Gintautas KNIUKŠTA

Konstitucinis Teismas šiandien, trečiadienį, 10 val. žodinio proceso tvarka nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje paspaudus nuorodą www.lrkt.lt.

Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių.

Pagrindinis šios chaotiškos reformos vykdytojas – aplinkos ministras K. Navickas neteko pareigų, tuo tarpu į gatvę buvo išmesti be darbo šimtai žmonių, pradėtos naikinti girininkijos, reforma skaudžiai smogė miškų priežiūrai, Vyriausybė padidino miškų kirtimų normą 6 procentais, suaktyvėjo miškų kirtimas saugomose teritorijose, žymiai padidėjo Lietuvos miškų pardavimai užsieniečiams.

• 

Daugiau kaip prieš metus baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmąjį piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir reikalavo, kad dėl urėdijų reformos teisėtumo ir Miškų įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti per vieną dieną, pasisakytų Konstitucinis tesimas.

Tuomet 29 Lietuvos Respublikos Seimo nariai išgirdo Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ reikalavimus ir pateikė kreipimąsi į KT dėl Miškų įstatymo pataisų ir Vyriausybės nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tokį reikalavimą Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ buvo iškėlęs savo steigiamajame suvažiavime dar 2017 metų gruodžio 9 dieną ir įtvirtinęs suvažiavimo nutarime.

Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Miškų įstatymo pakeitimus nesilaikė Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, o Vyriausybė, priimdama nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ galimai pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Abejonės dėl Įstatymo atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai (įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros), konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisinio aiškumo reikalavimui grindžiamos tuo, kad priimant nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Įstatymas buvo priimtas įstatymo projekto, kuris nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, pagrindu, nebuvo gauta antikorupcinio poveikio išvados, pateikta aiškinamojo rašto, nors įstatymo projektu siūlyta visiškai naujai sureguliuoti žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško pardavimą.

Be to, Įstatyme įtvirtintas miškų urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus (pvz., neaišku, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas miškų urėdijų skaičius).