. Įdedame milžiniškus pinigus, o paskui tuo keliu važiuoti negalime. Kai kurie Seimo nariai sako: aš nevažiuoju į Šiaulius per Kryžkalnį, aš važiuoju pro Raseinius ir ten išlendu į Šiaulius.

Mes prieš 15–20 metų galėjome didžiuotis keliais, o šiandien mums dėl kelių gėda. Pats šiemet pervažiavau Lenkiją. Kiek yra nutiesta puikiausių kelių! Ką mes esame padarę? Nutiesėme „Via Balticos“ vieną ruožą. Tą ruožą jau du kartus tvarkėme. Jau du kartus tvarkėme ir vėl tvarkome tą patį ruožą dabar, užuot būtume padarę kokybiškai ir jau tuos pinigus dėję ne į to ruožo rekonstrukciją, bet į naujos vėžės atidarymą.

Dabar pažiūrėkite, kaip nemąsto Susisiekimo ministerija. Čia nėra ministro. Ar būtinas šiandien viadukas ties Kaišiadorimis, kai už kilometro yra viadukas ir ties Bačkonimis  – du kilometrai. Reikėjo padaryti atitvarą, kad niekas nepereitų. Gerų geriausiai reikėjo pėsčiųjų perėjos. Ne! Ar dabar pirmos būtinybės kelias buvo nuo Palangos link Šventosios? Tikrai ne. Ten važiuoja kelios mašinos. Niekas neskaičiuoja. Nenutiesiame kokybiško kelio. Pinigus išmetame. Aš manau, kad  reikia daug platesnio svarstymo Seime, kas darosi su mūsų keliais ir kur žiūri Susisiekimo ministerija, kad šitaip nekokybiškai statomi keliai.

Šitas, įtariu, tikrai galimai korupcinis projektas.

Gerbiamieji, jūs įsivaizduokite prie Utenos kelią. Jau yra išpirkta vėžė. Žemės išpirkti nereikia. Faktiškai suformuotas visas kelias, reikia tik pakeisti dangą ir sustiprinti pagrindą, o kaina – didesnė negu naujo kelio. Na, iš tikrųjų aš manau, kad tokiam projektui negaliu pritarti. Džiaugiausi, kad valdant šiai daugumai šią kadenciją nebuvo matyti nė vieno galimai korupcinio projekto. Manau, kad šitas, įtariu, tikrai galimai yra korupcinis projektas.

Jeigu mes žiūrime į perspektyvą, mažiausiai trijų eismo juostų turi būti daromas kelias: pavažiavęs kelis kilometrus dviem juostom, paskui vėl važiuoji viena juosta; susidarė krovininių automobilių grūstis – vėl tau dvi juostos, vėl tu aplenki. Pažiūrėkite, Lenkijoje taip daroma ten, kur nebūtina autostrada.

Na, mokykimės dabar, žiūrėkime. Toks platus dabar yra tas kelias, kad faktiškai tris eismo juostas lengvai būtų galima padaryti neplatinant paties kelio. Aš nesuprantu, kodėl taip nedaroma. Todėl siūlau perprojektuoti, paimti paskolą ir padaryti, kaip viceministras A. Žvaliauskas sakė, už 80 mln. kelią, o visus kitus pinigus panaudoti kitiems keliams.

A.STANCIKIENĖ (MSNG). Man viso laiko nereikės, nes visus argumentus faktiškai labai gerai išdėstė tiek K. Glaveckas, tiek kiti prieš mane kalbėję, tarp jų ir P. Gražulis. Aš tiesiog noriu pasakyti kaip buvusi architektė, projektuotoja. Atsimenu, kad šitą kelią studijų metais visą laiką konstruktoriai rodydavo kaip vienintelį kelią Pabaltijyje tokios kokybės kelią, tinkamą lėktuvams kilti ir leistis.

Be abejonės, jam reikia remonto, bet tai nėra kelio tiesimas lygioje, tuščioje, plynoje lauko vietoje. Tai yra kelio tiesimas ant esamo labai gero konstrukcinio pagrindo. Kai aš matau finansinę išraišką, kad vienas remontuojamo kelio kilometras kainuos daugiau kaip 6 mln. Lt, vos ne 2 mln. eurų, aš nesuprantu, kaip valstybė gali prisiimti tokius turtinius įsipareigojimus. Suprantu, kad privatininkas gali į tą vieną kilometrą įdėti ir 10 mln. eurų. Jeigu jis turi pinigų, tegul jis deda.

Kodėl mes neaudituojame šito kelio kainos?

Jeigu yra įpainiojamas Seimas, o šiuo nutarimu įpainiojamas Seimas, tai mano klausimas – kodėl mes tada neaudituojame šito kelio kainos? Kodėl tada valstybė prisiima tokio dydžio turtinius įsipareigojimus? Kodėl mes nekeliame klausimo, koks už važiavimą tuo keliu bus imamas mokestis? Kokio dydžio mokestis? Akivaizdu, kad privatininkas ims mokestį ir už važiavimą tuo keliu, ir dar valstybė įsipareigoja jam grąžinti įdėtus pinigus! Kur čia valstybės interesas?

Aš, be abejonės, nežinau, man reikėtų atsakymo į šiuos klausimus. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasielgė labai atsakingai. Jeigu mes šnekame apie tai, kad tuos pinigus vis tiek turėsime… valstybė įsipareigoja pagal šitą nutarimo projektą tuos turtinius įsipareigojimus prisiimti, tai aš manau, kad tada reikia svarstyti Susisiekimo ministerijos tą variantą, kuri mums pristatė K. Glaveckas, kad valstybė savo lėšomis per tam tikrą laikotarpį tą kelią ima ir suremontuoja gerokai pigiau.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ką gi, mes visi turime nuomones ir galime čia daug kalbėti. Vis dėlto aš gerbiamųjų kolegų prašyčiau pritarti šiam projektui. Buvo kreiptasi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, yra tarnybos raštas, jie tikrai nemato kokių nors korupcinių dalykų, apie ką čia kalba kai kurie kolegos. Svarbiausia, kad būtų viešumas. Bus konkursas, aišku, bus aiški kaina. Tikrai siūlau šio projekto nestabdyti, nes vėl mes atidėsime neribotam laikui, o valstybė pinigų neturi ir jų greitu laiku nebus, o mums tikrai kelio saugumas, žmonių gyvybės yra svarbiau už pinigus.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, mes čia visi, ko gero, sutinkame, kad tas kelis yra reikalingas, mes visi puikiai suprantame, kokios būklės yra tas kelias ir kiek jis reikalingas patiems gyventojams susisiekti. Ko gero, visi mes piktinamės dėl pasirinkto finansinio modelio. Aš manau, kad ir Vyriausybė, ir Susisiekimo ministerija neatliko namų darbų.

Kodėl nebuvo galima panaudoti europinių struktūrinių fondų?

Atnešti į Seimą tokį projektą, kai yra neišdiskutuota, kaip bus panaudojami pinigai! Kodėl nebuvo galima panaudoti europinių struktūrinių fondų, kodėl nebuvo galima per regioninius kelius, imant paskolą, patiems įgyvendinti šitą projektą ir kodėl galų gale nebuvo kalbama, tarkim, apie kokių nors pensinių fondų ar kitų pinigų panaudojimą?

Kad ir kaip būtų gaila, gal turėtume balsuoti ir laukti arba įpareigoti Vyriausybę, kad patobulintų šitą projektą. Konkurso kaina 180 mln. yra visiškai nereali. Vokietijoje, jeigu jūs pasižiūrėsite, panašių modelių kilometras apytikriai kainuoja iki 4–5 mln., bet ne su tokia danga ir ne tokios priežiūros, ir tokiomis galimybėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po svarstymo. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo tiek pat: už – 59, prieš – 11, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo. Ačiū. (Balsai salėje)

Po balsavimo – P Gylio replika:

Matau demagogiją.

P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, esu molėtiškis, tuo keliu važinėju beveik kiekvieną savaitę, kelias blogas, bet aš matau demagogiją, kai yra sukeičiami akcentai. Kelią remontuoti reikia, dėl to niekas nesiginčija. Kelio remonto kaštai ir visos aplinkybės kelia didelių abejonių, aš švelniai pasakysiu. Žinote, jeigu Seimui pateikia aštuonias eilutes ir Seimas iš šitų aštuonių eilučių turi susidaryti vaizdą apie sudėtingą ir labai brangų projektą, tada aš irgi pradedu galvoti, kad veikiame neskaidriai. Jeigu Seimas sutinka su tokiu savo įtariamojo statusu, tada Seimo bėda – prisiėmėte atsakomybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar profesorius K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš noriu gerbiamajai kolegei pasakyti, kad tie 170 mln. yra valstybės įsipareigojimai. Tai ne tas pats, kas geri pažadai. Tai iš tikrųjų įsipareigojimai, kuriuos, jeigu kas, reikės dengti ir vykdyti. Taigi aš manau, kad projektas iš tikrųjų labai neskaniai kvepia. Būkite protingi, peržiūrėkite tą dalyką, nes jis tikrai atsirūgs ir grįš atgal su labai blogomis politinėmis pasekmėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar M. Petrauskienė.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau padėkoti gerbiamiems kolegoms, kurie pritarė šiam projektui. Manau, kad jis bus vykdomas skaidriai. O kai čia buvo pasakyta, kad nebuvo informacijos, tai buvo išdalinta tiek skaidrių, tiek medžiagos, tik reikėjo perskaityti ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes pritarėme po svarstymo…

„Verslo ir politikos“ inform.

,,Vikipedia“ nuotr.

Parašykite komentarą

Top